„Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuva neišnaudoja visų galimybių, dirbdama su Europos Parlamentu ir atstovaudama savo interesus, ypač jei mes kalbame apie žemės ūkio, transporto sektorius, išorinę Europos sąjungos sienų apsaugą.“
Bronius Markauskas. Regionai gyvi dėka žmonių, o į juos reikia investuoti
2024 06 03
Nors mūsų Lietuva nėra didelis kraštas, tačiau kai kalbame apie savivaldybes, tai jos ypač skirtingos ir su skirtingomis problemomis. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad atskirtis tarp mažesnių ir didesnių regionų didėja. Jei tokiuose centruose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda vyksta savaiminė plėtra – daugėja gyventojų, o tuo pačiu auga ir viešųjų paslaugų pasiūla, tai kaimiškose teritorijose viskas priešingai – mokyklos uždaromos, kultūros įstaigų nebelieka, gydymo paslaugų tenka vykti į už keliasdešimties kilometrų nutolusias sveikatos įstaigas, o kur dar aibė kitų problemų, kurios neskatina jaunų šeimų keltis į regionus. Tad tarsi įsisukama į begalinį ratą: gyventojų mažėja – traukiasi ir viešosios paslaugos, traukiasi paslaugos – mažėja ir gyventojų.
Be abejonės, čia svarbios ir Europos Sąjungos investicijos. Vien savo biudžetais savivaldybės nėra pajėgios įgyvendinti labai reikalingų projektų, o su ES pagalba galima praplėsti viešąsias paslaugas gyventojams – statyti darželius, tiesti dviračių ir pėsčiųjų takus, atnaujinti viešąsias erdves ar įgyvendinti kitus projektus, būtinus mūsų gyventojams.
Regioninė politika – būtina mažinant atskirtį tarp savivaldybių
Todėl regioninės politikos skatinimas būtų viena iš išeičių mažinti skirtumus tarp savivaldybių, bendrai ieškoti galimybių pritraukti stambius investuotojus, kuriančius darbo vietas, turistus ar kitas naudas, kurios prisidėtų ne tik prie paslaugų atsiradimo, bet ir gyventojų sugrįžimo į kaimiškąsias savivaldybes. Mes, Vakarų regionas, turime puikų tokios regioninės politikos pavyzdį – asociaciją „Klaipėdos regionas“, kurios prezidentas aš esu. Asociacija jungia Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos, Palangos, Skuodo bei Šilutės savivaldybes. Visos savivaldybės esame glaudžiai susijusios, kasdien mūsų gyventojai važiuoja iš vienos į kitą dirbti, mokytis, ilsėtis, gydytis, todėl regioninis bendradarbiavimas yra neišvengiamas.
Nesuklysiu pasakęs, kad svarbiausias mūsų regiono pasiekimas yra prieš porą metų patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 m. Joje vakarų regiono savivaldybės ir mūsų partneriai, švietimo ir mokslo bei verslo sektoriaus atstovai, esame susitarę, kokiais žingsniais eisime į priekį. Tokį dokumentą visoje Lietuvoje turi tik mūsų regionas, nors, pavyzdžiui, Europoje sąjungoje, kur regioniniu principu taikomai politikai yra skiriama labai daug dėmesio, tokie procesai aktyviai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Tai daroma, nes regionai tokiu būdu atskleidžia savo stiprybes, didina konkurencingumą, o tuo pačiu kuria ir gerovę savo gyventojams.
Mes esame pajūrio savivaldybės, todėl tikrai nemažą dėmesį kaip asociacija skiriame jūriniam ir pakrančių turizmui. Žinoma, kita ne mažiau svarbi sritis ir šių dienų prioritetas – bioekonomika, o taip pat jūrinė ekonomika, nes mums, kaip jūriniam regionui, svarbus akvakultūros sektoriaus stiprinimas, mėlynosios bioekonomikos kompetencijų auginimas ir telkimas regione.
Taip pat tarp mūsų prioritetų ir patogus bei saugus viešas transportas, kelių ir dviračių takų sistemos, jungiančios visas septynias vakarų regiono savivaldybes. Kalbame ir diskutuojame apie vieningą viešojo bilieto sistemą, kad, pavyzdžiui, Skuodo gyventojas viešuoju transportu galėtų pasiekti Nidą.
