„Kažkoks keistas reiškinys susiklostė mūsų švietime – atsirado lygūs ir lygesni. Mat naujieji reikalavimai dėl gimnazijų klasių sudarymo galioja tik valstybinėms mokykloms, bet ne privačioms.“

G. Kindurys: Konstitucinis Teismas turi išaiškinti, ar neprieštarauja Konstitucijai Švietimo įstatyme nustatyti skirtingi reikalavimai valstybinėms ir privačioms mokykloms

2024 05 22

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovo Gintauto Kindurio iniciatyva grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama išaiškinti, ar Lietuvos švietimo sistemoje nepažeistas lygiateisiškumo principas. Teismo prašoma išaiškinti, kodėl pagal Švietimo įstatymą tik valstybinėms ir savivaldybių mokyklų klasėms privaloma nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, o šis reikalavimas netaikomas privačioms mokykloms. Be to, prašoma ištirti, ar Vyriausybės nustatytas vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius, t. y. 21 mokinys III ir IV klasėje, nepažeidžia Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto objektyvumo principo.

„Kažkoks keistas reiškinys susiklostė mūsų švietime – atsirado lygūs ir lygesni. Mat naujieji reikalavimai dėl gimnazijų klasių sudarymo galioja tik valstybinėms mokykloms, bet ne privačioms.

Jei valstybinės ar savivaldybių mokyklos neatitinka mokinių skaičiaus kriterijaus, joms gresia poveikio priemonės – mokymo lėšos iš valstybės biudžeto joms neskiriamos ir tokios klasės negali veikti arba būtina steigti kitos gimnazijos III ir IV klasių skyrių. Tuo tarpu nevalstybinės mokyklos, sudariusios mažesnes klases, finansavimo nepraranda ir mažos klasės veikti gali. Labiausiai neramina tai, kad dėl tokio reikalavimo jau 2024-2025 ir kitais mokslo metais daugelyje Lietuvos valstybinių mokyklų gali nelikti trečių ir ketvirtų gimnazijų klasių“, – pastebi G. Kindurys.

Anot, G. Kindurio, jam ir kolegoms, savivaldybėms, mokykloms ir regionų gyventojams valdančiųjų sprendimas nustatyti aukštus reikalavimus mokinių skaičiui klasėse ir dėl to uždaryti ar prie didžiųjų prijungti mažesnes mokyklas bei teigti, jog viskas yra daroma dėl ugdymo kokybės bei mokinių pasiekimų gerėjimo, yra veidmainiškas.

„Lietuvos švietimo istorijoje jau būta nemažai mokyklų tinklo pokyčių, bet tokio valstybinių mokyklų sumenkinimo ir privačių mokyklų išaukštinimo tikrai neregėjome. Mažų klasių ir ypač mažuose miesteliuose tiesiog nelieka, todėl dalis mokinių neturės galimybių tęsti mokslų savo pamėgtoje mokykloje. Tai lemia dar didesnę jaunų žmonių atskirtį, palaipsninį valstybinio švietimo nykimą ir privataus sektoriaus švietime dominavimą. Ši išvešėjusi ir, rodos, nesustabdoma problema bado akis ne vienam“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Mažų mokyklų ir klasių likvidavimas lemia ir tai, kad kokybiško švietimo galimybėms nutolus nuo šeimos gyvenamosios vietos, ta vieta tampa nebepatraukli gyventi. Tokiose regionų vietovėse ne tik nenori įsikurti jaunos šeimos, bet yra pavojus, kad ir gyvenantys ten žmonės išvyks gyventi į miestus ar didesnių rajonų centrus. Mažų mokyklų ir klasių naikinimas yra viena priežasčių, dėl kurios nyksta kaimai ir maži miesteliai.