„Kreipiuosi į Lietuvos žmones – ateikite į rinkimus birželio 9 d., balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą! Mes Jūsų nenuvilsime!“

Bronis Ropė. Lietuvos žemdirbiai nusipelnė daugiau politikų dėmesio

2024 05 27

Kalbant apie Lietuvos žemės ūkį, pirmiausia norisi pabrėžti jo galimybes, o tik paskui pasakyti, kas trukdo jam vystytis dar sparčiau. Lietuva nuo seno garsėja kaip šalis, kuri gali užauginti ne tik sau, bet ir kitiems sveikų maisto produktų. Tarpukariu pagal augalininkystės produkciją Lietuva užėmė vieną pirmųjų vietų Europoje, ir jau tada didžiavomės savo pieno produktų kokybe, kurią pamėgo kitos šalys. Tradicijas išlaikėme, ir 2023 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3 663 mln. Eur ir lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų galima rasti daugiau nei 150 pasaulio valstybių. Esame gerbiami ir laukiami už aukštą produktų kokybę bei atitinkamai – už jų naudą sveikatai. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius sukuria apie 4 proc. Lietuvos BVP.

Galime didžiuotis ir unikaliais produktais

Nedaugeliui žinoma, kad Lietuva garsėja ir kaip šalis, kuri turi unikalius, geografine nuoroda pažymėtus produktus. Europos Parlamente sprendėme, kaip stiprinti originalių ir kokybiškų Europos Sąjungos maisto gaminių apsaugą. Nes tam, kad būtų sukurti tokie produktai, remtasi tradicijomis, ieškota specifinių produktų savybių, kurti atitinkami kokybės standartai. Svarbu, kad naujos taisyklės suteikė tokiems maisto produktų gamintojams daugiau teisių, kovojant su kainų dempingu, kai toks originalus maisto gaminys parduodamas gerokai pigiau už rinkos kainą ar net už savikainą. Gaminiai žymimi ir geografine nuoroda. Įdomu, kad šiuo metu Europos Sąjungoje saugoma apie 3,5 tūkst. maisto produktų, tarp kurių lietuviški sūriai, varškės sūreliai, šakotis ir naminė duona. Aš savo balsu palaikiau griežtesnę originalių ir kokybiškų maisto produktų, pagamintų bendrijoje, apsaugą, nes turime stiprinti savo gamintojų teises tiek bendrijoje, tiek ir tarptautiniu mastu.

Padarykime Lietuvos žemės ūkį strategine šaka

Tačiau, jeigu kalbėtume apie maisto produktus plačiau, turiu pastebėti, kad esame laiminga šalis, nes Lietuvoje galime užauginti sveikų maisto produktų, kurie patenka ant mūsų piliečių bei svečių stalo. Bet situacija gali labai greitai pasikeisti, jeigu bendra ES aplinkos apsaugos politika nederės su žemės ūkio sektoriaus poreikiais ir realybe, o šalies Vyriausybė šio sektoriaus nelaikys strateginiu. Jei kalbame apie ES politiką, kuria siūloma suvaržyti ūkininkus, reikia pasiūlyti ir atitinkamas, amortizuojančias priemones, kurios padėtų ūkininkui, o ne atvirkščiai. Tokia politika paprastai gimsta ten, kur yra mažai suvokimo ir patirties, kaip dirba ūkininkai. Todėl labai svarbu, kad Lietuva turėtų Europos Parlamente atstovus, kurie būtų mūsų ūkininkų pusėje. Jei Lietuvos ūkininkas ir toliau bus diskriminuojamas ir paliekamas vienas – jis gali netęsti veiklos, o tai reiškia, kad ant mūsų stalo guls jau nebe mūsų, o atvežtinė produkcija. Antra problema, kaip ir minėjau – vietinės valdžios požiūris.

Žemės ūkio ministerija nebendradarbiauja su sektoriumi

Sulaukusi mano susirūpinimo ir priminimo, kad Europos Komisija neša dalinę atsakomybę už Lietuvos Žemės ūkio ministerijos nesėkmę, kurią metų pradžioje konstatavo ir Lietuvos Valstybės kontrolė, Europos Komisija neatmeta galimybės atlikti Lietuvoje patikrą. Apie tai mane informavo atsakingas už žemės ūkio politiką Europos Komisijos komisaras Janušas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, remdamasi mano užklausomis ir gautais atsakymais, kreipėsi į Europos Komisiją, kviesdama į Lietuvą atvykti jos atstovus ir įvertinti situaciją, nes Lietuvos ministerija, kuri turi užtikrinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus lūkesčius atitinkančią politiką ir ES reglamentų vykdymą, elgiasi atvirkščiai. Užuot nuo proceso pradžios įtraukusi praktikus – žemdirbius – į Strateginio plano rengimą, Žemės ūkio ministerija apkaltino nuomonę bandžiusias reikšti žemdirbių organizacijas lobizmu. Lietuvos žemės ūkio ministerija, nederindama strateginio plano su sektoriaus atstovais, pažeidžia Europos Sąjungos reglamentą, kuriame aiškiai išdėstytos taisyklės, kaip tai turi būti daroma. Atkreipiu dėmesį, jog nepakankamo bendradarbiavimo su ūkininkais faktą konstatavo Valstybės kontrolė, kuri pabrėžė skandalingą situaciją – ministerijoje nėra kriterijų, kada ir kokie socialiniai partneriai turi būti įtraukiami į darbo grupes. Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad socialiniai partneriai nėra pakankamai įtraukiami dalyvauti teisėkūros procese ir teikti pasiūlymus visose jo stadijose.

Ilgą laiką Europos Parlamente buvau vienintelis Lietuvos atstovas žemės ūkio komitete. Tai parodo, koks mūsų valdžios požiūris į šią sritį. Kreipiuosi į Lietuvos žmones – ateikite į rinkimus birželio 9 d., balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą! Mes Jūsų nenuvilsime! Savo ruožtu įsipareigoju: jeigu ir vėl patikėsite man mandatą atstovauti Jums Europos Parlamente, nedvejodamas tęsiu darbus būtent Žemės ūkio komitete. Ir toliau vildamasis Jūsų pagalbos, patarimų ir bendradarbiavimo.