„Lietuva jau turėjo pavyzdžių, kai strateginių įmonių privatizavimas neatnešė laukto rezultato.“

Deividas Labanavičius. Komentaras dėl valstybės sektoriaus įmonių privatizavimo

2023 01 04

Valdančiųjų parengtas valstybės sektoriaus mažinimo planas, kuris sukuria prielaidas privatizuoti ir iš esmės atsisakyti, tame skaičiuje ir strateginių, valstybės įmonių, vertintinas neigiamai. Jau net nekalbant apie tai, kad žinant valdančiųjų praktiką į atsakingas pareigas paskirti sau palankius asmenis, bet ir įvertinus itin nepalankią paskutiniųjų metų geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo poreikius. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad greta įsivaizduojamo didesnio efektyvumo, ekonominės naudos siekio, būtina matyti bei įvertinti vartotojų interesus, nes privatus investuotojas, net ir turintis labai mažą akcijų dalį, bus suinteresuotas didinti pelną ir jam nebūtinai rūpės piliečių ir vartotojų gerovė. Kaip pavyzdys tinka įmonės „Ignitis“ dalies akcijų pardavimas. Dabar turime faktą, kuomet net dalis politikų turi šios įmonės akcijų ir net neketina to deklaruoti dėl galimo interesų konflikto bei toliau tiesiogiai dalyvauja politinių sprendimų priėmime šios įmonės atžvilgiu. Negana to, Lietuva jau turėjo pavyzdžių, kai strateginių įmonių privatizavimas neatnešė laukto rezultato. Prisiminkime „Lietuvos dujų“ privatizavimą. Tada kalbėta, kad pardavus įmonę kris kaina, paspartės plėtra, tačiau atėjo „E. On“ ir „Gazprom“, ir mes mokėjome daugiausiai Europoje.

Susisiekimo ministras didžiuojasi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri iki šiol gavo itin didelį finansavimą (lėšos pirmą kartą suplanuotos ateinančių 3 metų laikotarpiui), tampa akcine bendrove. Jo teigimu, šis statusas suteiks galimybę greičiau priimti sprendimus, veikti efektyviau ir reaguoti į rinkos teikiamas galimybes. Klausimas, o kas iki šiol tai įmonei trukdė veikti tinkamai? Negana to, šios įmonės misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais. Tai niekaip nekoreliuoja su įmonės teisinio statuso keitimu, o kaip tik iškelia klausimą, ar už kelius ir važiavimą jais kiekvienas papildomai mokėsime iš asmeninių lėšų?

O jei pardavus bent dalį „Lietuvos oro uostų“, „Oro navigacijos“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ įmonių akcijų, privatus investuotojas iš tiesų bus sudėtinė prieš Lietuvos valstybę vykdomo nedraugiškų valstybių hibridinio karo dalis? Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai.