Gintarė Veličkienė. Ar Lietuva neišnyks?

2024 09 23

Dažnai girdime šį klausimą viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, politikų ir įvairių ekspertų bei specialistų diskusijose. Atsakant į jį, akivaizdu, kad prognozės – liūdnos: gyventojų skaičius tendencingai mažės. Skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln., o po penkiolikos metų, t. y., 2045 m. – tik 2 mln. gyventojų.

Ši problema stebima jau daugelį metų: 2001 m. mūsų šalyje fiksuota 3,48 mln. gyventojų, o po dvidešimties metų šis skaičius sumažėjo iki 2,8 mln. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, natūrali gyventojų kaita kasmet išlieka minusinė, t.y., gimsta žymiai mažiau asmenų nei miršta. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje gimė 23 300 naujagimių, o mirė - 47 746 asmenys. Vis mažėjantį gimstamumą išryškina ir suminis jo rodiklis, kuris, Jungtinių Tautų duomenimis, Lietuvoje yra mažesnis nei 1,5 (o jei tiksliau, 2022 m. jis siekė tik 1,27).

Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka mažiau nei pusantro vaiko. Ir panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis, deja, bet nepasieks 2 vaikų. Tai neužtikrins kartų kaitos bei lems populiacijos mažėjimą, senėjimą ir kt. problemas. Tad atsižvelgiant į seniai skambančius pavojaus varpus ir niūrias prognozes, būtina imtis veiksmingesnių priemonių depopuliacijos procesui stabdyti ir gimstamumui didinti.

Deja, iki šiol šį populiacijos mažėjimo iššūkį buvo bandoma įveikti netautiečių šeimos politikos stiprinimu, bet imigracijos iš trečiųjų šalių skatinimu. Tikriausiai visi suprantame, kad tai lyg “pleistro klijavimas ant žaizdos”, turėsiantis daugiau neigiamų, o kai kuriais atvejais - net negrįžtamų, padarinių mūsų šaliai nei naudos. Juk Europoje jau vyrauja pavyzdžių, kuomet dėl vietinių saugumo, kuriam grėsmę kelia atvykėliai, gatvėse patruliuoja kariuomenė. Juk mes to tikrai nenorime?

Bet grįžtant prie demografinės krizės ir siekio ją suvaldyti - pirmiausia, svarbu suprasti, kodėl šeimos vis dažniau nenori susilaukti vaikų. Įvairūs tyrimai rodo, kad pagrindinės priežastys - finansiniai aspektai, netinkamos viešosios švietimo ir medicinos paslaugos bei infrastruktūra, išorės veiksniai, pasikeitęs visuomenės požiūris į vaikų auginimą ir t.t. Siekiant spręsti šias problemas, nereikia išradinėti dviračio. Galima, o gal net ir būtina, pasinaudoti gerosiomis kitų šalių praktikomis, kurios taip pat susiduria su mažėjančio gimstamumo tendencija ir deda visas pastangas šiai situacijai pakeisti.

Pavyzdžiui, vyrauja praktikos, dėl kurių mamas, susilaukusias pirmosios atžalos iki 30 metų bei auginančias keturis arba daugiau vaikų, atleidžia visam gyvenimui nuo GPM mokesčio. Arba jaunoms susituokusioms poroms, gimus vaikui, suteikia beprocentinę paskolą, kurios, gimus trims vaikams, apskritai nereikia grąžinti. Tikriausiai apie šios priemonės veiksmingumą papildomų komentarų nereikia.

Stipria finansinės paramos sistema pasigirti gali Prancūzija, Vengrija, Švedija, Danija, Liuksemburgas bei Norvegija. Pastaroji, 2019 m. duomenimis, šeimos politikos gerinimui skyrė net 3,3 proc. BVP, iš kurių apie 60 proc. išlaidų sudaro vaikų priežiūros ir ugdymo sistemos kokybės vystymas, o likusią dalį - tiesioginės išmokos vaikus auginančioms šeimoms.

Tuo tarpu Švedija, pasižyminti itin aukšto lygio švietimo sistema, visiems vaikams nuo vienerių metų suteikia galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl tėvai gali sėkmingai tęsti savo karjeras, išvengdami finansinių sunkumų ar darbinių įgūdžių praradimo. Ši sistema labai patraukli, nes ugdymo įstaigų lankomumas Švedijoje siekia net apie 95 proc.

Suomijos pavyzdys žavi dėmesiu regionams: šalis skatina jų augimą, didindama investicijas į infrastruktūros plėtros ir gerbūvio sukūrimą gyventojams, įsikūrusiems toliau nuo sostinės. Tai mažina atskirtį tarp gyventojų ir sudaro geras sąlygas auginti vaikus nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės.

Kaimyninė Lenkija taiko šeimai palankią mokesčių lengvatą, kuri už kiekvieną gimusį vaiką kas mėnesį abiem tėvams išskaičiuoja fiksuotą sumą iš GPM, o tolimoji Japonija numatė kasmet išskirti 23,5 mlrd. eurų šeimos išmokų didinimui ir skurdo mažinimui.

Taigi, pasaulyje apstu pavyzdžių, ir mes, lietuviai, galime būti vienu iš jų. Mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, komanda, būdama Seime inicijuos svarbias pataisas šeimos politikos stiprinime. Mes ieškosime galimybių reikšmingai didinti vaiko pinigus, iki 5 proc. sumažinti GPM tėvams, auginantiems tris vaikus, ar panaikinti šį mokestį auginantiems daugiau nei tris vaikus, bei didinti paramą jaunoms šeimoms, įsigyjant būstą. Taip pat sieksime užtikrinti visoje Lietuvoje sveikatos apsaugos, kultūros ir ugdymo įstaigų tinklų prieinamumą ir kokybę, išsaugosime regiono mokyklas, modernizuosime mokslo bei studijų sistemą ir t. t.