Guoda Burokienė. „Džiazas“ savivaldoje. Ko tikėtis gyventojams?

2024 05 21

Apie vietos savivaldos darbą galima spręsti pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos apsilankius kuriame nors mieste ar rajone. Miesto, miestelio ar kaimo vizitinė kortelė tarytum neatsiejama nuo mero asmenybės ir jo ūkiškumo, komandos darbo ir jų bendros veiklos rezultato.

Po praėjusiais metais įvykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų įsigaliojo naujasis Vietos savivaldos įstatymas. Naujas savivaldos modelis aiškiai apibrėžė naujus įgaliojimus merui ir tarybai. Merui buvo suteikta daugiau galių – jis tapo aiškiu šeimininku, vykdomosios valdžios atstovu, t. y. politinė figūra savivaldoje, prilyginama ministrui pirmininkui. Merui buvo suteikta teisė pačiam formuoti savo komandą – apsispręsti dėl vicemerų, administracijos direktoriaus. Tuo tarpu tarybos įgavo atstovaujamosios institucijos statusą – kaip Seimas. Taryboje dabar visi lygūs – neliko nei pirmininko, nei pavaduotojų. Tačiau tarybai suteikta daugiau laisvės rengiant savo veiklos reglamentą, praplėstos opozicijos galios, įteisintas opozicijos lyderis ir jo vaidmuo.

Pasikeitimų po naujo įstatymo įsigaliojimo išties daug. Per šiuos metus ne kartą iš savivaldybių sulaukėme pastabų ir komentarų ką reikėtų keisti, todėl Seime drauge su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne Aušrine Norkiene surengėme diskusiją „Metai po naujojo Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo: ar jis sustiprino savivaldą?“

Šioje diskusijoje dalyvavo didžiosios dalies savivaldybių merai, vicemerai, administracijos direktoriai, tarybų atstovai, patarėjai ir kt. Turėjome puikią galimybę visi drauge padiskutuoti kaip įstatymas veikia praktikoje, kokios jo spragos ir kaip jį reikėtų tobulinti.

Akivaizdu, jog įstatymas vienas, tačiau jo interpretacijų kone tiek pat, kiek ir savivaldybių. Vienas iš merų netgi pajuokavo, jog dabar džiazuojama pagal vietos savivaldos chartiją. Merai akcentuoja, jog kandidatuodami į šias pareigas jie žmonėms žadėjo padaryti konkrečius darbus. Tačiau dabar jų autoritetas sumenko – meras nebėra tarybos narys, jis tapo politiku ir vykdytoju. Merai atkreipia dėmesį, jog kasdien jie pasirašo šūsnis dokumentų, po kelias dešimtis mažareikšmių sutarčių. Merai, laimėję rinkimus ir užsitarnavę žmonių pasitikėjimą, šiandien tapo labiausiai pažeidžiami ir jaučiasi, lyg sėdėtų ant atsarginio suolelio.

Visi drauge diskutuodami kėlėme esminį klausimą – ar teisingas savivaldos modelis Lietuvoje? Jau siūloma nauja įstatymo redakcija, kuri taip pat sprendžia nemažai iškilusių neaiškumų Vietos savivaldos įstatyme. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas „inventorizuoja“ įstatymą. Tačiau evoliucija – tai ne revoliucija ir vietos savivalda negali tapti „vietvalda“. Savivalda turi būti išmani ir kūrybiška. Meras ir taryba yra stiprios politinės institucijos tik tada, kai jos dirba kartu. Todėl visi drauge ieškome pačių geriausių sprendimų, nes mūsų visų tikslas – kad savivalda stiprėtų, dirbtų žmonėms ir pateisintų jų lūkesčius.