Išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai
Dėl 2009–2010 m. krizės Lietuvoje kalti ir politiniai sprendimai – siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso pažeidimo
2020 06 04
Ketvirtadienį Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusiu 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę išvadoms. Parlamentinį tyrimą atliko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Seimo patvirtintose išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Išvadose pabrėžiama, jog Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
„Kas buvo daroma tuo metu? Nekaupiami rezervai, užkraunama „Sodrai“ didžiulė skola, pensininkai turėjo sumokėti didžiules palūkanas. O kaip buvo skolinamasi? Valstybės kontrolė pripažino, kad skolinimasis buvo vykdomas pažeidžiant įstatymus. Skolinimasis buvo vykdomas uždaru būdu, tiesiogiai iš bankų. Puikiai žinome, už kokias palūkanas“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Komitetas parlamentinio tyrimo išvadose taip pat pateikė siūlymus Seimui, Vyriausybei, Lietuvos bankui ir Generalinei prokuratūrai.
Įvertinant Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolinantis finansų rinkose bei iš komercinių bankų ir su tuo susijusią tyrimo metu nustatytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat įvertinant sistemingą ir sąmoningą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pažeidimą, teikiant paskolas Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip diskredituojant šią svarbią viešojo sektoriaus sistemą ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią, Generalinei prokuratūrai siūloma atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Taip pat siekiant užtikrinti didesnį viešųjų finansų tvarumą, Seimui siūloma pradėti diskusiją dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis.
Vyriausybei tyrimo išvadose siūloma šalies svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą (nuo centrinio banko) finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją.
Taip pat siūloma įpareigoti Lietuvos banką reguliuoti bankų finansavimosi iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu sąlygas, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ir skatinant ilgesnės trukmės finansavimą, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas, kad vėl nebūtų sukeltas finansavimo atitraukimo šokas.
Su parlamentinio tyrimo išvadomis galima susipažinti čia