Šešėlinis ministrų kabinetas abejoja Vyriausybės siekio valstybės įmones paversti akcinėmis bendrovėmis skaidrumu ir klausia, ar tokiu būdu nesiekiama užvaldyti valstybės turtą

2021 05 19

Šešėlinis ministrų kabinetas svarstė klausimą dėl I. Šimonytės Vyriausybės siekio valstybės valdomas įmones pertvarkyti į akcines bendroves.

Susisiekimo ministerija pastaruoju metu inicijuoja valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves ir nurodo tik bendrus tokius pertvarkos motyvus, kaip, antai, veiklos plėtra, geroji valdysena, viešasis interesas, mažesnė administracinė našta, efektyvesnis turto valdymas, grąža valstybei, investicijų pritraukimas. Tokius tikslus įmonės gali siekti ir nekeičiant jų statuso – pabrėžia ministrų kabinetas.

„Išvardinami motyvai šiuo metu grindžiami bendrinėmis, išsamiai neįvardintomis naudomis visuomenei. Valstybės infrastruktūrą valdančių valstybės įmonių pertvarkymas į akcines bendroves reikštų visuomeninės funkcijos atsisakymą, tokių įmonių orientavimą į maksimalaus pelno siekimą, kas susisiekimo sektoriuje sudarytų grėsmes prarasti konkurencingumą tarptautinėje plotmėje, sukeltų grėsmes parduoti pelningai veikiančių bendrovių akcijas ir taip dalinai užvaldyti išskirtinės reikšmės valstybės turtą“, – sako šešėlinis susisiekimo ministras Arvydas Vaitkus.

Šešėlinis kabinetas nusprendė raštu kreiptis į I. Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, reikalaujant viešai ir išsamiai pagrįsti tikruosius pertvarkos tikslus, pateikti pertvarkos kaštų ir naudos analizę, įvertinti grėsmes nacionaliniam saugumui bei būdus, kaip to išvengti.

„Mes dabar matome, kad valstybės valdomos įmonės, kurios šiuo metu patikėjimo teise valdo didelės apimties valstybės turtą, atlieka visuomeninę funkciją, sukuria sąlygas verslui ir visuomenei naudotis jų infrastruktūra bei kai kurios iš šių įmonių reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto surinkimo. Todėl kyla pagrįstų klausimų, kodėl prireikė pertvarkymų, kurie gali turėti neigiamas pasekmes valstybei, tačiau gali būti labai naudingos atskiriems asmenims ar jų grupėms. Tai ne pirmas bandymas strategines valstybės įmones transformuoti į akcines bendroves. Priminsiu, kad dar praeitais metais LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai atmetė tokius bandymus, matant grėsmes strateginėms valstybės įmonėms. Pasakykite prašau, kokio dar menamo efektyvumo yra siekiama, jei pavyzdžiui VĮ „Klaipėdos valstybinė uosto direkcija“ pagal pelningumo rodiklį yra pelningiausia direkcija Europos sąjungoje, 2020 metais uosto veikla generavo apie 850 mln. eurų į valstybės biudžetą, o uostas per paskutinius penkis metus tapo krovos lyderiu tarp visų Baltijos jūroje esančių ES uostų? Klaipėdos uosto valdymas niekuo nesiskiria nuo kitų didžiausių ES uostų, kurie yra valdomi valstybės. Tai tada kokie tokių „pertvarkų“ tikrieji tikslai ir kodėl vis toliau bandoma akcionuoti tokias valstybei svarbias įmones?“, – klausia A. Vaitkus.

Šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis posėdyje priminė, kad konservatorių sprendimai, kurie palietė strategines valstybės įmones dažnai baigdavosi dideliais nuostoliais Lietuvai.