Kita mūsų kryptis – ieškoti galimybių viso regiono švietimo įstaigose vaikų maitinimą organizuoti trumpų maisto tiekimo grandinių principu. Turime skatinti savo regiono ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų vartojimą. Tai, be abejo, susiję ir su žiedine ekonomika, ir su klimato kaitos mažinimu. Viso vakarų regiono savivaldybės turi ieškoti sprendimų dėl daugiabučių namų renovacijos, viešojo transporto žalinimo, investuoti į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius, atnaujinti ir modernizuoti šildymo sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti su verslu, sudarant sąlygas darniam ir tvariam vartojimui.
Žinoma, regionas bus sėkmingas tiek, kiek kiekviena savivaldybė bus stipri. Taigi būtina skatinti regioninį bendradarbiavimą ne tik tarp savivaldybių ir jų įstaigų, bet ir gyventojų, verslų.
2012 m. vakarų regiono savivaldybių įsteigta Klaipėdos regiono asociacija per daugiau nei dešimt savo veiklos metų stipriai užaugo, kartu augome ir mes – savivaldybės. Šiandien manau, kad jau esame ir galime Klaipėdos regioną pristatyti kaip lyderiaujantį tiek valstybiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje. Turime sukauptą plėtros potencialą, esame susitarę dėl regiono specializacijos, pasirengę veiksmų planą, kaip sieksime tikslų.
Tiesa, gaila, kad Lietuva šitame 2020-2027 metų finansiniame periode nepasinaudojo galimybe suteikti regionams didesnį savarankiškumą, įgyvendinant įvairius finansuojamus ES projektus. Eilinį sykį susidūrėme su centrinės valdžios noru kontroliuoti savivaldą. Tai sulėtino visus procesus, užtęsė projektus, o tai lemia ir žemą suplanuotų lėšų panaudojimą. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje dar nebuvo pasirašyta nė viena sutartis, o kritikai sako, kad tokį lėtą ES lėšų įsisavinimą lemia būtent Vyriausybės politinės kontrolės nebuvimas ir tai, kad tarpusavyje visiškai nesusišneka ministerijos. Tą matome ir mes, savivaldybės, tos, kurios geriausiai žino, ko reikia jų gyventojams, bet turinčios laukti, ką už jas nuspręs Vilniaus valdininkai.
Europos parama būtina ir Lietuvos keliams
Kita problema – prastėjanti kelių būklė, ir apie ją jau kalbama ne vienerius metus. „Via Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. buvo blogos būklės. Tai reiškia, kad net kas ketvirtas kelias iš dešimties nebeatitinka bendrųjų kokybės reikalavimų.
Tą mato ir šalies gyventojai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakytas tyrimas parodė, kad vos 40 proc. šalies gyventojų kelių būklę vertina tik palankiai, o net 15 proc. – neigiamai. Gyventojų teigimu, kelių būklė prastėja dėl per mažo valstybės finansavimo, kuris jau kelis metus išlieka panašiame lygyje, o ekspertų teigimu, lyginant keliams skiriamas lėšas su išaugusiu darbo užmokesčiu, darbų kainomis, infliacija ir kitais faktoriais, finansavimas keliams šiuo metu net mažesnis nei prieš 15 metų.
Panašu, kad valstybė bent kol kas nėra pasiruošusi didinti lėšas infrastruktūrai gerinti, nors mes privalome imtis priemonių, kad šalies kelių tinklo kokybė neatsiliktų nuo Europos Sąjungos vidurkio. Turime suprasti, kad kokybiškas kelių tinklas būtinas ne tik mūsų gyventojų patogumui, bet ir mūsų, kaip šalies, investiciniam patrauklumui. Tranzitiniai srautai, kurie eina ir per mūsų šalį, yra svarbūs kalbant ir apie tvariąją ES ekonomiką, todėl nenuostabu, kad senosios vakarų šalys daug metų investuoja į savo kelius, kuria patogią ir modernią infrastruktūrą.
