„Radikalėja ne partija, ji tiesiog stoja į tam tikrą vertybinę pozą, kuomet nuolat kalbama apie tai, jog reikia eliminuoti lyčių sąvoką, devalvuoti šeimos instituciją, legalizuoti narkotikus, liberalizuoti alkoholio prekybą, menkinti kalbą ir t.t. Ji visada buvo tokia.“

Aurelijus Veryga. Palik valstietį...

2021 12 13

Naujas trendas, po buvusio apspjauk valstietį.

Virginijui nelabai reikėjo kur nors eiti, nes jis narystę buvo suspendavęs. Bet tiek to.

Noriu tik padėkoti jam už šiandienos skambutį ir gyvą, o ne FB paskelbtą pranešimą, apie planuojamą žingsnį.

Visgi daug kur su juo nesutiksiu ir man nesmagu skaityti dalykus apie partijos radikalėjimą, apie surežisuotus rinkimus ir t.t. Giedrius gavo beveik trečdalį balsų, tai kur čia režisūra? Jei pirmininkas būtų netikęs, balsuojant slapta elektroniškai jį pakeisti nebūtų buvę jokios problemos. Vadinasi dauguma partijos narių primininku pasitiki. Taškas.

Antras labai įdomus dalykas yra tas, kad būtent tas nemylimas pirmininkas buvo atsakingas už tai, kad tuometinėje vyriausybėje bręstant siūlymams į Europos komisarus deleguoti nepartinį, būtent Ramūnas iškėlė sąlygą, kad tai būtų valstietis ir pasiūlė bei atstovėjo Virginijaus kandidatūrą.

Labai įdomus metas. Dabar, kai nuolat eskaluojamos LVŽS „problemos“, kiekvienas toks judesys leidžia gauti taip trūkstamo viešumo ir išryškinti save nacionalinėje politikoje.

Manau, kad Virginijus nebus paskutinis, staiga atradęs jog iš principo negali būti oponuojančiojo pozicijoje. Nes būtent oponavimas yra opozicijos darbas. Ir to nereikia vadinti radikalėjimu ar apkasų karu. Oponavimas šiuo metu yra mūsų darbas, už kurį gauname atlyginimą. Turiu žinių, kad išgirsim ir dar keletą ryškesnių pasisakymų iš žmonių, kuriems žodis valstietis pavadinime trukdo politinei karjerai.

Suvažiavime sakiau, kad ne pavadinimas mus padaro žymiais, o mes padarome pavadinimą žinomu arba jį sugadiname. LVŽS būnant valdančia partija nei pavadinimas, nei veiklos organizavimas niekam netrukdė.

Iš tiesų matyt teisus buvo J.Razma, kad opozicijoje taip pat reikia mokėti būti.

Radikalėja ne partija, ji tiesiog stoja į tam tikrą vertybinę pozą, kuomet nuolat kalbama apie tai, jog reikia eliminuoti lyčių sąvoką, devalvuoti šeimos instituciją, legalizuoti narkotikus, liberalizuoti alkoholio prekybą, menkinti kalbą ir t.t. Ji visada buvo tokia. Ji tokia buvo ir 2016 metais. Ar tuomet to nesimatė?

Tokie „išėjimai“ labai gera proga nukreipti dėmesį nuo tikrųjų šalies problemų. Nes, kad ir kokios didelės būtų LVŽS „problemos“, jos turi lebai nedidelę įtaką dabar šalyje besiklostančiai labai realiai Vyriausybės krizei bei kardinaliems nesutarimas TS-LKD viduje, kur ruošiamasi mesti iš balno Ž.Povilionį, kur nebežinoma ką daryti su Baltarusijos trašų istorija, kur kalbama kad iš Moldovos grįžusi premjerė gali trenkti durimis, kur plėšomasi dėl to paties alkoholio, partnerystės ar narkotikų dekriminalizavimo. LVŽS visam tam yra puiki dūmų uždanga.

Prie pabėgėlių besijungiančių kitų partijų merų ar narių pavyzdžiai nėra įvardinami kaip partijų byrėjimas. Tuoj sugaus varinės valatkų ir kitų nuomonės formuotojų „triūbos“, skelbdamos šlovingą valstiečių galą.

O aš tik priminsiu liaudies išmintį, kuri byloja, jog be laiko kažką „palaidojus“, tai kaip tik gali reikšti dar ilgą gyvenimą.