„Akivaizdu, kad imituojant liberalų darbą (leidžiant viskam tekėti sava vaga) tuoj prarasime 10 mln. eurų finansavimą.“

Robertas Šarknickas. Kultūros ministerija virto Liberalų sąjūdžio būstine arba kaip liberaliai prarasti 10 mln. eurų

2021 10 29

Kažkas staigiai pasidarė negerai. Antradienio rytą portalus apskriejo žinia – kultūros ministras Simonas Kairys už valstybės lėšas savo kabinetą ketina apsistatyti prabangiais iš savo bendrapartiečio valdomos įmonės įsigytais baldais. Iš viso Liberalų sąjūdžio deleguoto kultūros ministro baldai Lietuvai kainuos per 11 tūkst. eurų.

Ir rodos, kad baldų klausimas ministrui iš esmės yra svarbesnis nei ties ant prarajos riba esantis 10 mln. eurų finansavimas Gedimino kalno tvarkybos darbams.

Išsamiai apie problemą jau esu rašęs anksčiau. Antradienį ryte radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjau, išklausęs pašnekovų ėmiausi iniciatyvos kviesti visus susėsti ir taikiuoju būdu rasti sprendimą ir tęsti svarbius darbus.

Man nepakako Kultūros ministerijos motyvų, kad reikia keisti teisės reglamentą dėl tolimesnių darbų vykdymų ir finansavimų, kurie iki šiol neturėjo jokių problemų, išskyrus techninius pataisymus prieš kelis metus. Gedimino kalnas negali laukti, turi būti tęsiami tvarkymo darbai. Kaip teigia mokslininkai, grėsmė išlieka nemaža.

Antradienį su savo patarėju pabandėme susisiekti su Kultūros ministerijos vadovybe, ketindami paskirti daugiašalį susitikimą, kad proceso šalys tarpusavyje rastų efektyvius kelius taikaus ginčo išsprendimo link.

Čia ir prasidėjo istorija, kuri paskatino šio komentaro pavadinimą: „Kultūros ministerija virto Liberalų sąjūdžio būstine“. Kabinetą apsistatyk partiečių baldais, įsidarbink partiečius komandos nariais ir galėsi šiltai dirbti savo darbo vietoje.

Paskambinus į ministeriją, buvau patikintas, kad kultūros ministro darbotvarkę tvarko jo patarėjas Sigitas Šliažas – Liberalų sąjūdžio narys, dalyvavęs ne vienuose Seimo rinkimuose, buvęs Kauno Liberalų sąjūdžio pirmininkas (dabar – pavaduotojas), iš kur, beje, ir pats ministras.

Taigi prisiskambinus minėtam, pabrėžiu, PATARĖJUI, dėl susitikimo suderinimo su ministru, atsimušėm lyg į sieną. Patarėjas, kurio netgi pareigybės pavadinimas kuo puikiausiai apibūdina jo funkcijas – patarti ministrui, ministerijoje priiminėja sprendimus.

Patarėjas vienasmeniškai atsisakė registruoti susitikimą su kultūros ministru, pašaipiai juokdamasis atsakė, kad situacija dėl Gedimino kalno yra ministro prioritetinėje darbotvarkėje ir nėra reikalo susitikinėti. Galų gale, tarp kitko pažadėjęs, kad pakalbės su ministru, paklaustas, kada tai žada padaryti ir atsakęs, kad nei šiandien, nei rytoj, padėjo telefono ragelį. Eilinį kartą – Kultūros ministerijos nekultūringas bendravimas.

Sigitas Šliažas kelis kartus akcentavo, kad Gedimino kalno ginčo klausimas yra ministro prioritetinėje darbotvarkėje, tačiau pasižiūrėjus į ministro Kultūros ministerijos tinklalapyje skelbiamą darbotvarkę matyti, kad šis klausimas ministrui toli gražu ne prioritetinis – darbotvarkėje per pastarąsias dvi savaites nebuvo numatyta jokių susitikimų su ginčo teisme šalimis ar kitais asmenimis dėl Gedimino kalno situacijos.

Akivaizdu, kad imituojant liberalų darbą (leidžiant viskam tekėti sava vaga) tuoj prarasime 10 mln. eurų finansavimą.

Nesinori tikėti, kad baldai yra svarbiau už Gedimino kalną ir kultūringą bendravimą. Kiek pamenu, lankantis pas buvusį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską tokių problemų nebuvo, buvo aukštas kultūros bendravimas visiems, nesvarbu, kas ir iš kokios partijos ar sąjungos yra.