Aurelijus Veryga. Tikras ar apsimestinis noras spręsti narkotikų vartojimo problemas?

2023 10 09

2020 metais į Lietuvos politinę erdvę įsiveržė politinė jėga, atvirai kalbėjusi apie narkotikų dekriminalizaciją ar net legalizaciją. Ji ir kitos, šiuo metu valdančiosios partijos žadėjo atšaukti praėjusioje kadencijoje priimtus efektyvius ir mokslu pagrįstus alkoholio kontrolės politikos sprendimus, kurie jau davė rezultatų. Laimėjusieji rinkimus į Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkes delegavo narkotikus iki šiol vartojančią ir tame problemos nematančią politikę, kuri viešėdama užsienyje kaip gerus pavyzdžius pateikia narkotikų legalizacijos sprendimus. Ši valdžia kalba apie narkotikų vartojimo kambarių įteisinimą. Jos valdymo metu atsirado organizacijos internete atvirai reklamuojančios narkotikus bei mokančios kaip tą daryti „teisingai“. Iš šių valdančiųjų prasidėjo komunikacija, kad nereikia priklausomų asmenų vadinti alkoholikais ar narkomanais, nes tai „stigmatizuoja“ ir t.t. Ir dabar turėtumėm patikėti, kad jiems rimtai parūpo priklausomybės?

Žiniasklaidoje netylant istorijoms apie į ligonines vežamus psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus, staiga užgimė neregėtas valdžios aktyvumas, kurio bandoma parodyti jog ieškoma sprendimų. Tačiau iš to, kas dabar vyksta nebus jokio rezultato. Kodėl? Na pirmiausia pradėkime nuo to, kad užuot sprendus problemą, pradėta kalbėti, kad esą nepakanka duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimo paplitimą. Reikėtų, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų narkotikų vartojimo paplitimo duomenys. Paskui matyt norėtųsi turėti kiekvienoje mokykloje, o vėliau gal ir kiekvieno asmeniškai „tyrimuką“ būtų smagu padaryti. Jei būtų sugalvota iš naujo viską tyrinėti, tai užimtų daug laiko ir kainuotų daug pinigų. Ir viena, ir kita valdantiesiems būtų į naudą. Užsakius naujus tyrimus vėl būtų galima nieko nedaryti, sakant, kad laukiama duomenų, na, o pinigus visuomet bus kam duoti. „Slušnių“ kontorų Lietuvoje tikrai netrūksta. Duomenų Lietuva turi daugiau nei pakankamai, kad neabejotinai ir neginčijamai galėtų pasakyti, jog Lietuvoje narkotikai yra vartojami. Galima pasakyti ar vartojimas auga, ar mažėja. Atliekamos ne tik apklausos, bet ir nuotekų tyrimai. Ar to nepakanka, kad imtis prevencijos? Tyrimai Lietuvoje atliekami daugybę metų. Juos atlieka universitetai, ŠMSM, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Visi esame girdėję pristatant tokių tyrimų kaip HBSC, ESPAD tyrimų rezultatus. Jei kas nors naiviai tikisi rasti išskirtinių savivaldybių ar ugdymo įstaigų kur narkotikai nėra vartojami, tad siūlau tai išmesti iš galvos, nes tokios vietos tiesiog neegzistuoja. Narkotikų yra visur. Tiek legalių tiek nelegalių. Absoliučia dauguma atvejų vaikai pradeda nuo legalių psichoaktyvių medžiagų: alkoholio, tabako, elektroninių cigarečių.

Pirmas patarimas: tyrimų yra, pradėkime jais vadovautis.

Antras ne mažiau stebinantis fenomenas yra tai, kas imasi “lyderystės“ šioje srityje. Ne sveikatos ministras, ne švietimo ministras, o VRM ministrė, kuri šitoje temoje yra tokia pat beviltiška, kaip sveikatos ministras sveikatos srityje. Jai staiga užgimė mintis, kad reikėtų imtis „islandiškojo“ modelio ir net nuvyko ten pasižiūrėti, ką ir kaip reikėtų daryti. Na nėra blogai, kad nuvyko ir yra bent mažas šansas, kad kažką išgis bei supras. Jei tikrai supras, tai turėtų tapti aišku, kad Islandijoje šios problemos sprendime lyderiauja ne jėgos struktūros. Kas dar dabartinėje istorijoje yra labai keista, tai, kad nė vienoje valdančiųjų viešų ryšių akcijoje nė su žiburiu nerasite tikrųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos specialistų. Nepamatysite mokslininkų, kurie gilinasi į šią temą, nepamatysite nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurie jau ne vienerius metus dirba šioje srityje ir puikiai žino gerąsias praktikas pasaulyje. Nepamatysite ir tų, kurie dirba su priklausomais asmenimis. Priklausomybių gydymą Prezidentūroje po susitikimo komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministras, kuris nežino kiek yra lyčių. Lyčių klausimu teigiantis jog nėra ekspertas, jaučiasi turintis pakankamą supratimą, kad komentuoti priklausomybių gydymo situaciją.

Antrasis patarimas: pasiklauskite apie prevenciją tų, kurie joje dirba daugybę metų ir žino ką daryti. Tik klauskite tų, kuriems rūpi prevencija, o ne narkotikų vartojimo kambariai ar legalizacija.

