Guoda Burokienė. Komentaras apie būsimų pensininkų ateitį

2023 01 12

Vis garsiau ir daugiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje pensinį amžių reikėtų ilginti iki 72 metų. Ir tam, kad žmogus pasijustų kaltas dėl visų nevykusių valdžios sprendimų, viešoje erdvėje šalies gyventojų ateitis piešiama vis tamsesnėmis spalvomis. Tarytum visi šalies gyventojai yra kalti, kad 65 metų ir vyresnių lietuvių dalis tarp visų šalies gyventojų ilgainiui padvigubės, o jaunų, darbingo amžiaus gyventojų bus vis mažiau, o tų, kuriems teks mokėti pensijas – vis daugiau. Kur dingo jauni Lietuvos žmonės? Kodėl jie nenori dirbti savo šalyje? Kokie sprendimai juos privertė dirbti ir mokėti mokesčius svetur? Klausimų kyla vis daugiau ir daugiau, o atsakymų ir sprendimų, deja, turime nedaug.

Pagal dabartinius pasiūlymus ši valdžia tikriausiai norėtų žmones laikyti darbo rinkoje ir iki 100 metų. Tada nereikėtų mokėti net ir tų bene mažiausių visoje Europoje pensijų.

Jau šiandien darbdaviai į darbą priimti nenori nesulaukusių nė 50-ies. Maža to, neretai 50-mečio į darbo pokalbį net nekviečia.

Skaičiuojama, kad vyrai vidutiniškai gyvena iki 70, o moterys – iki 80 metų amžiaus. Tuo tarpu sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tesiekia vos 57 metus.

Tad kol nėra užtikrintos ir tinkamos darbo bei įdarbinimo sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms, kol nesprendžiama sveiko gyvenimo trukmė, apie pensinio amžiaus ilginimą, negali būti nė kalbos.