Šešėlinis kabinetas taip pat ragina užtikrinti realią ir efektyvią pagalbą smurtą patyrusioms moterims, skiriant tam pakankamai lėšų bei peržiūrint neveikiančias ar neefektyviai veikiančias programas ir priemones.

Šėšėlinė Vyriausybė ragina Seimą neratifikuoti Stambulo konvencijos 

2021 03 26

Šėšėlinė Vyriausybė ragina Seimą neratifikuoti Stambulo konvencijos ir kviečia Vyriausybę užtikrinti realią ir efektyvią smurto atsiradimo priežasčių prevenciją, skiriant tam pakankamai lėšų bei peržiūrint neveikiančias ar neefektyviai veikiančias programas bei priemones. Šešėlinis kabinetas taip pat ragina užtikrinti realią ir efektyvią pagalbą smurtą patyrusioms moterims, skiriant tam pakankamai lėšų bei peržiūrint neveikiančias ar neefektyviai veikiančias programas ir priemones bei primena, kad neįvertinus didelės dalies žmonių nuomonės priimti prieštaringi sprendimai nėra tvarūs, o tai, pasikeitus politinių jėgų pusiausvyrai, lemtų mūsų siekį denonsuoti Stambulo konvenciją.

„Apsauga nuo visų formų smurto, siekiant, kad smurtautojai sulauktų atsakomybės, moterų diskriminacijos naikinimas, minties laisvės bei kitų žmogaus teisių užtikrinimas – tikslai, kurių siekia ir turi siekti demokratinė visuomenė. Tačiau atkreiptinas dėmesys kad Stambulo konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneša jokių naujų ir Lietuvos teisės sistemai nežinomų moters nuo smurto apsaugos priemonių, nes Lietuva nacionalinėje teisėje jau turi moterų ir vyrų lygybę įtvirtinančius, diskriminaciją naikinančius, kelią smurtui užkertančius teisės aktus“, – sako šešėlinis Premjeras Ramūnas Karbauskis.

Pasak šešėlinio kabineto narės, teisingumo ministrės Agnės Širinskienės, Lietuvoje užtikrintas baudžiamosios atsakomybės taikymas smurtaujantiems asmenis, o nukentėjusiems yra prieinamos ir civilinės teisės teikiamos teisinės gynybos priemonės.

„Lietuvoje teisė ne tik draudžia priverstines santuokas, moterų lytinių organų žalojimą, seksualinę prievartą, priverstinį nėštumo nutraukimą ir sterilizaciją, nusikaltimus prieš moteris, paremtus „garbe“, bet ir daugelis šių dalykų – kultūriškai ir remiantis ilgamečiais papročiais Lietuvos teritorijoje nebuvo priimtini ar pasitaikantys. Lietuva yra aktyvi Europos žmogaus teisių, Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo bei visos eilės kitų tarptautinių susitarimų žmogaus teisių srityje, kurie taip pat kuria žmogaus apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos mechanizmus, dalyvė“, – sako ji.

A. Širinskienės teigimu, Stambulo konvencija neišspręs, deja, bet iki šiol Lietuvoje pasitaikančių, pagalbos smurtą patyrusioms moterims sistemos problemų.

„Psichologinės pagalbos prieinamumo smurtą patyrusioms moterims, krizių centrų trūkumo, prevencinių programų smurtaujantiems asmenims stygiaus problemos būdingos Lietuvai. Šias problemas gali spręsti ryžtingi valstybės valdžios veiksmai, tobulinant pagalbos sistemą ir teikiant jai deramą finansavimą. Stambulo konvencija neeliminuoja bei nesukuria prielaidų eliminuoti ir dažniausiai pasitaikančių smurto priežasčių, o pastarųjų eliminavimas yra viena svarbiausių ir efektyviausių kovos su smurtu priemonių“, – sako A. Širinskienė.

Pasak jos, Stambulo konvencija, realiai ir tiesiogiai neprisidėdama prie smurto mažinimo Lietuvoje, į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą įneštų prieštaringą sąvoką „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (angl. k. gender), kuri reiškia, kad lytis teisės sistemoje būtų pradėta traktuoti, kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Taigi, pagal konvencijoje pateiktą „gender“ apibrėžimą žmogaus raiška tampa jo lytį apsprendžiančiu požymiu, kas disonuoja ir su kitais anksčiau Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais, pvz. Jungtinių Tautų konvencija, vadinama „Romos statutu“, kuri nurodo, kad sąvoka „gender“ reiškia „abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi“. Stambulo konvencija apeliuoja į valstybių pareigą užtikrinti švietimą, mokant „nestereotipinių „gender“ vaidmenų“, o taip pat reikalauja panaikinti tradicijas ar papročius, kurie susiję su „stereotipiniais“ vyrų ar moterų vaidmenimis.

„Tai taptų iššūkiu ugdant tradicinės šeimos vertybes ir mokant jaunąją kartą atsakingai prisiimti tėvo bei motinos vaidmenis, kuriems Lietuvos tradicijos ir papročiai suteikia ypač didelę reikšmę ir kurie Stambulo konvencijos prasme yra „stereotipiniai“ vaidmenys daugelio iš mūsų šeimose. Gaila, bet valdantieji neįvertino, kad absoliuti dauguma (68 proc.) Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad valstybėje turėtų būti stiprinama ir remiama tradicinė, vyro ir moters, šeima, kuri augina vaikus“, – sako A. Širinskienė.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos užsakymu atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje smurtą patyrusių moterų nurodo, jog smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šešėlinės Vyriausybės nariai ragina valdančiuosius dar kartą gerai apsvarstyti savo siūlymus ir nemažinti alkoholio kontrolės, būtina įvertinti piktnaudžiavimo alkoholiu reikšmę smurtinio elgesio atsiradimui, juolab, kad net ir palaipsniui mažėjant alkoholio suvartojimui, alkoholio suvartojimas Lietuvoje dar yra reikšmingai didesnis (2019 m. – 11,1 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui), nei Europos regiono vidurkis (2019 m. – 9,6 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui).