„Klausimas, kuris neduoda ramybės: ar Ukraina pasiskaičiavo, kas bus, jeigu tie 6000 karių bus greitai sumalti su žemėmis, o Vakarų tai nesujaudins? Tikiuosi ir meldžiuosi, kad ukrainiečiai ir vėl pasirodytų teisūs.“

Giedrius Surplys. Įsiveržę į Rusiją, ukrainiečiai siekia išlikti pasaulio žemėlapyje

2024 08 11

Naktį iš rugpjūčio 5 į rugpjūčio 6 Ukrainos kariai įsiveržė į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Tai buvo netikėta tiek Putinui, tiek visiems Ukrainos sąjungininkams. Tik suglumimu galima paaiškinti tai, kad kol kas labai stinga svarstymų, kodėl Ukraina ryžosi tokiai nutrūktgalviškai operacijai.

Apie 6000 Ukrainos karių jau savaitę siaučia Kursko srityje. Jie įsiveržė į Rusijos teritoriją keliasdešimt kilometrų, išguldė rusų karių kolonas ir užėmė svarbią dujų matavimo stotį Sudžoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kartoja, kad ne Ukraina pradėjo šį karą, bet Ukraina nori, kad tą karą pajustų ir Rusijos gyventojai. V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas kalba apie tai, kad šiuo puolimu Ukraina siekia užsitikrinti geresnes pozicijas prie taikos derybų stalo. O Vakarų politikai ir analitikai mįslingai tyli arba kartoja diplomatines frazes, kad Ukraina pati renkasi, kaip jai gintis.

Visgi galima numanyti, kokios buvo pagrindinės šios neįmanomos misijos priežastys, privertusios Kyjivą išsiųsti į rizikingą žygį apie 6000 karių ir technikos, kurių taip trūksta.

Donaldas Trumpas ir Kamala Harris

Signalai iš kandidato D.Trumpo stovyklos yra aiškūs: Ukraina nebus JAV prioritetas. Parama ginklais ir pinigais baigsis, ir Kyjivas bus atvesdintas prie taikos derybų stalo, kur sėdės triumfuojantis Putinas. Tai greičiausiai reikš okupuotų Ukrainos teritorijų atidavimą Rusijai manais į laikiną ramybę. Laikiną, nes Putinas dar niekada nesustojo, atsikandęs ir prarijęs vieną ar kitą teritoriją. Jis siekia atkurti sovietinę imperiją.

D. Trumpo pasirinktasis viceprezidentas Jamesas Vance‘as atvirai yra įvardinęs, kad JAV užsienio politikos prioritetas bus Kinija, ne Europa. Niekaip neužgęsta konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali virsti Izraelio-Irano karu, tad Ukrainai būtina išlaikyti JAV dėmesį ir įsitraukimą.

Įsiveržimas į Rusijos teritoriją su visomis galimomis pasekmėmis (Ukrainos prekybos centrų bombardavimu, suaktyvėjusiu puolimu Ukrainoje, nežmonišku susidorojimu su tais 6000 Rusijos puolėjų ukrainiečių) yra bandymas įžiebti paskutinę aistros ugnį JAV prezidentui Joe Bidenui ir demokratų kandidatei Kamalai Harris, kad jie ryžtingai, be išlygų ir negrįžtamai įtvirtintų JAV įsipareigojimą ir paramą Ukrainai.

Rusofobija ir atominis ginklas

Rusija yra didelė ir jos protu nesuprasi. Tą parodė Rusijos armijos fiasko Ukrainoje 2022 m. pavasarį, Prigožino žygis per plačiąją tėvynę 2023 m. vasarą, ir dabartinis ukrainiečių įsiveržimas. Vakarams dvejojant, ar Ukrainos pakvietimas į NATO neišerzins Putino, Ukraina jau 10 metų demonstruoja, kad korumpuota ir technologiškai atsilikusi Rusija nėra tokia grėsminga, kokia atrodo.

Didžiausias skeletas spintoje, kurio bijo visas pasaulis (ne tik Vakarai, bet ir Kinija), yra Rusijos branduolinis ginklas. Panašu, kad vakarietiškomis oro gynybos sistemomis „Patriot“ aprūpinti ukrainiečiai nori išgydyti ir šią pasaulio rusofobiją. Štai, įsiveržė į pačią Rusiją, o atominio ginklo Rusija nei nori, nei gali panaudoti. Panaudos, bus numušta „Patriotais“, ir tiek.

Prieš televizijos kameras akivaizdžiai sutrikęs Putinas, jau senokai neadekvatus kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir nematomas Gynybos ministras yra simboliai, kad Rusija pasimetusi, neįgali ir įveikiama. Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį yra dar vienas, galbūt jau lemiamas, įrodymas, kad taiką įmanoma pasiekti Ukrainos sąlygomis.

Taikos derybos ir koziriai

Zelenskio 10 punktų planas, Kinijos, Brazilijos taikos planai, Džidos ir Šveicarijos taikos konferencijos rodo, kad pasaulis nori kuo greičiau užbaigti šį konfliktą. Esminiai klausimai – kam bus palanki taika ir kiek ji truks.

Ukraina, kuri pastaruoju metu susidūrė tiek su intensyvesniu Rusijos puolimu, tiek su senkančiais karių, technikos ir amunicijos rezervais, tiek ir su mąžtančia sąjungininkų parama, siekia prie derybų stalo atsisėsti su koziriais rankose.
Kaip įvardijo M. Podoliakas, „akis už akį“ principas, juokais siūlant užimtų Kursko srities teritorijų gyventojams ruoštis referendumui, gali būti stipri korta tiek sudaužant Putino autoritetą pačioje Rusijoje, tiek paspartinant sąžiningas derybas, tiek išsiderant kuo geresnes taikos sąlygas.

Klausimas, kuris neduoda ramybės: ar Ukraina pasiskaičiavo, kas bus, jeigu tie 6000 karių bus greitai sumalti su žemėmis, o Vakarų tai nesujaudins? Tikiuosi ir meldžiuosi, kad ukrainiečiai ir vėl pasirodytų teisūs.