„Dar įdomiau, kad žalia šviesa naujos kadetų klasės kūrimui ir finansavimui Vilniuje uždegama nesant teisinės bazės, bet esant kai kuriems interesams.“

Asta Kubilienė. Ar finansiniai netolygumai ir vaikų skirstymas yra kelias į Gerovės valstybę?

2021 06 16

Kaune ir Klaipėdoje turime kadetų mokyklas. Vienoje jų ugdomi būsimi sausumos karininkai, kita skirta jūrininkų lavinimui. Tačiau Vilniuje nuspręsta kurti naują 24-ių moksleivių kadetų klasę.

O ji bus ne bet kokia, bet, kaip šių metų kovą Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo iniciatyvinės grupės nariu ir kariu savanoriu prisistatęs Edmundas Jakilaitis, tai bus mūsų „elitas“, viskas jau suderinta, kas maitins, kas rengs, kas...

Iniciatyva gal būtų ir gera, jei ne savotiška moksleivių diskriminacija: vieniems dėmesys nepakankamas, o kitiems – ypatingas, išskirtinis. Vieniems, gyvuojantiems jau nebe pirmą dešimtmetį, kažkodėl neatsiranda lėšų būtiniausioms reikmėms – moksleivių išlaikymui, apgyvendinimui, o kitiems, t. y. būsimai 24 moksleivių kadetų klasei Vilniaus licėjuje jų skiriama su kaupu.

Mąstoma fragmentiškai, galbūt savanaudiškai

Įdomu ir tai, kad, kai buvo kalbama apie pagalbą jau egzistuojančioms mokykloms, Krašto apsaugos ministerija (KAM), savo atsargią laikyseną aiškinusi griežtomis Švietimo įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis jai steigti mokyklas ar kaip nors dalyvauti jų valdyme, tinklo kūrime, staiga atranda ir noro, ir finansavimo galimybių: rodo iniciatyvą, didžiulį interesą bei pasiryžimą prisidėti prie naujai įgyvendinamo projekto.

Ši situacija vaizdžiai iliustruoja nekonstruktyvią valdžios institucijų sąveiką ir diskutuotiną Seimo narių požiūrį į teisėtvarkos sprendimus. Blogai, kai mąstoma fragmentiškai, atsietai nuo visumos, galbūt savanaudiškai, remiantis spontaniškai kylančiomis iniciatyvomis... Negi tai, kas nauja, svarbiau už tai, kas jau gerai funkcionuoja ne vienerius metus? Kodėl nesirūpinama vienodai geromis sąlygomis visiems? Kodėl nuo mažens vaikai pradedami skirstyti į elitą ir kitus?

Dar įdomiau, kad žalia šviesa naujos kadetų klasės kūrimui ir finansavimui Vilniuje uždegama nesant teisinės bazės, bet esant kai kuriems interesams. Pirmiausiai suderinamos visos techninės bei praktinės detalės ir tuo tikslu keičiamas Švietimo įstatymo 15-tasis straipsnis, pagal kurį suteikiamos galios aukštosioms mokykloms (šiuo atveju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (LKA)) vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą.

Ši pataisa atsirado praktiškai dėl to, kad buvo pakeistas Krašto apsaugos įstatymas, norint išplėsti tam tikrą skaičių dalyvių, kurie galėtų atlikti formalųjį švietimą papildančią ugdymo funkciją. Tuo buvo ypač suinteresuota KAM, norinti vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą LKA pastangomis.

Kadangi Švietimo įstatymas, kaip jau minėjau pradžioje, draudžia KAM steigti bendrojo ugdymo mokyklas ir kaip nors dalyvauti jų valdyme ar tinklo kūrime, sugalvota tai daryti per tarpininką – KAM pavaldžią LKA. Tai reiškia, kad Karo akademija turės savo mokymo bazę, kurioje bus rengiami būsimi jos auklėtiniai.

Prisiminus diskusijas Seimo švietimo ir mokslo komitete, kyla klausimas: kas labiau norėjo tos vienos, gerai finansuojamos klasės – ministerija, akademija ar techninius ir praktinius klausimus spręsiantis ir jau pasirengęs didelius finansus valdyti būsimas personalas? Juk Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjęs ir šiam projektui tarpininkaujantis Edmundas Jakilaitis sakė, kad viskas jau suderinta, kas maitins, kas rengs, kas...

