Rimantė Šalaševičiūtė: skolų išieškotojų veikla turi būti reglamentuota ir skaidrinama

2021 12 16

Nemažai žmonių Lietuvoje yra patekę į skolų išieškojimo įmonių pinkles, kai paimta kelių šimtų eurų paskola dėl drakoniškų palūkanų ir netesybų išauga iki tūkstantinių sumų.

„Taip iš esmės atsitinka dėl to, kad mūsų šalyje, skirtingai nuo Latvijos, Prancūzijos, Švedijos ar Vokietijos, nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla. Nevykdoma jų priežiūra, joms nenustatyti specialieji reikalavimai. Tai sudaro galimybę piktnaudžiauti nesąžiningais administravimo įkainiais, nepagrįstai ir neribotai skaičiuojant palūkanas, netesybas ir išauginant skolą iki sunkiai suvokiamų dydžių. Šių įmonių veikla daro didžiulę įtaką ne tik finansų rinkai, bet ir verslo subjektams bei vartotojams”, – sako Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Jos nuomone, nors skolų išieškojimo įmonių ir skolininkų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kitos bendrosios civilinės teisės normos, to nepakanka.

Todėl parlamentarė kartu su Seimo nariu Andriumi Palioniu dar 2018 m. parengė Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą, kuris iš esmės sureguliuotų Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus ir sprendžiant dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas.

Lietuvos Respublikos skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu siekiama iš esmės sureguliuoti skolų išieškojimo veiklą vykdančių įmonių veiklą ir jos licencijavimą, paskiriant priežiūros instituciją, užtikrinti jų veiklos skaidrumą bei vartotojų teisių apsaugą, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo kylančias socialines bei finansines pasekmes. Viena iš siūlomų priemonių - nustatyti maksimalų galimą taikyti delspinigių dydį ir skaičiavimo laikotarpį, numatyti, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už skolinių įsipareigojimų nevykdymą skolininkui nebūtų taikomi.

Įstatymas sudarytų sąlygas užtikrinti tiek sąžiningą skolų išieškojimo įmonių, kurių vienintelis verslo tikslas yra pelno siekimas, tarpusavio konkurenciją, tiek ir vartotojų bei verslo subjektų teisių apsaugą.

Per ketverius metus projektas buvo tobulinamas tiek Seime, tiek Vyriausybėje sudarius darbo grupę, pateikta nemažai pastabų ir pasiūlymų.

„Telieka apgailestauti, kad praėjusią savaitę Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo nutarta dar kartą grąžinti projektą svarstyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kuris projektui buvo pritaręs, taip pat prašyti Vyriausybės išvados“, – pabrėžia Seimo narė R. Šalaševičiūtė.

Parlamentarės nuomone, šie klausimai yra susiję ne su biudžeto pajamomis ar išlaidomis, o su teisiniu reguliavimu, todėl pagal kompetenciją įstatymo projektą turėtų svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Kol Biudžeto ir finansų komitetas pasiruoš svarstyti šį klausimą, kol bus gauta Vyriausybės išvada, tikėtina, vėl praeis ne vieneri metai. Per tą laiką dar daugiau žmonių nukentės dėl jiems primetamų nepakeliamų sąlygų išieškant skolas, o skolų išieškojimo firmos nevaržomai galės pelnytis iš žmonių bėdų”, – nuogąstauja Seimo narė R. Šalaševičiūtė.