Agnė Širinskienė. Naujas kalėjimas išspręs teisingumo problemas Lietuvoje, o kova su korupcija bus pamiršta?!

2021 03 08

Toks pirmas klausimas, kai paskaitai I. Šimonytės Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano dalį, skambiai pavadintą „Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema“, kurioje juodu ant balto pažadama „Įkurti naują uždaro tipo įkalinimo įstaigą“. Paradoksas, bet būtent Teisingumo ministeriją valdanti Laisvės partija yra to kalėjimo iniciatorė. Dovana laisvės pasiilgusiems ir už laisvūnus balsavusiems žmonėms? Naujo kalėjimo logika atrodo dar keisčiau kai skaitai pasižadėjimus mažinti kalinių skaičių, girdi narkotikų dekriminalizavimo iniciatyvas, pažadus keisti bausmių vykdymo politiką ir nematai, kad būtų planuojama uždaryti senas įkalinimo įstaigas.

Skaitant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą šokiruoja tai, kad kovai su korupcija skirtoje dalyje iš esmės neliko vietos kovai su korupcija. Kaip bus stiprinami specialiųjų tarnybų, prokuratūros pajėgumai, kaip kad LVŽS tai darė nuosekliai, – yra neaišku. Čia pat, korupcijos dalyje, įsipynęs kalbėjimas apie antstolių ir notarų darbo įkainius, skamba jau kaip antausis visai šiai bendruomenei. Nes tikrai ne korupcija lemia notarų ir antstolių problemas, o dažno teisingumo ministro nenorėjimas ar negebėjimas tvarkytis ir reguliuoti jų pajamas, nustatant aiškius ir nedviprasmiškus įkainių kriterijus. Iš esmės, buvome pirmieji pradėję tai daryti ir gana sėkmingai. Tuos darbus būtų galima tęsti, užuot anstolius ir notarus apšaukus korumpuotais. Matant, kokia Vyriausybės kovos su korupcija vizija, nežinau, kaip jai pavyks pasiekti ambicingai užsibrėžus tikslus, kad gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis mažėtų daugiau kaip 30 proc.

Nors plane yra iš ties ambicingų dalykų, tiesa, tik teisininkams terūpinčių ir mažai kiekvienam Lietuvos žmogui tiesioginę naudą atnešančių, kaip antai kodifikuoti galiojančius teisės aktus, kai kurios kitos ambicijos labai nepamatuotos. „Priimti Vyriausybės sprendimą dėl privalomosios mediacijos plėtros baudžiamajame procese“ tikrai nepakaks kad šį mediacijos rūšis užgimtų. Kad atsirastų privalomoji mediacija baudžiamajame procese bus reikalingi Seimo sprendimai bei konkretūs procesinių normų pakeitimai. O jų nenumatyta
.
Planuojami pokyčiai teismuose nuoseklūs, tačiau didele dalimi pradėti jau buvusios Vyriausybės: mediacijos galimybių didinimas nukraunant teismų krūvius, informacinių (nuotolinių) darbo priemonių kūrimas teismams ar net ikiteisminiam tyrimui.

Kur kas opiau atrodo tai, kad Vyriausybė savo priemonių plane nenusimatė dirbti ties vieno svarbiausio savo rinkiminių pažadų pasaulyje pasklidusiems lietuviams įgyvendinimu – daugybinės pilietybės referendumu. Nesusiplanavo ypač svarbios jo viešinimo kampanijos. Apsiribojo tik „Pateikti galimų Konstitucijos pakeitimų, skirtų daugybinei pilietybei įteisinti, formuluotes“. O tai tėra lašas jūroje, žinant, koks pasirengimas laukia.

Tad nejučioms skaitydamas planą supranti, kad situacijos nesuvokimas ir neįvertinimas tikriausiai mus lydės visus ketverius metus. Tačiau tikrai linkiu Vyriausybei sėkmės – ir darbo planus, pamačius, kad jie neveikia, galima keisti. Svarbiausia – pamatyti.