„Šiais metais Kaunas paskelbtas Europos kultūros sostine. Kaunas „pilnas kultūros“, tačiau gyventojai, bendruomenių pirmininkai skundžiasi dėl patalpų trūkumo rengti įvairius sambūrius, organizuoti muzikines veiklas ir pan.“

Aušra Daugėlienė. „Socialinis receptas“

2022 09 16

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o socialinio aktyvumo ir integracijos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Vyresnio amžiaus ir negalią turintys žmonės gyvena ties skurdo riba. Vieniši, socialinę atskirtį patiriantys asmenys dažniau susiduria su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis.

„Socialinis receptas“ yra vienas iš efektyvių būdų didinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją, padedant įveikti fizines, psichologines ir socialines problemas.

Teigiamos emocijos gydo

Šios problemos sprendžiamos pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu. Kai vienišas, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų turintis pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją, pastarasis nukreipia į artimiausioje bendruomenėje vykdomas veiklas bei užsiėmimus. Šeimos gydytojo komandos narys padeda pasirinkti veiklas, kurios būtų priimtinos besikreipiančiajam. Veiklų spektras platus: nuo aktyvaus judėjimo sporto, šokių iki tapybos ar meditacijos. Šiuo receptu siekiama pagerinti paciento emocinę būklę, sumažinti vienišumo jausmą bei tuo pačiu mažinamas šeimos gydytojų krūvis, nes pacientai, gaudami teigiamų emocijų, mažiau serga depresija, kankinančiomis nemigomis ir pan.

Pasaulio sveikatos organizacija pastebi, kad gydytojų skatinimas užsiimti fizine ar socialine veikla yra vienas iš veiksmingų būdų gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.

„Socialinis receptas“ aktyviai taikomas Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Singapūre.
Kur susitikti, koncertuoti, bendrauti?

Tačiau gerinant žmonių emocinę būklę bei didinant vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, susiduriama su dar viena problema. Bent Kaune nerimą kelia miesto Savivaldybės požiūris į bendruomenių veiklą.

Šiais metais Kaunas paskelbtas Europos kultūros sostine. Kaunas „pilnas kultūros“, tačiau gyventojai, bendruomenių pirmininkai skundžiasi dėl patalpų trūkumo rengti įvairius sambūrius, organizuoti muzikines veiklas ir pan.

Patalpos reikalingos ne tik dėl bendruomenės gyvenimo kokybės gerinimo, bet ir dėl švenčių, susitikimų, sporto renginių kokybės, parodų, susitikimų. Labai svarbu, kad kultūros renginiai pasiektų visus gyvenančius konkrečiame mikrorajone.
Bendruomenė nėra popierinė organizacija, tik įregistruota Registrų centre ir atitinkanti tam tikrus kriterijus. Bendruomenė – žmonės, kuriantys, bendraujantys, sportuojantys ir muzikuojantys.

Kiekvienoje seniūnijoje – erdvė bendruomenei

Galimybė gyventojams naudotis patalpomis nauda būtų akivaizdi – tai laisvalaikio praleidimas, sveikatingumas, aktyvumas vyresnio amžiaus žmonėms. Būtų skatinama bendruomenės kultūrinė ir socialinė plėtra. Šviečiant visuomenę būtų galima pritraukti daugiau lankytojų, aktyvių bendruomenės narių.

Kiekviena bendruomenė, konkrečioje seniūnijoje turėdama patalpas, taptų savarankiškesnė, galėtų tenkinti socialinius narių poreikius, stiprintų susitelkimą, didėtų tarpusavio pasitikėjimas, bendruomeninė veikla turėtų teigiamą poveikį mažinant gyventojų emocinį skurdą.

Savo rinkimų programoje numatome, kad Kauno miesto bendruomenėms būtų suteikta galimybė naudotis laisvomis patalpomis kiekvienoje seniūnijoje pagal seniūnijos administracijos sudarytus salių užimtumo grafikus.

Publikuojama iš leidinio „Už laimingą Kauno šeimą“