„Pagal savivaldybių pateiktą statistiką vėluojama su 90 projektų visoje Lietuvoje!!!

Arvydas Nekrošius. Dėmesys regionų keliams atslūgo

2022 10 10

Keliu žmonės važiuoja į darbą, nusipirkti maisto, vaikai vyksta į mokyklas, ligonius pasiekia greitoji pagalba ir pan. Tai gyvybiškai svarbi infrastruktūra. Jai visada trūksta pakankamo dėmesio. Kalbu apskritai apie viską - nuo paprastos priežiūros (barstymo ir valymo žiemą), einamųjų remontų ir baigiant kapitaliniu sutvarkymu. Žmonės vis parašo dėl vieno ar kito kelio problemos. Nusiskundimai gana tradiciniai - žvyrkeliai sulaužyti, negrederiuoti, duobėti, asfaltas ištrupėjęs, kelias neprižiūrimas, nenupjaunamos pakelės, žiemą nepabarstoma ir pan.

Dirbant labai daug tenka važinėti mūsų keliais ir pačiam išbandyti jų kokybę. Galiu pasakyti, kad keliai pas mus tragiški. Vos kirtus kito rajono ribą, atrodo, kad patenki į kitą pasaulį.

Bet kodėl toks didelis skirtumas susidarė? Ne vakar tie keliai suprastėjo. Per daugelį metų mūsų žvyrkeliai ir asfaltuoti keliai degradavo. Raseinių rajonas yra išskirtinis visoje Lietuvoje. Mes turime daugiausia šalyje itin prastos kokybės krašto kelių (su DBI balu >=3), kurie sudaro net 115,37 km. Tai ne šiaip prasti keliai, o tragiški.

Per praėjusią kadenciją buvo skiriamas rekordinis finansavimas kelių priežiūrai ir remontui, kuris padidėjo nuo 494 mln. Eur 2016 m. iki 750 mln. Eur. 2020 m. Padidėjimas per ketverius metus siekė beveik 34 proc. Buvo daug skiriama lėšų regioniniams ir vietos keliams. Tą gali pajusti kiekvienas gyventojas važiuodamas naujomis gatvėmis ir keliais.

Bet pastaruoju metu šis dėmesys regionams atslūgo. Pagrinde orientuojamasi į didžiuosius projektus, praktiškai pamirštant regionuose gyvenančius žmones.Valstybinės reikšmės keliams šiems metams numatyta skirti 385 mln. Eur. Pavyzdžiui visiems keliams buvo numatyta 567 mln. Eur (tai 24 proc. mažiau nei 2020 m.). 2020 metais buvo nuspręsta įlieti papildomus 144 mln. Eur, savivaldybėms, kurios turėjo pasiruošiusios kelių projektus. Tad kurios buvo padariusios namų darbus - toms pasisekė labiau ir gavo didesnį finansavimą.

Šiuo metu šalyje turime įvestą nepaprastąją padėtį, žaliavos, prekės ir energetikos resursai brangsta. Nauji konkursai kelių remontui ir tvarkymui itin sunkiai vyksta. Taip pat rangovai yra nutraukę apie 18 sutarčių už maždaug 6 mln. Eur. O dėl žaliavų ir darbų kainų pabrangimo į kitus metus nusikėlė darbų už maždaug 11 mln. Eur. Šiai akimirkai yra panaudota tik 241 mln. Eur. Tai sudaro vos 42 proc. nuo planuotų išleisti pinigų. Metai į pabaigą, oro sąlygos kelių tiesimui ir tvarkymui tik prastės. Kiek bus sutvarkyta kelių, jei per 10 mėnesių nepanaudota nei pusė sumos.

Pagal savivaldybių pateiktą statistiką vėluojama su 90 projektų visoje Lietuvoje!!!

Rangovai prašo naujai peržiūrėti sutartis ir jas indeksuoti pagal dabar galiojančias kainas. Kelių direkcija yra gavusi 108 prašymus indeksuoti sutartis. Papildomas poreikis dėl indeksacijos sudaro apie 12 mln. Eur. Ši suma jau sutartam indeksavimui. Kiek dar reikės - nėra aišku.

Centrinė projektų valdymo agentūra vertina kelių direkcijos pirkimus ir išlaidas. Jie pradėjo savo veiklą nuo 2020 metų ir per šį laikotarpį yra pateikę ne vieną rekomendaciją LAKD ir Susisiekimo ministerijai, kaip pagerinti pirkimų procesus, sutarčių sudarymą, kad atliekamų darbų kaina būtų mažesnė. Kad sumažėtų teisminių procesų ir pan. Tačiau LAKD į šias pastabas menkai teatsižvelgia.

Apibendrinant, galime daryti išvadą, kad šiais metais bus nutiesta ir sutvarkyta gerokai mažiau kelių nei buvo numatyta. Pagrinde orientuojantis į didžiuosius projektus, labai nukentės regionų gyventojai. 2023 metams planuojamas labai panašaus dydžio finansavimas, kaip ir 2022 metais. O tai reiškia, kad kitais metais dėl kainų didėjimo bus sutvarkoma dar mažiau kelių. Vien dėl kainų augimo būtina padidinti finansavimą keliams bent 25 proc.

Seniau galėjome pasidžiaugti geriausiais keliais regione, o dabar tampame vienų prasčiausių kelių šalimi.