Aušrinė Norkienė. Tikiuosi, kad šios rudens sesijos nesugadins keisti valdančiųjų įgeidžiai 

2024 09 10

Trejus su puse metų dirbantis šios kadencijos Seimas buvo tapęs nesantarvės kalve, kuomet valdančiųjų buldozeriu stumiami teisės aktų projektai skaldė ir kiršino visuomenę, dalį žmonių nustumiant į paraštes, nevengiant jiems skirtų grubių epitetų.

Įsiklausymo, atjautos ir tiesiog natūralaus nesugebėjimo suprasti paprastų žmonių bene geriausiai įkūnijo vieno svarbiausių valstybės asmenų mestelėta frazė: „Nepatinka ši valdžia? Po ketverių metų galėsite išsirinkti kitą“.

Labai norėtųsi, kad šiandien prasidedančios rudens sesijos darbų neapsunkintų priešrinkiminė nuotaika. Norėtųsi palinkėti visoms frakcijoms, kad tos priešrinkiminės nuotaikos nepradėtų dominuoti ir neužgožtų realių darbų, kuriuos privalome padaryti per rudens sesiją.

O Seimo nariams svarbių darbų yra per akis. Pirmiausia – šalies saugumas, dėl kurio dažniausiai sutariame, nes visi puikiai suprantame, kokiu laiku ir kokioje situacijoje gyvename. Kitos sritys, deja, bet apimtos nesibaigiančių reformų, tikrai labai šlubuoja. Veikiausiai jau kitas Seimas pasiraitos rankoves ir taisys dabartinių valdančiųjų klaidas.

Mokesčių reforma, kuri valdančiųjų įvardijama vienu šiandienos prioritetų. Pritariame, kad svarbu padėti pakankamą pagrindą šiai reformai, bet tikrai nepritariame, kad reformos turi būti priimtos taip, kaip ją siūlo valdantieji.

Pirmiausia, mes neplanuojame didinti mokesčių. Norime peržiūrėti surenkamų mokesčių panaudojimą, nes turime duomenų, kad Lietuvos biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Be to, planuojame atkurti diplomatinius santykius su viena didžiausių pasaulio ekonomikų – Kinija. Nutrūkus šiems santykiams, Lietuva, kaip skaičiuoja ekspertai, netenka milžiniškų pajamų.

Siūlysime palankesnę ir paprastesnę mokestinę reformą, kuri skatintų mokėti mokesčius ir leistų efektyviau kovoti su  šešėline ekonomika. Siūlysime mažinti PVM maisto produktams. Skatinsime verslo ir darbo vietų kūrimą regionuose, suteikiant mokesčių lengvatas kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai investuojama ne mažiau kaip 1 mln. eurų ir sukuriama daugiau kaip 10 naujų darbo vietų.

Neplanuojame keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Toks, koks yra dabar, tinka tiek jį mokantiems, tiek valstybei. Neefektyviausias NT valdytojas yra valstybė. Tai akivaizdžiai matyti palyginus NT plotą, tenkantį vienam privačios įmonės darbuotojui su plotu, tenkančiu vienam politikui ar valstybės tarnautojui.

Individualią veiklą ar verslo liudijimą turintiems asmenims mokesčių kelti neketiname. Atvirkščiai, ieškosime mokestinių priemonių ir lengvatų, kurios skatintų žmones užsidirbti ir vystyti tokio pobūdžio veiklas. Skatinsime savarankiškos veiklos formų įvairovę ir tuo pačiu paprastinsime galimybes savarankiškai dirbantiems asmenims deklaruoti pajamas ir susimokėti mokesčius.

Lietuvoje pensijų lygis, lyginant su ES, vis dar nepakankamas. Mūsų tikslas yra užtikrinti orią senatvę, o ne ją apsunkinti. Neketiname įvesti jokių mokesčių, kurie stumtų senjorus į skurdą.

