E. Jovaiša: dėl siūlomų švietimo pakeitimų ilgainiui nunyks daug rajoninių mokyklų

2023 06 16
 
Seimo LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša ir kiti opozicijos atstovai prašo atidėti Švietimo įstatymo pakeitimų svarstymą, pabrėždami šių įstatymo projektų neeilinę svarbą Lietuvos švietimo bendruomenei, iki šių metų Seimo rudens sesijos.

Siūloma sudaryti darbo grupę iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų asociacijos, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos, kitų švietimo profesinių sąjungų, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos švietimo tarybos, kitų suinteresuotų institucijų, įtraukiant mokslininkus, švietimo ekspertus, naujos redakcijos Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymų projektams parengti skirtų pasiūlymų suformulavimui, ypač sutelkiant dėmesį į visas suinteresuotas puses tenkinančių kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nustatymą.
 
Tokiam racionaliam ir argumentuotam Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymui valdančiųjų balsais komitete buvo nepritarta, dėl ko dalis komiteto narių iš opozicijos t. y. Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Aušrinė Norkienė svarstyme iš viso nedalyvavo, o Seimo narė Vilija Targamadzė, argumentavusi, kad vyksta ne diskusija, o daugumos primestų sprendimų priėmimas, taip pat atsisakė toliau dalyvauti svarstyme.
 
Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, aukščiau išvardinti Seimo opozicijos atstovai bei Laima Nagienė ir Beata Pietkiewicz reiškia atskirąją nuomonę. 
 
Manoma, kad skubos tvarka iš mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių į Švietimo įstatymą mechaniškai perkelti bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, nesukurs kokybiško teisinio reguliavimo, bet įneš tik sumaištį į ir taip daugybę pokyčių vienu metu išgyvenančią Lietuvos švietimo sistemą.
 
Be to, jei jau atsirado rimta proga taisyti įstatymą, peržiūrint mokyklų veikimo kriterijus, tai būtina padaryti be skubos, siekiant maksimalaus teisinio aiškumo ir išdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis, remiantis mokslininkų ir edukologijos ekspertų rekomendacijomis, išanalizavus mokyklų vadovų, savivaldybių pasiūlymus, ypač susijusius su regionine politika, atsižvelgiant į politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Šiuo dokumentu buvo įsipareigota suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo.
 
Siūloma neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą. Siūloma įstatymu įtvirtinti ir po to poįstatyminiais aktais konkretizuoti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės savarankiškai tvarkyti savo mokyklų tinklą.
 
Pabrėžiama, kad:
 
- Nėra atsižvelgiama į Europos vietos savivaldos chartijos svarbią nuostatą, kuri skelbia, kad reikalai sprendžiami vadovaujantis vietos žmonių interesais;
- Deramai neįvertinta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai;
- Neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Teisėkūros įstatymo nuostatas svarstyti alternatyvas, skirti pakankamai laiko, numatyti neigiamas pasekmes, įskaitant netikėtas;
- Mokyklų tinklo pertvarka galimai prieštarauja šios Vyriausybės regioninei politikai.