Eglė Stasiškienė. Priimkime iššūkį: ir Lietuvos senjorai gali būti orūs lygiaverčiai europiečiai!

2024 05 31

Pamenate vaikystėje ne kartą girdėtą pasaką, kurioje tėvelis savo tėvuką, įsodinęs į roges, miškan vežė? Ir tik tuomet, kai jo paties sūnus ėmėsi rogučių ieškoti, susimąstė, ką šis suplanavęs su juo senatvės sulaukus padaryti...

Šiandien galime teigti, kad kartojasi ši sena, iki skausmo pažįstama, pasaka. Dar maži būdami stengėmės suvokti – kaip šitaip galima elgtis su savais tėvais, kurie mus augino, mylėjo, išleidžia į gyvenimą ir vis dar tebesirūpina mumis?!

O realybė yra tokia, kad Lietuvos senjorai dar niekada nebuvo tokioje beviltiškoje situacijoje, kokioje yra šiuo metu. Dauguma senjorų gyvena labai sudėtingomis sąlygomis, kurios nei kiek nepanašios į statistinio Europos Sąjungos senjoro gyvenimo sąlygas. Daugiau nei 30 procentų Lietuvos senjorų gyvena žemiau santykinio skurdo ribos, jų išlaidų didžiausią dalį sudaro būsto išlaikymas. Kai tuo tarpu Vakarų Europoje senjorų pajamos sudaro daugiau nei 70 procentų buvusio atlyginimo, o mūsų senjorų – geriausiu atveju 40 proc. Taip, žinoma, yra galimybė gauti įvairias keliasdešimties eurų dydžio pašalpas vienišiems senjorams ar vienišo asmens išmoką, ir intensyviai domintis, įvairiai skaičiuojant ir modeliuojant, pristatant aibes pažymų, pasididinti pajamas. Tačiau ar pašalpos gavėjo statusas iš tiesų yra orios senatvės garantas? Ar kas pasiteiravo senjorų, ar būti pašalpų gavėju nėra žeminantis jų orumą statusas? Ir ką turėtų sakyti mūsų pensininkai, žinodami, kad vidutinė senatvės pensija 2024 m. Lietuvoje yra 605 eurai, turintiems būtinąjį stažą – 644 eurai, o tuo tarpu Liuksemburge vidutinė pensija yra apie 2300 eurų, o Kipre, su kuriuo kartu įstojome į Europos Sąjungą – 900 eurų. Lenkijoje įteisinta keturiolikta pensija, kuria remiami senjorai, yra puikus gero valdžios institucijų bendradarbiavimo rezultatas. Lenkijos Šeimos ir darbo ministerijos duomenimis, 14-ąją pensiją gaus apie 8,3 milijonai gyventojų, skaičiuojama, kad 14-oji pensija mokesčių mokėtojams Lenkijoje kainuos 2,58 milijardų eurų, o 2026 metais ši suma padidės iki 2,92 milijardo eurų. Vidutinio dydžio 14-ji pensija siekia 311 eurų dydį. Tuo tarpu 13-a pensija, kaip papildoma išmoka prie įprastinių pensijų, lenkams mokama prieš Velykas. Negana to, Lenkija yra numačiusi nemokamus vaistus vyresniems nei 65 metų asmenims.

Vyresnio amžiaus žmonėms privalo būti užtikrintos stabilios, žmogaus orumo nežeminančios pajamos, reikalingos ne tik jų svarbiausiems poreikiams tenkinti, bet ir leidžiančios gyventi visavertį gyvenimą – lankytis kultūros, meno renginiuose, kelti kvalifikaciją, mokytis naujų dalykų, sportuoti, sveikatintis bei keliauti ir pažinti ne tik Lietuvą, bet ir aplankyti svečias šalis.

Kokie pokyčiai būtini, kad senjorai jaustųsi orūs ir gerbiami?

Visi mėgstame keliauti, skaityti, eiti į teatrą ar parodas, bendrauti, apsilankydami su bičiuliais kavinėje ar jaukiuose bendruomenės namuose, kur drauge galima užsiimti rankdarbiais, kūrybine veikla, ar diskutuoti aktualiais klausimais, keistis patirtimi. Senjorams, kaip ir bet kurio kito amžiaus gyventojams, būtina vystyti vis naujus gebėjimus, mokytis, sveikatintis ir sportuoti. Visoms šioms veikloms būtinos ir patalpos, ir profesionalūs mokytojai, ir mentoriai, globėjai. Todėl privalome sudaryti sąlygas ir perimti bei įdiegti Lietuvoje patirtis iš pažangiausių Europos Sąjungos šalių, kad mūsų senjorai taptų lygiaverčiais Europos Sąjungos senjorais.

Privalome siekti ir sudaryti senjorams kuo palankesnes sąlygas gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą, bei įtraukti senjorus į su jais susijusių sprendimų priėmimą.

Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad mūsų šalyje tik maždaug 11 proc. vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje ir politinėje veikloje. Tuo metu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc. Privalomas glaudesnis politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų bei senjorams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas, kuris padėtų užtikrinti didesnę senjorų socialinę įtrauktį ir veiksmingesnį bei prasmingesnį kelią į garbingą ir brandų jų amžių, turiningai išnaudojant kiekvieną gyvenimo dieną. 

Šiam tikslui pasiekti nepakanka vien tik pasirašyti deklaratyvias rezoliucijas ar susitarimus, būtina imtis realių veiksmų. Pavyzdžiui, įsteigti realiai veikiančią instituciją – Senjorų reikalų agentūrą, kurios puikus pavyzdys būtų dabar veikianti ir jaunimo poreikius atliepianti Jaunimo reikalų agentūra. Tik pastaroji būtų skirta veikti pagyvenusių žmonių ir senjorų interesų užtikrinimo srityje. Jai galėtų būti priskiriamos šios veiklos sritys: darbas su senjorais, senjorų įgalinimas, senjorų savanoriška tarnyba, tarptautinė senjorų politika, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Į šios agentūros veiklą glaudžiai įsilieti galėtų ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, ir Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, ir Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija, Lietuvos EURAG asociacija. Taip galėtų būti išspręstas ir šių organizacijų finansavimo, patalpų, administracijos išlaikymo kaštų klausimas. Būtų galima sutelkti finansavimą ir Europos Sąjungos fondų pagalba, įvairių projektinių veiklų pagalba. Taip būtų užtikrinamas nuoseklus ir agentūros, ir minėtų asociacijų augimas, plėtra, poreikių patenkinimas.

Tokios agentūros įsteigimas suteiktų galimybes realizuoti iki šiol tik Seimo bei ministerijų koridoriuose sklandančias senjorų atstovų idėjas, kad ir pradedant nuo pačių paprasčiausių – mokyti senjorus kompiuterinio raštingumo, kas yra labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje. Nėra paslaptis, kai kurios senjorų organizacijos net nario mokesčio yra atsisakiusios, nes senjorams sudėtinga atlikti išmaniaisiais įrenginiais bankinius pavedimus. O ir buhalteris asociacijose paprastai dirba visuomeniniais pagrindais ir už savo darbą negauna darbo užmokesčio. Visi šie žemiški klausimai privalo būti išspręsti ir užtikrintas senjorų interesus atstovaujančių organizacijų veiklos tęstinumas.

Vilniaus universiteto mokslinis tyrimas rodo, kad kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą.

Atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Keturi iš penkių senjorų neturi nei vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų. Nurodytą vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas, kuomet yra įsitraukiama į bendruomenines ir visuomenines veiklas. Tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažiau aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja kultūriniame gyvenime, nei daugumos ES šalių gyventojai. Lyginant su kitomis ES šalimis, šalyje tiek sveikatos apribojimai, tiek artimųjų priežiūros įsipareigojimai daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Dėl to svarbu plėsti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje.

Kur įmanoma susirasti draugų, kad nesijaustumei vienišas? Teisingai, bendri pomėgiai ar kelionės visuomet užtikrina vis augantį bičiulių ratą. Ar žinojote, kad saulėtoje Ispanijoje valdžia turizmo sektorių gelbėja senjorų kelionėmis? Vyresni žmonės, nebūtinai Ispanijos piliečiai, net ir imigrantai, gali gauti nuo 115 iki 455 eurų kompensaciją kelionėms po šalį, įskaitant Kanarus ir Portugaliją. Mano nuomone, mažai keliaujančius Lietuvos senjorus tokia kompensacija kelionėms, paskatintų keliauti daugiau ir pasitikėti labiau savimi bei susirasti draugų.


Labai apmaudu, ką ne kartą teko girdėti, kad politikai gražius pažadus senjorams dalina tik prieš rinkimus. Todėl nebūsime kaip kiti, o laimėję rinkimus į Europos Parlamentą, sieksime, kad ir mūsų senjorai galėtų džiaugtis jaukiais ir patogiais biurais, dienos centrais, kuriuos išlaikyti padėtų valstybė nuosekliai skiriamomis lėšomis, leisiančiomis senjorams pasirūpinti sveikatinimu, psichologine būkle bei praskaidrintų nuskurdintų senjorų gyvenimą apsilankymais kultūriniuose renginiuose, teatruose, koncertuose, parodose.

Tapę Europos Parlamento nariais, pasirūpinsime, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų užtikrintos stabilios, žmogaus orumo nežeminančios pajamos, reikalingos ne tik jų svarbiausiems poreikiams tenkinti, bet ir leidžiančios gyventi visavertį gyvenimą.