Teikdami kiekvieną biudžeto projektą, atsakingai planavome kiekvienai sričiai skiriamas lėšas bei ženkliai didinome išlaidas labiausiai pažeidžiamoms sritimis.
Valius Ąžuolas. Kadencijos tikslas – atsakingai valdomas biudžetas
2020 10 07
Kaip sakoma, jei būsi sveikas – visa kita turėsi. Viena iš pagrindinių bei svarbiausių valstybės gerovės sąlygų – tinkamai valdomi viešieji finansai. Tad sveikos ekonomikos atspindys – biudžetas ir jo efektyviai paskirstomi ištekliai, patenkinant svarbiausius visuomenės poreikius ir užtikrinant kokybišką viešųjų paslaugų teikimą. Per pandemiją ypač pasijautė valstybės pagalbos svarba. Kaip svarbiausius laimėjimus ir sėkmes valstybės biudžeto srityje LVŽS valdymo metu galėčiau įvardinti tai, kad valstybės finansiniai rezervai per paskutiniuosius ketverius metus padidėjo daugiau nei aštuonis kartus. Planuojama, jog 2020 m. pabaigoje valstybės finansiniai rezervai, valstybės stabilumui užtikrinti, sudarys apie 1,7 mlrd. eurų.
| Valstybės finansiniai rezervai, tūkst. Eur | 2020 m. | 2016 m. |
|---|---|---|
| Privalomojo sveikatos draudimo fondas | 570 382,00 | 22 600,00 |
| Rezervinis (stabilizavimo) fondas | 444 834 | 125 900,00 |
| Valstybinio socialinio draudimo fondas | 508 082,00 | 0,00 |
| Garantinis fondas | 190 700,00 | 34 500,00 |
| Ilgalaikis darbo išmokų fondas | 190 700,00 | 0,00 |
| Viso: | 1 713 998,00 | 148 500,00 |
Kuomet buvo kaupiami šie rezervai, iš opozicijos atstovų sulaukėme daug kritikos, motyvuojant, kad toks kaupimas nėra būtinas ir reikalingas. Biudžeto ir finansų komitete atlikome 2008 m. krizės tyrimą, kuris patvirtino, kad ekonomiškai stiprios šalys, kaip Vokietija, Estija ir kt., rezervus kaupia valstybei ekonomiškai stipriu laikotarpiu, o smunkant ekonomikai, šiuos rezervus naudoja tam, kad gyventojams nereikėtų mažinti darbo užmokesčio ar kitų valstybei būtinų išlaidų. Visą pasaulį paveikusi Covid-19 pandemija tai dar kartą tik patvirtino.
Taip pat, kaip vieną iš valstybės biudžeto sėkmių galime įvardinti tai, jog pavyko išpirkti 1,8 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją, valstybės skolą sumažinant maždaug 2,6 procentinio punkto. Ši obligacijų emisija buvo išplatinta ankstesnės krizės metu – 2010 m. vasario 11 dieną, už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos. Išpirktos emisijos refinansavimas 2019 m. išleistomis euroobligacijomis leido sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas apie 76 mln. eurų per metus. Būtent tai leido didinti pensijas, vaiko pinigus ir kitas svarbias išmokas.
Teikdami kiekvieną biudžeto projektą, atsakingai planavome kiekvienai sričiai skiriamas lėšas bei ženkliai didinome išlaidas labiausiai pažeidžiamoms sritimis.
| Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Sritis | 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | 2020 m. | Pokytis, % |
| Sveikatos apsauga | 588 323 | 616 851 | 733 491 | 820 089 | 916 593 | 56% |
| Švietimas | 1 729 701 | 1 893 855 | 2 048 668 | 2 241 143 | 2 338 239 | 35% |
| Socialinė apsauga | 1 418 030 | 1 538 351 | 1 792 777 | 3 449 884 | 3 898 994 | 175% |
| Aplinkos apsauga | 191 099 | 250 656 | 297 205 | 406 805 | 414 833 | 117% |
Kiekvienais metais priiminėjant valstybės biudžetą, opozicijos atstovai mus kritikuodavo, jog pateiktas biudžetas yra netinkamas, nesubalansuotas. Bet tai melas. Jau 2017 metais teiktas 2018 m. valstybės biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitiko fiskalinės drausmės reikalavimus (jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai), taip pat ir kiti mūsų priimti valstybės biudžetai Europos Komisijos yra įvertinti teigiamai.
Ateities ekonomikos DNR planas
Pavasario sesijos metu patvirtintas ilgalaikis investicijų ekonomikos skatinimo planas –Ateities ekonomikos DNR planas. Jis padės šalies ekonomikai atsitiesti po pandemijos bei didins Lietuvos ekonomikos pažangumą. Pagrindinis plano tikslas – siekti sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Įvertinus COVID-19 poveikį ekonomikai, globalius ekonomikos pokyčius bei taikytas greitojo reagavimo ir trumpalaikio poveikio ekonomikai priemones, šiame plane numatomos ilgalaikės investicijos, kurios iki 2021 m. gruodžio 31 d. pasieks visus Lietuvoje esančius regionus.
DNR plane yra išskiriami 5 prioritetai, kurių bus tikslingai siekiama:
1. Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas.
2. Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link.
3. Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas.
4. Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti.
5. Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas.
Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir kone trečdaliu padidins mūsų bendrą vidaus produktą. Bet svarbiausia, ne sausi skaičiai, svarbiausia – kasdien gerėjanti ekonominė situacija, naujos darbo vietos ir didėjantis srautas lietuvių, norinčių grįžti į savo rajoną, miestą, Tėvynę.