Guoda Burokienė. Ateities vizija politikos formuotojų akimis 

2022 09 20

Gyvename karo, krizių ir su tuo susijusių didelių pokyčių laikotarpiu. Nerimą išgyvename ne tik Lietuvoje. Išbalansuota Europa ir visas pasaulis. Rugsėjo mėnesį Lisabonoje (Portugalija) dalyvavau Europos politikos formuotojų kasmetiniame forume, kuriame apie dabarties ir ateities įvykius aktyviai diskutavome su parlamento nariais iš 27 šalių, ekspertais iš Anglijos, Šveicarijos, Australijos, Vokietijos, Kanados. Tad mielai pasidalinsiu informacija, kurią išgirdau iš Europos šalių politikų.

Dabartinė situacija Europoje ir pasaulyje apibrėžima kaip 4K: konfliktas, kovidas, klimatas ir kibernetika. Artimiausios ateities prognozės nėra optimistinės. Manoma, kad situacija pasaulyje kol kas tik blogės, recesija didės. Ekonomistai prognozuoja, kad galime pasiekti 1997 metų lygmenį.

Didelis dėmesys buvo skiriamas karui Ukrainoje. Diskusijoje dalyvavę 7 ukrainiečiai gyvai paliudijo kas vyksta Ukrainoje. Mums, lenkams, estams jų situacija suprantamesnė, bet pvz. austrai, vokiečiai visai kitaip vertino padėtį. Tačiau išgirdę gyvus liudijimus, pakvietė atvykti Ukrainos delegaciją į savo šalių parlamentus ir politikams papasakoti kas Ukrainoje išties vyksta. Konferencijų metu girdimas antskrydžių garsas Ukrainoje, gaunamos žinutės, jog reikia slėptis bunkeriuose privertė susimąstyti ir tų šalių atstovus, kuriems lig šiol karo grėsmė buvo toli nuo jų. Ekspertai įvertino – karas tęsis tol, kol viena iš pusių ar abi pusės nuspręs, kad laimėjo. Konflikto baigtis bus nelengva.

Daug diskutavome apie reformas ir transformacijas. Analizavome šūkį „Būk realistas – galvok neįsivaizduojama“. Per antrąjį pasaulinį karą buvo padarytos pačios didžiausios inovacijos. Ištikusios krizės yra pats geriausias laikas įvairių reformų įgyvendinimui. Išsikelkime sau užduotį – įsivaizduokime, kaip turėtų Lietuva atrodyti, pvz., 2050 metais. Politikams ateities vizijos piešimas yra labai svarbus. Valdančioms partijoms reikia priimti sprendimus ir įtikinti žmones, kad tų sprendimų išties reikia.

Ekspertai teigia, jog teks sumažinti vartojimo poreikį. Daug sprendimų reikia priimti vienu metu socialinėje, energetinėje, finansų ir švietimo srityse. Struktūriniai pokyčiai gali būti skaudūs, bet jie yra reikalingi. Pvz. Ispanija įvedė naujus mokesčius elektros tiekėjams ir bankams. Ispanai siūlosi Vokietijai tiekti elektrą, tereikia susitarti, kad per Pirėnus būtų nutiesta elektros jungtis.

50 proc. austrų prieštaravo sankcijoms Rusijai. Kiek ilgai dar Austrija atsilaikys? Buvo labai sunki diskusija dėl to, kad rusams būtų uždaromos sienos. Ypač tam prieštaravo ispanai, argumentuodami, kad kaip tik tegul rusai atvažiuoja ir pamato, kaip mes gerai gyvename. Gal tuomet ką nors ir patys savo šalyje norės keisti. Visa esmė tame, kad dar ne visos šalys supranta rytinio bloko grėsmę. Žiūrint tik per savo mąstymo ir patirties prizmę, naiviai tikimasi, kad ir rytų šalių gyventojai lengvai pakeis savo mąstyseną ir požiūrį.

Labiausiai nustebino tai, kad diskusijose dažnai buvo cituojamas Karlas Marksas ir Leninas. Išties, neįtikinamiausios Karlo Markso XIX a. pab. idėjos, tokios, kaip vaikų įdarbinimas, 6 darbo dienų savaitė, socialinės garantijos ir kt. po truputį buvo įgyvendintos. Kad ir kokios neįgyvendinamos atrodo idėjos, bet jos per krizes yra įgyvendinamos. Todėl labai rimtai ir atidžiai turime žiūrėti į tai, kokios iniciatyvos yra keliamos.

Daug dėmesio buvo skiriama kovido pasekmių analizei, psichikos sveikatai ir laimės indeksui. Netgi išgirdome siūlymą vietoje šalies bendrojo vidaus produkto skaičiuoti ir matuoti laimės indeksą. Buvo atlikti tyrimai, rodantys, jog nuo 2000 metų pasaulyje ženkliai sumažėjo optimistų. Jei pamenate, dar prieš kovidą Didžiojoje Britanijoje buvo įsteigtas papildomas ministro portfelis, sukurta pareigybė – vienišų žmonių sekretorius. Vieniši žmonės yra patys nelaimingiausi. Ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje tokių žmonių daugėja. Kovido laikotarpiu žmonės stengėsi vieni kitiems padėti, buvo įtraukti į valstybės gyvenimą, visuomenišką veiklą, jautėsi reikalingi kaimynui, silpnesniam, o pandemijai atslūgus, šie žmonės tapo vėl pamiršti. Tai ypatingai jaučiama senelių namuose. Ir kaip nebūtų keista, vienų svarbiausių žmonių – socialinių darbuotojų – paslaugos yra mažiausiai apmokamos tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tik nedaugelyje šalių kovido laikotarpiu socialiniams darbuotojams buvo pridėti priedai prie atlyginimo.

Dabartinė karta, kuri augo kovido laikotarpiu, formavosi kaip asmenybės ir jie po 20 metų valdys šalį. Deja, bet jų socialiniai įgūdžiai yra labai menki. Auga kompleksuoti, depresuoti žmonės. Įdomiai pasikalbėjau su parlamento nariu iš Liuksemburgo, Piratų partijos. Aš apibūdinau mūsų mokyklose dirbančių pedagogų padėtį, kad jie negali mokiniui pasakyti griežtesnės pastabos, subarti ar kitaip sudrausminti. Mano pašnekovas labai nusistebėjo. Jų mokyklose vis dar vyrauja vokiška drausmė ir tvarka. Lietuvos mokytojų padėtimi stebėjosi ir austrai, ir vokiečiai. Tokios situacijos mokyklose pedagogų atžvilgiu, kaip Lietuvoje, pas juos nėra.

Dar šiek tiek apie šalių inovatyvius sprendimus. Jei mes Lietuvoje susiduriame su vandens pertekliumi, tai pvz. Ispanijoje šią vasarą dėl užklupusios sausros nebuvo galima baseinuose pasikeisti vandens. Dėl klimato kaitos jie buvo priversti priimti tokius sprendimus, kaip nemokamas viešasis transportas. Pirmiausiai didžiuosiuose Ispanijos miestuose, o dabar ir kituose. Kad tai yra būtinybė, parodė ir vokiečių sprendimas. Vokietijoje viešojo transporto bilietas mėnesiui visą vasarą kainavo 9 eurus. Sprendimo nauda buvo akivaizdi, nes keliai bemat ištuštėjo.

Ir pabaigai pacituosiu prezidento Franklino D. Roosevelto žodžius iš jo inauguracinės kalbos, pasakytos 1933 metais: „Tik kvailas optimistas gali paneigti tamsią akimirkos tikrovę“. Taigi, reikia daryti viską, kas dabar gal ir atrodo neįmanoma, kad po kelerių metų iš dabartinių krizių išeitume nugalėtojais. Tik ar valdantieji tikrai žino, kur link eina Lietuva?

Organizatorių nuotraukoje – Platformos Atviras Europos dialogas 7-ojo metinio „Politikos formuotojų dialogas – 2022“ renginio dalyviai
#OEDialogue and #ParliamentsOfEurope