
„Saugūs turime jaustis visur ir visada. Todėl ir toliau sieksiu užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visos ES saugumą.“
Dainius Gaižauskas. Svarbiausias tikslas – saugi Lietuva
2024 06 03
Neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą, didėjančios globalios grėsmės lemia tai, kad Europos Sąjungai (ES) būtina neatidėliojant ir ryžtingai stiprinti savo saugumo bei gynybos politiką. Akivaizdu, kad artimiausius penkerius metus Europos Parlamente būtent saugumas bus aktualiausia tema. Racionalius, savalaikius sprendimus gali priimti tik specialių kompetencijų turintys politikai, nes tie, kurie jų neturi, galimai nuspręs klaidingai arba pavėluotai, o tokių klaidų daryti neturime teisės. Svarbiausias tikslas – neleisti karui išplisti Europoje.
Šių metų vasarį Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad naujos sudėties Europos Komisijoje privalo atsirasti Gynybos komisaro pozicija. Žvelgiant istoriškai, ilgą laiką nekarinėmis priemonėmis pokyčių siekusiai ES tai yra milžiniškų pasikeitimų metas. Europa suvokia padėties rimtumą, o taip pat ir mūsų, toliausiai į Rytus nutolusio regiono, saugumą.
Šiuos pasiūlymus bei pačios Komisijos Pirmininkės kandidatūrą tvirtins Europos Parlamentas, tad privalome užtikrinti, kad Briuselyje mums atstovautų parlamento nariai, sugebėsiantys būsimam komisarui iškelti tokias sąlygas ir uždavinius, kurie pasitarnautų mūsų nacionaliniams interesams.
Jei būsiu išrinktas į Europos Parlamentą, sieksiu, kad sutelktomis pastangomis ES viduje prikeltume kontinento gynybos pramonę ir tinkamai užpildytume mūsų sandėlius karine ginkluote bei suteiktume užtikrintą paramą Ukrainai. ES parama NATO aljansui yra pagrindinis atgrasymo elementas, siekiant išvengti karo Europoje.
Aštuonerius metus Lietuvai atstovauju NATO Parlamentinėje Asamblėjoje ir tiek pat metų darbuojuosi Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete, todėl užtikrintai teigiu, kad tiek naujoji Europos Komisija, tiek visos ES institucijos privalo veikti itin greitai ir efektyviai, kad karinis aprūpinimas taptų vakarykštės dienos problema.
Tik turėdami stiprią karo pramonę Europoje ir nuosekliai dirbantį Gynybos komisarą galime tikėtis, jog mūsų niekas nepuls. Ukraina šiandien yra ta buferinė zona, kuri suteikia mums laiko apsispręsti. Klausimas, į kurį nedelsiant privalome atsakyti – kaip sugebėsime išnaudoti šį galimybių langą? Sukursime su Rusija galinčią konkuruoti karo pramonę ar tik baugščiai dairysimės, bijodami rytojaus?
JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas yra įrodęs, kad tik investuodami į savo gynybą ir karo pramonę galime realiai to karo išvengti. 2024 m. balandžio 20 d. JAV Kongreso Atstovų rūmai priėmė įstatymo projektą dėl išlaidų karinei ir finansinei pagalbai Ukrainai. Esu tikras, kad šis sprendimas atėjo pačiu laiku: išgelbės tūkstančius gyvybių ir neleis karui plėstis. Parama jau pasiekė Ukrainą, ginančią ne tik savo, bet ir mūsų laisvę.
Tai nereiškia, kad galime nurimti ir atsipalaiduoti. Priešingai, visos Europos šalys turime dar stipriau bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus. Kryptingai stiprinti karinės pramonės pajėgumus, gynybos ir krizių valdymą bei plėsti karinės pramonės vystymą ES fondo lėšomis.
Nepalaikysiu jokios migracijos skatinimo politikos, kuri kenks mūsų šaliai
Didžiulis pavojus, kuriam privalome užkirsti kelią ES lygmeniu yra nelegali migracija. Daug klausimų kelia ir naujas migracijos paktas, kurio dėka nelegaliai į ES patekę migrantai Pietų Europoje bus solidariai „pasidalinami“ tarp kitų ES valstybių arba jei nesidalins, mokės milijonus į ES biudžetą. Manau, kad naujoji Migracijos politika, kuri, beje, dar nepriimta, yra per silpna, nes joje neįtraukta atstūmimo politika, kuri mums buvo efektyvi valdant nelegalios migracijos krizę.