O ką jau kalbėti apie situaciją Seime, kuriame veikia Priklausomybių prevencijos komisija. Jai vadovauja Seimo narė, pati vartojanti narkotikus, siekianti jų vartojimo normalizavimo ir dekriminalizavimo, o jos partijos kolegos atvirai pasisako už narkotikų legalizavimą. Su tokia situacija nesitaikstydami komisiją paliko dauguma opozicijos atstovų ir pareiškė nepasitikėjimą pirmininke. Tačiau valdantiesiems tada narkotikai neatrodė reikšminga problema ir komisijai iki šiol vadovauja narkotikų vartojime problemos nematantis žmogus. Nuolatinis naratyvas, kad narkotikai yra neišvengiamybė, kad reikia mokyti juos saugiai vartoti, atviras narkotikų reklamavimas internete, mokymas kaip juos vartoti, liaupsinimas valstybių, kur nugali ne visuomenės sveikatos argumentai, o pinigų troškimas ir narkotikai legalizuojami, žvaigždžių ir politikų rodomas neigiamas pavyzdys kuria tokią atmosferą, kurioje skleisti narkotikų vartojimo prevencijos žinutes yra tolygu šauksmui tyruose. O ir tos žinutės yra skleidžiamos pop ir sporto žvaigždžių, kurių dabartinis jaunimas beveik nežino ir jie tikrai nėra jų elgesio modeliai. Ir tą drąsiai galima vadinti beprasmišku pinigų taškymu. O ką jau kalbėti apie narkotikų vartojimo „kultūrą“, kuri pasiekia jaunimą per filmus, muziką, kurios dėdės ir tetos, planuojantys prevenciją, nėra nė girdėję.

Trečias patarimas: susikaupti ir pakeisti Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkę ir imtis prevencijos, o ne vartojimo skatinimo. Liko dar metai šios kadencijos, galima nuveikti tikrai daug.

Narkotikų vartojimo prevencijos imasi ministrai, Vyriausybėje vieningai balsuojantys už psichoaktyvių medžiagų prekybos liberalizavimą. O sveikatos ministras reguliariai atneša į Seimą projektus, kurie griautų Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, iš kurio finansuojamos sveikatinimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Finansavimas visuomenės sveikatos biurams sumažintas 2 mln. eurų. Ne padidintas, o sumažintas. VRM ministrė nuvažiavo į Islandiją ir siūlo jos modelį Lietuvai. Ką tokio turi Islandija, ko neturi Lietuva. Pradėkim nuo to, kad ji sala. To niekaip Lietuvoje nepasieksim. Na, o visą kitą teoriškai galėtumėm padaryti. Į Lietuvą galima perkelti Islandijos tvarkas, kurie sugriežtintų vaikų buvimą viešose vietose be tėvų po tam tikro laiko. Tik kas tą siūlo? Galima siūlyti kaip Islandijoje įvesti valstybės alkoholio prekybos monopolį, dar labiau didinti tabako, alkoholio, el. cigarečių akcizus, kad jie taptų neįperkami vaikams. Ar valdantieji tą ruošiasi siūlyti? Ar A.Bilotaitė tą parsiveža iš Islandijos? Abejoju. Islandija pristatė futbolo stadionų ir sudarė galimybes visiems vaikams sportuoti kartu su tėvais. Ar VRM tą siūlys? Šių metų biudžete to tikrai nėra. Vadinasi su šita valdžia jau ir nebus. Kiek žinau islandai negriovė ir savo mažųjų mokyklų. Lietuva jas naikina labai sparčiai. Na, o visa kita yra daugybė minkštųjų priemonių. Panašias programas Lietuvoje mes jau esame bandę. Jos veikė ir veiktų, jei tik joms būtų finansavimas.

Ketvirtas patarimas: griežtinti prekybą ir branginti legalias psichoaktyvias medžiagas, nes nuo jų vaikai ir pradeda. Užtikrinti kiekvienam Lietuvos vaikui nemokamą popamokinę veiklą. Finansuoti prevencines programas.

Tuo tarpu panašu, kad pasinaudojant visais šitais viešais plepalais, kaip dūmų uždanga, vėl bus bandoma silpninti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Paskelbus konkursą į departamento vadovo vietą, vienoje iš būsimam vadovui keliamų sąlygų numatyta, kad naujasis vadovas turės diegti naujus pažangius įstaigos valdymo ir valdysenos modelius peržiūrint NTAKD pavaldumo klausimą. Tik priminsiu, kad sveikatos ministro A.Čapliko laikais jau buvo bandyta išdraskyti departamentą ir jo funkcijas išdalinti kitoms institucijoms. Dabartinio konkurso sąlygose minimas pavaldumo peržiūrėjimas gali reikšti tik du dalykus: institucija taptų ne prie vyriausybės, o prie kurios nors ministerijos. Tai gali reikšti ir tai, kad dalis funkcijų perduodama kitoms institucijoms. Ir kas galėtų paneigti, kad ruošiama dar viena šilta vieta skęstančios TS-LKD komandos nariui. Pagyvensim, pamatysim.

Penktasis patarimas: jei norima, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pademonstruotų iki šiol nematytą lyderystę, jam pirmiausia reikia skirti adekvatų finansavimą ir baigti gąsdinti darbuotojus nuolatinėmis pertvarkomis.