„Mūsų frakcijos prioritetais išliks socialinės atskirties mažinimas, kainų kilimo valdymas, infliacijos mažinimas, taip pat – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, karui Ukrainoje.“

Aušrinė Norkienė. Rudens sesija

2022 09 10

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija susirinko į pirmąjį Seimo rudens sesijos posėdį, prieš kurį frakcija aptarė šio politinio sezono pagrindinius darbus.

Šioje sesijoje vienas svarbiausių darbų – kitų metų valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas. Tačiau tenka apgailestauti, kad pagrindinio metų finansinio dokumento projektas bus įregistruotas paskutinę įstatymu leidžiamą dieną – turbūt todėl, kad niekas nieko iš anksto nesužinotų ir neprasidėtų diskusijos.

Mūsų frakcijos prioritetais išliks socialinės atskirties mažinimas, kainų kilimo valdymas, infliacijos mažinimas, taip pat – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, karui Ukrainoje. Taip pat planuojame interpeliacijas blogai savo pareigas atliekantiems ar tiesiog nekompetentingiems ministrams.

Visi matome, kad artėjantis šildymo sezonas ir kelis kartus pakilusios elektros bei dujų kainos verčia nerimauti ne vieną. Energetinė krizė įsisiūbuoja Europoje ir kelia rimtą grėsmę visam mūsų regionui. Gyventojai pradėjo taupyti, mažėja vartojimas, kainos ir toliau kyla, per sumokamus mokesčius ženkliai sumažėjo įplaukos valstybei ir susidarė savotiškas užburtas ratas ir reikia ieškoti išeičių iš jo.

Užsienio politika yra labai svarbi. Nuo jos sprendimų, kaip matome, daug priklauso: ekonomika, energetika, o ypač - valstybės saugumas. O dabar atrodo, kad Užsienio reikalų ministras daro viską, kad tik valstybė būtų išbalansuota, užsienio politika – chaotiška ir nenuspėjama. Ar tikrai didesnioji Lietuvos visuomenės dalis, rinkėjai palaiko tokią užsienio politikos kryptį?

Kalbėdama apie interpeliacijas užsienio reikalų ir energetikos ministrams, manau, kad jos turi įvykti, nes klausimai, į kuriuos negaunama atsakymų, turi būti atsakyti Seime. Be to, tokios parlamentinės procedūros Vyriausybės nariams turėtų būti stimulu valdančiajai daugumai pamąstyti, ar tikrai ministrų kabinete viskas gerai ir jis nėra nepakeičiamas.
Per šį sunkmetį tikiuosi, kad tiek Seimo valdantieji, tiek ir mes, opozicija, sugebėsime dirbti konstruktyviai ir susikalbėti. Nelengvu valstybei metu turime susitelkti ir spręsti tikras bėdas, o ne gilintis į nereikšmingas smulkmenas. Pavyzdžiui, iš Seimo darbotvarkės niekur nedingo ir anksčiau trintis kėlę klausimai. Tai įstatymai dėl civilinės sąjungos ir nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo.

Vienintelis kelias, kad mūsų darbai ir pasiūlymai nebūtų ignoruojami Seime, yra vieningas opozicijos darbas. Pastebėjome, kad kai pavasario sesijos metu susitelkėme, pasiekėme gerokai daugiau, nei iki šiol. Deja, tada mūsų pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų, tačiau supratome, kad tik dirbdami kartu galime pasiekti geresnių rezultatų ir kiek įmanoma daugiau padėti gyventojams atlaikyti šį sunkų laikotarpį.

Valdantieji nesilaiko pažadų opozicijai. Mums buvo pažadėtas efektyvesnis darbas Seime: svarstyti ir priimti sprendimus bendrose valdančiųjų ir opozicijos darbo grupėse. Manėme, kad būtent čia pagaliau bus išklausyti mūsų pasiūlymai. Deja, pažadai liko pažadais. Manėme, kad teigiama kryptimi padėsime vystyti valstybę, kompetentingai spręsime problemas, priimsime reikalingus visuomenei sprendimus. Mes matome, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš valdančiųjų šios sesijos metu tikimės gerokai daugiau teigiamų pokyčių ir kompetentingesnio krizių valdymo.

Jokia darbo grupė taip ir nebuvo sukurta. Premjerė neseniai pasakė, kad visi tie opozicijos siūlymai nieko įdomaus ir nieko vertingo nesiūlantys. Nežinau, ar pasikeitė požiūris į opoziciją. O mes vis tik nusiteikę konstruktyviam darbui, diskusijai. Dabar metas bus tikrai sudėtingas ir reikalaujantis atsakomybės tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos.

Valstybė turi pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi. Socialinė įtampa vis labiau auga, todėl valdantieji turi ieškoti, kaip pažaboti kainų kilimą. Vyriausybė turi galvoti apie priemones infliacijai suvaldyti. Kiek dar kils maisto ir paslaugų kainos ir ar bus numatytas kompensavimo mechanizmas vartotojams dėl didėjančių elektros, dujų ir šildymo kainų? Tai yra problemos, reikalaujančios ypač skubių, neatidėliotinų sprendimų.

LVŽS frakcija Seimo rudens sesijai yra paruošusi daugiau kaip 26 įstatymų projektus, kurie palengvins socialiai labiausiai pažeidžiamų žmonių gyvenimą, mažins socialinę atskirtį, prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo, leis daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, padės gyventojams išvengti energetinio skurdo. Šie projektai iniciatorių bus išsamiai pristatyti visuomenei, kai kuriais klausimais bus rengiamos konstruktyvios diskusijos su bendruomenėmis ir organizacijomis.

Šiandien trumpai pristatysiu LVŽS frakcijos narių pasiūlymus, kurie padėtų gyventojams išvengti energetinio skurdo. Siūlome:
1. Panaikinti elektros energijos garantinio tiekimo paslaugai taikomą 25 proc. antkainį. Taip tikimasi, kad atsiras reali konkurencija tarp nepriklausomų energijos tiekėjų, o gyventojai matydami naudą galėtų patys pasirinkti tiekėją be prievartos;
2. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, norėdami gauti veiklos leidimą, privalės atitikti didesnius reikalavimus – turėti finansinį, kompetencijų ir vadybinį pajėgumą. Taip tikimasi apsaugoti vartotojus nuo tiekėjų vienašališkų veiksmų, sutarčių nesilaikymo ir panašių situacijų;
3. Pritaikyti 0 proc. PVM tarifą kurui, kuris naudojamas elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose: biomasei, gamtinėms dujoms. Taip tikimasi sumažinti elektros ir šilumos kainas gyventojams;
4. Visiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo arba patyrusiems sunkumų su nepriklausomais energijos tiekėjais garantuoti visuomeninio elektros tiekėjo paslaugą su fiksuota kaina – 24 centai už kilovatvalandę (kWh);
5. Visuomeniniam tiekėjui leisti elektrą pirkti ne per biržą, o tiesiogiai, arba leisti elektrą gamintis pačiam ir taip užtikrinti pigiausią įmanomą variantą vartotojui.

Ir toliau ginsime ne tik tradicinę vyro ir moters šeimą, bet ir lietuvių kalbą. Praėjusioje sesijoje buvome priversti kreiptis į Konstitucinį teismą, nes manome, kad Seime priimtas nutarimas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą ir sustabdys valdančiųjų buldozerį, kuris naikina visus lietuvybės pamatus. Susidaro įspūdis, kad ko neišdrįsta padaryti sovietmečiu, valdantieji daro laisvoje Lietuvoje, neva gindami užsieniečių ar lietuvaičių, nutekėjusių į tolimas šalis, teises.