„Kauno kultūra, kaip moka tik ji, turėtų būti ir labai lietuviška (žalgirietiška, smetoniška, modernistinė) ir labai atvira, santakoje jungianti ir sintetinanti idėjas, tautas, papročius.“

Giedrius Surplys. 2022 metais garsiausias Lietuvos miestas bus Kaunas

2021 07 15

Ar žinote, kas yra Turkijos sostinė? O Kanados? Australijos? Jeigu įvardijote Ankarą, Otavą ir Kanberą, galite laikyti save geografijos žinovais, nes didžioji dalis paminėtų Stambulą, Torontą ir Sidnėjų. Kalbantieji apie Lietuvą kitąmet irgi pirmiausia minės ne Vilnių, nes Kaunas bus Europos kultūros sostinė.

Labai gražiai ir kūrybiškai sudėliota Kauno – Europos kultūros sostinės programa siūlo priimti painiavą, pasinaudoti santaka ir transformuoti sąmonę. Šis trijų žingsnių kelias turėtų padėti visiems, įsipynusiems į Europos kultūros sostinės vyksmą, atrasti naują Europą ir savo saugią sėkmingą ir patogią vietą joje. Būtų labai smagu, jeigu Kaunui pavyktų iš tiesų pažadinti pasididžiavimą Europa, padidinti supratimą, kas yra europietiškos vertybės, ir per tai įsitvirtinti europiečių sąmonėje. Miestas ir miestiečiai turi tam tinkamą charakterį. Bet, kad visas kitų metų šurmulys iš tiesų pavyktų, keltų šiurpulį ir ilgam užprogramuotų lyderystės DNR, reikėtų apmąstyti būsimas 2022 m. aktualijas ir atspindėti jas Europos kultūros sostinės programoje.

Tų aktualijų jau šiandien galima numatyti ne vieną. Apmąstymų pradžiai pasiūlysiu tris, kurios, kaip ir Kauno pavadinimas, prasideda raide „K“.

Koronavirusas

Kad ir kiek būtume nuo jo pavargę, kad ir kaip sėkmingai vyktų ES piliečių skiepijimas šįmet, 2022 m. COVID-19 vis dar dėlios gyvenimo, pramogų ir kelionių planus. Tiems, kurie dar nesuprato, esminė žinutė yra tokia – pasaulis nesunaikins šios ligos, pasaulis tiesiog išmoks su ja gyventi. Kaip su gripu.

Ką 2022 m. šia tema gali pasiūlyti Kaunas? Visiškai saugias keliones ir pramogas. Kultūros sostinės programa turi įvykti! Tam, kad parodytume visai Europai, kaip galima saugiai švęsti pasaulinės pandemijos akivaizdoje. Kultūros sostinės programa turi būti ne tik ES piliečiams, nes Europa visada garsėjo savo atvirumu ir nuo to darėsi tik sėkmingesnė. Todėl organizatoriai jau dabar turi ruoštis ir ruošti namų darbus su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais, Vyriausybe ir vežėjais, pirmiausia – valstybės įmone Lietuvos oro uostais, kad 2022 m. Kaune žūtbūt pamatytume ir ne ES šalių atstovus. Būtų ypatingai gražu, jeigu 2022-uosius Kaunas pasitiktų ir palydėtų kaip vienas sveikiausių ir mažiausiai nuo COVID-19 kenčiančių miestų.

Žinoma, nereikia ir sakyti, kad Kultūros sostinės programą smelks COVID-19 tema, – ko netekome, kaip ji paveikė mūsų įpročius, santykius, savijautą, koks bus pasaulis po šio protrūkio.

Kalanta

Kitus metus Seimas paskelbė Romo Kalantos metais, nes sukanka 50 metų nuo jo susideginimo, protestuojant prieš sistemą. Šis minėjimas stipriai rezonuos su tuo, kas vyksta ir 2022 m. tebevyks Baltarusijoje ir Rusijoje. Todėl laisvės tema, skirtumas tarp demokratinių nesutarimų ir žmonių grūdimo į kalėjimus už kitokią nuomonę gali sustiprinti Europos kultūros sostinės paveikumą ir išliekamąją vertę. Ir mąstymas, pokalbiai apie tai Kaune bus pačioje vietoje. Nes Kaunas turi Kalantą, Kaunas turi „Žalgirį“, Adamkų, „Laisvą ir nepriklausomą kanalą“ Lapėse 1991-asiais...

Taigi galima pagalvoti apie scenos ir diskusijos erdvių suteikimą Baltarusijos menininkams, rezistentams ir jauniems žmonėms, kurių pagaliau nori klausytis visas pasaulis. O Lietuvos Vyriausybė kitąmet galėtų net tik atvažiuoti Kaunan pasižiūrėti kultūros, bet ir surengti bent vieną aukšto lygio politinę konferenciją, skirtą demokratijos plėtrai ir žmogaus teisėms už rytinių ES sienų.

Klimatas

Žemės gyventojai ir vartotojai, ypač – jaunoji karta, 2022 m. vis dar jautriai stebės kylančią temperatūrą, gamtos kataklizmus ir ieškos būdų, kaip mums išlikti, kuo mažiau teršiant aplinką ir darant neigiamą poveikį planetai. Būtų puiku parodyti jiems, kad Kaunas – žalias miestas ne tik dėl „Žalgirio“.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijų universiteto laboratorijose ir auditorijose tikrai knibžda draugiškų aplinkai idėjų ir technologijų, kurias reikia ištraukti į gatves ir aikštes. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programoje tikrai yra lėšų finansuoti žaliausiems projektams. Taigi 2022 m. Europos kultūros sostinė gali nudžiuginti ne tik meniniais ieškojimais klimato kaitos srityje, bet ir elektriniais taksi, itin paprastais paspirtukų, dviračių ir automobilių dalijimosi sprendimais, lietaus vandeniu tualetuose, o gal ir dar nei Vilniui, nei pasauliui nežinomais išradimais.

Pabaigai – dar viena „K“, kuri yra amžina aktualija, kai kalbame apie miestą kaip traukos objektą.

Kultūra

Kauno kultūra turėtų stipriai atsiremti į būtent su Kaunu susijusius visame pasaulyje garsius žmones. Ar žinote, kad Kaune gimė net du Izraelio aukščiausiojo teismo pirmininkai, Anglijos karališkojo baleto primabalerina, pasaulinio garso rašytojai, už Lietuvos plačiai žinomi politikai, kino kūrėjai ir, žinoma, sporto žvaigždės? O dar Čijūnė Sugihara... Ne tik Europa, bet ir visas pasaulis Kaune gali atrasti kažką girdėto, pažįstamo ir žavinčio. Taip kiekvienam Europos kultūros sostinės svečiui užkabintume Kauno inkarą, kuris verstų vėl ir vėl prisiminti, dar ir dar sugrįžti.

Kauno kultūra, kaip moka tik ji, turėtų būti ir labai lietuviška (žalgirietiška, smetoniška, modernistinė) ir labai atvira, santakoje jungianti ir sintetinanti idėjas, tautas, papročius. Man gražu, kad programoje numatyta daug vietos Kauno žydų paveldui. Tačiau nereikia pamiršti ir Japonijos, ir Lenkijos, ir kitų valstybių ryšio su Kaunu. Kuo daugiau Kaune atras atvykę pasisemti Europos kultūros, tuo daugiau Kauno bus išvežta į kitas šalis.