Automobilių parkas regionuose nėra tokio pat lygio kaip didmiesčiuose, todėl apie papildomus mokesčius kalbėti per anksti. Šaliai reikalinga strategija, kuri padėtų atnaujinti automobilių parką.

Kol Lietuvos žemdirbiai negauna tokių pat išmokų, kokias gauna kitos ES valstybės, apmokestinti žemdirbių negalima, nes jie ir taip turi prastesnes konkurencines sąlygas su ES senbuvėmis.

Mūsų nuomone, pagrindinis uždavinys Lietuvai – pajamų ir socialinės nelygybės mažinimas. Didžiausias skurdo rizikos lygis fiksuotas 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Norime, kad periodiškai kartą metuose visiems Lietuvos senjorams būtų išmokama vienkartinė senatvės išmoka. Tai tik vienas iš pavyzdžių ir mūsų pasiūlymų.

Švietimas turi būti prieinamas visiems ir atitikti darbo rinkos poreikius. Turime siekti, kad švietimas būtų prieinamas visiems, nes jis yra savotiškas tramplinas, kuris leidžia žmonėms ištrūkti iš nepritekliaus spąstų – gauti išsilavinimą, gerai apmokamą darbą ir įsigyti būstą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos prioritetų centre – šeima. Tad didelį dėmesį skyrėme tam, kad regionuose nebūtų uždaromos mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose. Norime, kad šalyje pagaliau atsirastų seksualinių nusikaltėlių registras. Darome viską, kad šeimos, ypač auginančios vaikus, sulauktų deramo valdžios dėmesio ir pagalbos.

Dėl pensijų kaupimo, neketiname nuleisti rankų ir šį klausimą kelsime tol, kol pensijų kaupimo įstatymas bus pataisytas Lietuvos žmonių, o ne pavienių asmenų interesų labui.

Prasta kelių būklė kelia pavojų eismo saugumui ir neleidžia lengvai judėti tarp skirtingų šalies regionų. Regionuose gyvenančių žmonių saugus judėjimas – gyvybiškai svarbus, nes dauguma gyventojų yra priversti vykti į didžiuosius miestus tam, kad gautų sveikatos paslaugas. Negana to, dauguma mokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių kaimuose ar mažuose miesteliuose, kiekvieną dieną turi važiuoti į mokyklas, dardėdami nesaugiais ir neremontuotais keliais.

Griežtai smerkiame korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo apraiškas, kurių it iš gausybės rago pažėrė dabartiniai valdantieji. Siekėme, siekiame ir sieksime, kad tokie atvejai, kaip pralošti būsimų Lietuvos pensininkų pinigai būtų ištirti, išaiškinti, atsakingi asmenys atitinkamai nubausti, o tokios gėdingos situacijos nepasikartotų.  

Ir pabaigai noriu priminti, kad dabartinis Seimas paskendęs nuolatinėse tarpusavio intrigose ir manipuliacijose iš esmės nutolo nuo pagrindinio savo uždavinio – atstovauti rinkėjų interesams. Privalome Lietuvos žmonėms sukurti palankias sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis savo šalyje.

Pripažįstame, kad valdžia dabartiniams valdantiesiems į rankas nukrito ne pačiu lengviausiu momentu, kai pasaulį krėtė kovido pandemija, migrantų, energetikos kainų krizės, karas Ukrainoje. 

Dar daugiau – jausdami atsakomybę prieš valstybę ir jos žmones, iššūkių akivaizdoje jautėme politinę pareigą ne kaišioti pagalius į ratus, bet priešingai – palaikėme ne vieną teikiamą sprendimą ir reformą, tikėdami, kad sunkumai mus visus suvienys, sutelks. Tačiau taip neatsitiko. Tikriausiai Lietuvos žmonės jau nėra nusiteikę žiūrėti artimiausius ketverius metus į visiškai suskaldytą Lietuvą.