Taigi, Lietuvoje bręsta situacija, kuomet migracijos srautų sulauksime net iš kelių krypčių, nes kol vyksta karas Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai nelegalią migraciją naudoja kaip hibridinį ginklą prieš ES, kuri daro viską, kad Putino Rusija pralaimėtų Ukrainoje.
Mūsų šalį užplūs didžiulės migrantų grupės. Jau dabar kiekvienas gatvėje pastebime migrantų ne tik iš buvusių sovietinių respublikų, bet ir iš Rytų Azijos bei Šiaurės Afrikos šalių, kurių gyventojai nerodo pastangų integruotis į mūsų visuomenę.
Nėra jokios abejonės, kad tokie nevaldomi žmonių srautai kelia ir ateityje kels didžiulę nusikalstamumo ir galimų teroro aktų grėsmę. Neseniai vos sugebėjome atlaikyti hibridinę migrantų ataką iš Baltarusijos pusės, tačiau šiandien patys keliame pavojų mūsų šaliai priimdami sprendimus arba jiems garsiai neprieštaraudami Europos Parlamente.
Jei pradėsiu darbą Europos Parlamente, nepalaikysiu jokios migracijos skatinimo politikos, kuri kenks mūsų šalies ir Europos saugumui. Drąsiai kalbėsiu apie tai, kad ES migracijos politika prasidėtų nuo visos ES sienų apsaugos stiprinimo, atsparumo instrumentalizuotai migracijai didinimo ir koncentravimosi į migracijos priežasčių, o ne pasekmių valdymą.
Europos Parlamente kovosiu prieš nelegalią migraciją, prekybą žmonėmis, vaikų grobimą ir seksualinį išnaudojimą, narkotinių medžiagų platinimą ir terorizmą.
Noriu išskirti dar vieną didelį iššūkį, kuris laukia visos Europos, kai karas Ukrainoje pasibaigs – tūkstančiai fronte kariavusių ir psichologiškai paveiktų vyrų tikrai atvyks ir į mūsų šalį. Kovojusius kare pasiveja psichologinės problemos: nerimas, pyktis ar net keršto troškimas. Prisiminkime Afganistano karo veteranų pasakojimus – nemiga, naktiniai košmarai, „kariavimai“, net ir „žudymai“ sapnuose. Dažnas kalbėjo apie psichikos pokyčius, sudėtingus gyvenimus ir apie tai, kad jiems sunku pritapti prie naujos aplinkos.
Todėl jau dabar turime koordinuotai stiprinti ne tik visų rūšių pagalbos tarnybų, bet ir vidaus saugumo tarnybų darbą. Mums reikia ir apsisaugoti patiems, ir padėti ukrainiečiams po karo atsigauti. Ypač didelį dėmesį turime skirti galimybių patekti į ES ginklams ir sprogmenims iš karo zonos Ukrainoje užkardymui. Tai milžiniškas iššūkis, kurį galima suvaldyti tik bendromis visų ES valstybių narių pastangomis.
Svarbu užtikrinti, kad dalyvavę kare nepapultų į organizuotas nusikaltėlių gaujas, kad jais nepasinaudotų nusikalstamų struktūrų asmenys. Todėl privalome garantuoti, kad tokios grėsmės bus žaibiškai sustabdomos, susekamos ir išaiškintos. Turime numatyti kelis žingsnius į priekį. Be to, tas grėsmes turime sugebėti „išgaudyti“ ir realiame gyvenime, ir internete, nes nebeliko skirtumo tarp internete ir realiame gyvenime kylančių grėsmių.
Kelsiu klausimus dėl kibernetinio europiečių saugumo
Kibernetinės atakos yra viena sparčiausiai augančių nusikalstamumo formų visame pasaulyje. Gera žinia, kad Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra kartu su Europos Parlamentu ir ES pareigūnais nuosekliai kelia klausimus dėl kibernetinio europiečių saugumo, nes saugi kibernetinė erdvė yra ES bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Žinant mūsų geopolitinę padėtį, šiose ES struktūrose labai svarbu turėti savų žmonių ir kompetentingai atstovauti Lietuvai.
Pastebima tendencija, kad ES interneto vartotojai dėl grėsmių savo saugumui vis labiau mažina veiklas internete. Nes nemažai besinaudojančių internetu patyrė su saugumu susijusių problemų.
Jei būsiu išrinktas į Europos Parlamentą, sieksiu, kad ES būtų pasirengusi panaudoti visus savo išteklius ir patirtį, pasirengiant fizinėms bei kibernetinėms grėsmėms ir galėtų į jas labai ryžtingai reaguoti.
Saugūs turime jaustis visur ir visada. Todėl ir toliau sieksiu užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir visos ES saugumą.