„Ši audra parodė, kaip valdantieji reaguoja, kokius sprendimus priima ir kaip tvarkosi ištikus nenumatytoms aplinkybėms.“
Guoda Burokienė. Audros suplėšytas ekstremalių situacijų suvaldymo planas
2024 08 05
Lietuvoje prasiautė audra. Ir tikrai ne pati baisiausia ir galingiausia. Tačiau to pakako, kad pasimatytų, kaip valstybė pasirengusi ekstremalioms situacijoms, kaip operatyviai šalies vadovai ir tarnybos reaguoja į iškilusias problemas.
Dėl lietaus ir stipraus vėjo be elektros Lietuvoje liko apie 160 tūkst. šalies vartotojų, o tai yra apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Praėjus savaitei po audros, elektros vis dar neturėjo 108 vartotojai. Paradoksalu, tačiau be elektros visą savaitę verčiasi net ir žmonės, gyvenantys netoli Elektrėnų miesto, kuris kadais buvo apdainuotas „švietė naktį, švietė dieną“...
Be elektros neliko vandens, neliko ir maitinimo GSM ryšio perdavimo stotims, todėl nebeveikė internetas, tapo problematiškas mobilusis ryšys.
Dėl užvirtusių medžių ant kelių, mašinų, elektros stulpų, dėl nuplėštų namų stogų ir kitų audros padarinių šalies gyventojai į įvairias tarnybas šaukėsi pagalbos. Viešoji erdvė ošė nuo nusivylimo ir apmaudo, pradedant nuo negautų įspėjamųjų pranešimų iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dėl nesuveikusios Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, dėl ministrų Agnės Bilotaitės ir Dainiaus Kreivio neveiksnumo, atsakomybių neprisiėmimo, kaltųjų paieškų ir problemų sprendimo permetinėjimo kitoms institucijoms, dėl ESO laiku nesuteikiamos pagalbos, dėl neprisiskambinimo pagalbos linija 112 ir kt. užgriuvusių bėdų.
Praėjusiais metais Valstybės kontrolė nustatė, kad gyventojai ir verslas skirstomųjų tinklų operatoriui (ESO) už elektrą permokėjo 160 mln. eurų. Pinigai gyventojams grąžinti nebuvo. Beje, dalis jų jau buvo panaudoti dividendams išsimokėti. ESO tuomet kalbėjo, kad už likusius pinigus bus atnaujinamas elektros tinklas. Tačiau girdime, jog pinigai skiriami įvairioms užsienyje ir Lietuvoje statomoms vėjo jėgainėms, investuojama į jų plėtrą ir pan. Tuo tarpu, akivaizdu, kad gyventojus pasiekiančios elektros linijos atnaujinimų nesulaukė.
Taip pat akivaizdu, jog tarnybos susidūrė ir su didžiuliu darbuotojų trūkumu. Jų trūksta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, ir policijoje, kur dėl ministrės A. Bilotaitės vykdomų reformų regionuose uždaromi padaliniai, iš darbo išeina tie patys, ten dar dirbantys. Darbuotojų trūksta ir ESO, kuriame laikomasis nuostatos, kad geriau išmokėti kompensacijas elektros netekusiems vartotojams, nei laikyti „perteklinį“ personalą.
Pagal įstatymą, nutrūkus elektros energijai, ESO įpareigojama atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams per tam tikrą laiką: ne vėliau kaip per 6 val. miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) bei laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, ne vėliau kaip per 72 val., jei elektra nutrūko dėl gamtos reiškinių. Viršijus elektros tiekimo atstatymo laikus, privaloma išmokėti kompensaciją. Todėl gyventojai raginami kreiptis į ESO. Tik ar ESO patirti nuostoliai dėl išmokėtų kompensacijų nebus užkrauti visiems Lietuvos gyventojams su padidėjusiais įkainiais, prisidengiant brangstančia elektra.
Ši audra parodė, kaip valdantieji reaguoja, kokius sprendimus priima ir kaip tvarkosi ištikus nenumatytoms aplinkybėms. Nors kasdien viešojoje erdvėje girdime ir matome, kad gyventojai skatinami būti pasiruošę dienai X, mokomi, kaip kuprines susidėti, kokius būtiniausius daiktus turėti, susikurti savo šeimos planą, jeigu išgirstume pavojaus signalą ir pan. Tačiau atslinkusi audra parodė, kad ir valdžia, ir tarnybos tiesiog pasimetė. Išsiųsti pavojaus signalus buvo galima ir audrai prasidėjus, kad žmonės sureaguotų ir spėtų pasirūpinti savimi, perspėtų artimuosius ir bent kiek įmanoma geriau apsaugotų savo turtą. Tačiau...
Buvome pamokyti, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Todėl turime pagalvoti apie pagrindines priemones, kurių gali prireikti ištikus ekstremalių aplinkybių atveju. Taip, skamba rimtai, tačiau pastaroji situacija pamokė, kad rimtų problemų sprendimui ši valdžia nepasiruošusi. Tik daug kalbų ir mistinių planų situacijų suvaldymui. Tačiau pūstelėjęs stipresnis vėjas valdančiųjų paruoštą ekstremalių situacijų suvaldymo planą suplėšė į skutelius...