Tačiau geri keliai turi būti ne tik skirtingų šalių viduje, jie turi apsijungti ir visos ES mastu, būti vientisi ir kokybiški, tačiau to be bendro Senojo žemyno matymo ir sutarimo nelabai įmanoma pasiekti. Europos Sąjunga turi pradėti galvoti apie galimybę finansuoti ir šalių narių kelių rekonstrukciją. Panašų pavyzdį jau turime, kai siekiant gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, yra finansuojami dvigubos paskirties – civilinės ir karinės infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, „Via Baltica“.
Tad Europos Sąjunga galėtų žengti dar toliau ir siekdama tvaresnės ekonomikos bei efektingesnių tranzitinių srautų, pradėti finansuoti ir kitų kelių rekonstrukciją. Čia Europos Sąjunga galėtų nueiti dviem keliais, kurie padėtų tą padarytų. Pirmasis – kelių rekonstrukciją finansuoti iš sanglaudos fondo, didinant jo lėšas. Antrasis – naujam finansiniam periodui sukurti atskirą fondą, panašiu principu kaip sanglaudos, iš kurio šalys narės galėtų gauti finansavimą priklausomai nuo savo kelių būklės.
Skandinavai jau investuoja į magistralinių kelių apšvietimą, šildymą ir kitas naujoves, tačiau Lietuva, kurios kelių būklė tik prastėja, apie panašius dalykus gali pasvajoti. Be ES pagalbos mes ne tik artimiausius 20 metų nelabai galime galvoti apie tokio lygio infrastruktūrą, be finansinės pagalbos mes net dabartinės kelių būklės neišlaikysime, nes ji nuolat prastės ir taps vis mažiau patogi mūsų gyventojams ir patraukli investuotojams.
Europos Parlamente nesu naujokas
Į Europos Parlamentą kandidatuoju, nes man nereikia laiko perprasti jo darbą. Su tuo esu susipažinęs dar būdamas žemės ūkio ministru. Tuomet, pristatant žemės ūkio politiką, reikėjo dirbti ir su Europos komisija, ir su Parlamentu. Dar daugiau patirties įgavau tapęs būtent Klaipėdos rajono meru. Esu vienas iš 9 šalies merų, deleguotas į Europos Sąjungos Regionų komitetą. Priklausau Gamtinių išteklių ir Švietimo, jaunimo, kultūros ir mokslinių tyrimų komisijoms, esu politinės grupės Europos aljansas narys.
Jau ketverius metus nuolat šį darbą derinu su mero pareigomis. Bent kartą per mėnesį skrendu į Briuselį, kur kartu su kitais Regionų komiteto nariais Europos komisijai teikiame nuomones dėl klausimų, kurie aktualūs būtent savivaldybėms. Tai ir švietimas, transportas, jaunimo reikalai, socialinė politika ir visa kita. Mūsų, dirbančių Regionų komitete, politikų pagrindinis tikslas, kad ES girdėtų savivaldą, nes savivaldybėms tenka įgyvendinti net tris ketvirčius Briuselyje priimtų teisės aktų.
Galiu drąsiai sakyti, kad Lietuva neišnaudoja visų galimybių, dirbdama su Europos Parlamentu ir atstovaudama savo interesus, ypač jei mes kalbame apie žemės ūkio, transporto sektorius, išorinę Europos sąjungos sienų apsaugą. Tai būtų pagrindiniai mano, kaip europarlamentaro, darbotvarkės klausimai.
Suprantu, kad nemažai daliai Europos Parlamentas, Briuselis yra tarsi tolimos dainos aidai. Neaišku, koks šios institucijos tikslas, kam ji reikalinga ir panašiai. Bet juk ne veltui prieš 20 metų mes drąsiai žengėme šį žingsnį ir prisijungėme prie didžiausio ekonominio ir politinio aljanso pasaulyje. Mes tapome Europos Sąjungos dalimi. Mes galime laisvai judėti, mes galime naudotis įvairia parama ir galime sakyti, jog esame supervalstybės dalimi. Todėl ir Europos Parlamentas yra svarbi institucija, kurioje reikalingi mūsų šaliai ir mūsų žmonėms atstovaujantys europarlamentarai.