Kai kam – kaip sviestu patepta

Priėmus Švietimo įstatymo pataisą, KAM atsirado ir finansavimo galimybė, kurios ji iki šiol neturėjo: pataisa suteikė galimybę KAM naujai steigiamai kadetų klasei Vilniaus licėjuje finansuoti papildomą neformalųjį švietimą. Noras keisti šį straipsnį buvo didžiulis, nors dėl to kilo grėsmė visai neformaliojo ugdymo sistemai – rizikuota dabar veikiančių muzikos, meno ir sporto mokyklų išardymu. Gerai, kad paskutinėje redakcijoje buvo surastas kompromisas. Kažkodėl šis klausimas – 24 mokinių kadetų klasės steigimas Vilniaus licėjuje – nuo pat pradžių ėjosi labai sklandžiai, kaip sviestu pateptas. Į mano abejones, kodėl visiškai ignoruojame jau veikiančią Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklą Kaune ir kuriame naują Vilniuje (juk paprastai dėl vienos mokyklos nedarome išlygų įstatymuose!), niekas taip ir nesugebėjo argumentuotai atsakyti.

Kitas mano klausimas, taip ir nesulaukęs atsakymo, – finansavimo netolygumai: šiuo metu vieno Kauno P. Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinio išlaikymui per metus tenka maždaug 4 000 eurų, o vienam Vilniaus kadetui per metus planuojama išleisti penkis kartus daugiau – apie 20,5 tūkstančio eurų.

Net ir Danielius Lupshitzas, kaip visuomenės atstovas dalyvavęs šiemet kovą Švietimo ir mokslo komiteto surengtuose klausymuose, sakė, kad būtų nelabai teisinga sukurti dar vieną klasę, į kurią galbūt pagal kažkokius kriterijus bus atrinkti 24 žmonės, užmirštant daugiau nei 300. Jis ne kartą lankėsi Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjuje Kaune, be to, daugiau nei 13 metų tarnavo Izraelio kariuomenėje.

Ir man nesuprantama, kam reikalinga ta atskirtis, kuomet virš 300 mokykloje esančių kadetų skiriama apie milijonas eurų per metus, o 24-iems bus skiriama pusė milijono. Pagal kokius kriterijus bus parinkti vaikai, kurie verti tų pinigų ir dar neaišku, kas iš jų bus?

Kadetų licėjaus kryžiaus keliai

Ne vienerius metus trunkantys Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus Kaune vadovų susirašinėjimai su atsakingomis institucijomis rodo, kokius kryžiaus kelius yra tekę jiems nueiti derantis dėl reikalingų patalpų skyrimo, jų remonto, finansavimo, trečdalio besimokančių moksleivių apgyvendinimo. Tai didžiulė atsakomybė, valstybinės svarbos klausimas. Kadetų licėjaus auklėtiniai – būsimi karybos ir teisės specialistai, dirbsiantys statutinėse organizacijose, nacionalinio saugumo bei gynybos institucijose. Labai svarbu, kokioje aplinkoje jie išaugs, kokius pagrindus gaus.

Neseniai susitikau su šio licėjaus atstovais – direktoriaus pavaduotojomis ugdymui – Ingrida Levickiene, atliekančia direktoriaus funkcijas, ir Loreta Vosyle, taip pat Ričardu Žilaičiu, direktoriaus pavaduotoju neformaliajam ugdymui. Jie labiausiai nerimauja, kad jų moksleiviai, atvykstantys iš kitų miestų, ateinančiais mokslo metais neturės kur gyventi. Šių metų gegužę iš Vidaus reikalų ministerijos gautame rašte pranešama apie panaudos sutarties, kuri turėjo galioti iki 2026 metų, nutraukimą.

Iki šiol dalis moksleivių buvo apgyvendinti tam nepritaikytose patalpose – panaudos sutartimi licėjui skirtame buvusio medicinos centro pastate, kiti glaudėsi pas savo giminaičius ir pažįstamus. O kaip bus nuo šių metų rugsėjo? Kol kas – visiška nežinia.

Akivaizdus neūkiškumas, vadybos spragos

Liūdniausia, kad valdantieji neturi sisteminio požiūrio: Kauno kadetų mokyklą daugiausia finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Klaipėdos kadetų mokyklą – savivaldybė, na, o Vilniuje vieną 24-ių kadetų klasę (!) yra pasirengusi remti Krašto apsaugos ministerija. Visos trys vienodos pakraipos ugdymo įstaigos turi skirtingus steigėjus ir skirtingus finansavimo modelius. Sistemiškai žiūrint, jos turėtų turėti vienodą statusą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija privalo garantuoti vienodas sąlygas visiems vaikams. Tai turėtų būti biudžetinės įstaigos su savo bendrabučiais, kad tie vaikai galėtų normaliai gyventi ir mokytis. Dabartinė situacija, mano nuomone, – tai akivaizdus neūkiškumas, vadybos spragos, valstybinės politikos netolygumai, o gal ir kai kas daugiau...

Kalbame apie vaikus, apie jų (o ir mūsų) ateitį, todėl darysiu viską, kad drastiški finansiniai ir nefinansiniai netolygumai, vaikų skirstymas į elitą ir kitus, netrukdytų kurti Gerovės valstybės.