Kai tik pasaulis paskelbė apie nežinomo viruso protrūkį, medikai ir mokslininkai netruko išsiaiškinti kokią visuomenės grupę virusas pažeidžia labiausiai.

Guoda Burokienė. Pensininkų diskriminacija ar žmogiškas rūpestis?

2020 05 27

Nuo kovo mėnesio trunkantis karantinas padėjo suvaldyti infekcijos plitimą. Tačiau tai nepraėjo be pasekmių. Kai tik pasaulis paskelbė apie nežinomo viruso protrūkį, medikai ir mokslininkai netruko išsiaiškinti kokią visuomenės grupę virusas pažeidžia labiausiai, kas greičiausiai suserga ir netgi miršta. Aplenkę laiką ir pasinaudodami šalių, anksčiau už mus susidūrusių su sunkius susirgimus ir mirtis sėjančiu virusu, ėmėmės griežtų suvaržymo priemonių. Turėjome konkretų tikslą – apsaugoti visus, o ypač vyresnio amžiaus žmones, kuriems šis virusas yra itin pavojingas. Tačiau ilgas karantinas padarė savo – žmonės pavargo gyventi įtampoje, nešioti kaukes, vengti susibūrimų ir laikytis kitų apribojimų.

Taip, šis patyrimas mums visiems yra naujas. Pandemijos metu ribojami socialiniai kontaktai paveikė ir mūsų psichikos sveikatą. Pasigirdo kai kurių vyresniojo amžiaus žmonių ir politikų subruzdimas – rekomendacijos nesilankyti viešose vietose neva tai diskriminuoja pensininkus. Kyla natūralus klausimas – o kam gi tas subruzdimas naudingas? Ir kodėl turėtume kalbėti apie diskriminaciją, jei ribojimai viso labo yra tik siekis apsaugoti vyresniojo amžiaus žmones nuo susirgimų. Juk nėra draudžiama nei išeiti iš namų, nei lankytis ten, kur dideli žmonių srautai. Nesiekiama kažkur neįleisti ar nepriimti diskriminuojant pagal amžių. Visos valdžios rekomendacijos teikiamos tik siekiant apsaugoti. Statistika rodo, jog šešiasdešimties ir vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems sunkių lėtinių ligų, onkologinių susirgimų, tikimybė užsikrėtus COVID-19 numirti nuo šios ligos komplikacijų yra gerokai didesnė.

O pabandykime įsivaizduoti priešingą scenarijų. Jei jokių įspėjimų ar rekomendacijų vyresniojo amžiaus žmonėms valdžia nebūtų teikusi. Jei būtų prapliupę susirgimais, komplikacijomis ir mirtimis, kokia tuomet retorika lydėtų tuos pačius politikus ir kitus šiandien keliančius diskriminacijos klausimą? Ar nebūtų valdžia apkaltinta siekimu atsikratyti pensininkais, kurie valstybei neva tik našta, alinanti biudžetą?

Senjorai nėra pavojingi visai kitai visuomenės daliai. Anaiptol, valdžios tikslas yra įspėti ir apsaugoti ne tik vyresnius, bet ir visus tuos žmones, kurie serga lėtinėmis bei gretutinėmis ligomis. Todėl senjorams nereikia pasiduoti juos klaidinančiai įtakai dėl neva valdžios vykdomos diskriminacijos. Tai tik rekomendacija, rūpestis ir patarimas. Būkime sąmoningi, sugebėkime atskirti pelus nuo grūdų, o svarbiausia – rūpinkimės vieni kitais ir likime sveiki.