„Kai tiesioginė demokratija nėra stipri, vienmandačių rinkimų apygardų naikinimas dar silpnintų ir atstovaujamąją demokratiją.“

Audronė Jankuvienė. Vienmandatės apygardos – paskutinį kartą?

2024 08 26

Šie Seimo rinkimai gali būti paskutiniai, kai parlamentarai dar renkami vienmandatėse apygardose.

Tai skamba kaip absurdiška mintis. Daugelis piliečių labiau pasitiki būtent rinkdami savo atstovus apygardose, o ne pagal partijų sąrašus, kuriuose nestinga „kačių maiše“. Tačiau sprendimas – būsimojo Seimo rankose. Nuo jo sudėties priklausys, ar toks sprendimas priimtas.

Šios idėjos pionieriai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatoriai, 2021 m. ėmęsi rinkimų reformos. Seime sudarytoje darbo grupėje buvo svarstomas siūlymas atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų. Vėliau šią iniciatyvą perėmė Laisvės partija. Ir tik supratę, kad pakankamai balsų dabartiniame Seime nesurinks, laisviečiai nutarė, jų žodžiais, ,,palikti šią „kapsulę, laišką” ateičiai.

Beje, naikinti vienmandates apygardas siūlė ir socialdemokratai, 2015 metais dar tikėjęsi suspėti tai padaryti iki 2016-ųjų parlamento rinkimų.

Tad įvertinus vis beišlendančius pasiūlymus, ketinimai naikinti vienmandates apygardas jau neatrodo iš fantastikos srities.

2023 m. VRK užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 83 proc. šalies gyventojų pasitiki Lietuvos rinkimų sistema. Būtų politinė savižudybė į tai nekreipti dėmesio, nors…

Kad apklausos kai kurioms partijoms nedaro jokio įspūdžio, rodo pastarųjų metų duomenys. Partnerystės įstatymui, „kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas“, nepritaria per 70 proc. visuomenės. Kad kanapių vartojimas laisvalaikio tikslais turėtų būti legalus, nepritaria 70 proc. gyventojų. Stambulo konvencijai nepritaria beveik 50 proc. gyventojų. Nepaisant aiškaus visuomenės prieštaravimo, visi šie projektai buvo atkakliai brukami į politinę darbotvarkę.

Apklausos yra vienas iš tiesioginės demokratijos įrankių, kai piliečiai gali dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Lietuvoje tiesioginė demokratija labiau panaši į miražą.

Labai silpnai pas mus veikia ir kiti tiesioginės demokratijos institutai – piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, referendumai, peticijos. Beje, ir masiniai mitingai, kurie pas mus smarkiai sukompromituoti, išskyrus tvarkingai organizuotas mokytojų ir žemdirbių protesto akcijas.

Nuo 2000-ųjų piliečiai vos 25 kartus mėgino pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Bandyta keisti su gyventojų mokesčiais, bankais, atomine elektrine, alkoholio kontrole, Seimo narių ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimu susijusius teisės aktus. Pradžioje dar parašai buvo renkami sėkmingai, vėliau entuziazmas blėso. Per šią Seimo kadenciją mėginimų inicijuoti įstatymo ar Konstitucijos pakeitimą būta vos dviejų. Abu kartus parašai nesurinkti.

Netrukus, nuo rugsėjo 1 dienos, įsigalioja naujas, konstitucinis Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas. Jame – iš esmės mažiau biurokratinių reikalavimų, numatyta galimybė pašalinti pateikto prašymo trūkumus, tačiau parašų skaičiaus kartelė nesumažinta. 50 tūkstančių piliečių parašų reikės surinkti per 2 mėnesius, nuo 4 iki 6 mėnesių pailgintas terminas surinkti 300 tūkstančių piliečių parašų dėl Konstitucijos keitimo iniciatyvos.

Referendumai? Daugiau nei metus pastaruoju laikotarpiu apskritai gyvenome be LR referendumo konstitucinio įstatymo. Jis, Konstitucinio Teismo sprendimu, turėjo būti priimtas iki 2021 metų liepos 1 dienos, bet įsigaliojo tik po metų, nuo 2022 -ųjų rugsėjo 1 dienos.

Ar yra tekę girdėti apie kokią nors reikšmingą sėkmingą peticiją Lietuvoje? Dažniausiai jos užgęsta Seime.

Dar prisiminkime valdančiųjų reakciją į 350-ties tūkstančių parašų įteikimą Seimo Pirmininkei ir kuo tai baigėsi. Arba 112 tūkstančių parašų, raginant Prezidentą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso stabdymo.

Kai tiesioginė demokratija nėra stipri, vienmandačių rinkimų apygardų naikinimas dar silpnintų ir atstovaujamąją demokratiją.

Beveik visos sociologinės apklausos pastaraisiais metais rodo, kad tik maždaug trys iš dešimties šalies gyventojų patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, šeši iš dešimties – nepatenkinti.

Atstovaujamoji demokratija, kai sprendimus priima piliečių išrinkti atstovai, šlubuoja viena koja, kol nėra būtino Seimo nario atšaukimo mechanizmo, jo veiklos kontrolės ir atskaitomybės rinkėjams. Tada kas belieka? Patarimą žinome: „jeigu nepatinka, po ketverių metų išsirinkti kitą“.