2009-05-08 | Penkeri metai Europos Sąjungoje. Interviu su Ignalinos rajono meru B.Rope.

Kai Lietuvos žmonės referendumu pritarė stojimui į Europos Sąjungą, derybos dėl narystės šioje Europos Bendrijoje dar labiau suintensyvėjo. Lietuvai reikėjo padaryti nemažai „namų darbų“, prisiimti įsipareigojimų, kad senosios ES šalys vieningai pasakytų „taip“. Ir tai įvyko. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Kokie pokyčiai įvyko mūsų gyvenimuose, iš vienos Sąjungos perlipus į kitos Sąjungos traukinį? Apie tai kalbuosi su rajono meru Broniu ROPE.

- Dar prieš Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, „Naujos vagos“ laikraščio kartu su Europos Sąjungos atstovybe Lietuvoje ir „Lietuvos draudimu“ paskelbtame konkurse Jūs buvote išrinktas europietiškiausiu rajono žmogumi. Ar jau tada matėte ir tikėjote, kad Lietuvos kelias – tai narystė Europos Sąjungoje?
- Taip. Jokių abejonių nebuvo. Tik buvo klausimas, ar mus priims, ar Lietuva atitinka tuos reikalavimus, kuriuos valdžia susiderėjo.

- Kokių, Jūsų nuomone, teigiamų pokyčių sulaukėme, mūsų šaliai tapus ES nare?
- Iš teigiamų paminėčiau teisę laisvai judėti po visą Europą. Tolesni teigiami pokyčiai – Šengeno erdvės atsiradimas, ekonominių sienų panaikinimas. Daugeliui žmonių atsirado galimybė išvažiuoti į užsienį pasižvalgyti, įsidarbinti ir daugiau, nei pas mus, užsidirbti. Iki įstojant į Sąjungą, žinojome, kad ES remia šalis, kurių Bendrasis vidaus produktas yra mažesnis už ES šalių vidurkį. Biedniem visada apsimoka glaustis prie turtingesnių – aišku buvo, kad Lietuva gaus didelę paramą. Iš pradžių pinigai atėjo per bendruosius projektus, paskui prasidėjo konkrečių projektų rėmimas.

- Yra ir neigiamų?
- Iš Vakarų Europos ateina ir neigiamų reiškinių. Didelę įtaką mūsų gyvenimui daro globalizacija. Į Lietuvos rinkas įsiveržė didelės firmos, skandindamos mažesnes, vietines. Subujojo aferizmas, plinta narkomanija. Mūsų kraštui ypač skaudus reikalavimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę anksčiau, nei ji galėjo būti uždaroma. Dabar jau aišku, kad  euroderybininkai suderėjo per didelę narystės kainą, tačiau įsipareigojimus privalu vykdyti. Po Naujųjų metų elektros kaina dėl to žymiai brangs, o mūsų kraštui, jeigu Vyriausybė panaikins elektros energijos lengvatą, ji brangs daugiau nei dvigubai. Žmonėms ženkliai padidės išlaidos.

- Gal galite narystės naudą paskaičiuoti pinigais?
- Dešimt projektų – aiškių ir apčiuopiamų, kuriais žmonės jau naudojasi, kainavo 24 milijonus litų europinių pinigų. Apie juos jau ne kartą buvo kalbėta. Dabar iškasinėtos Ignalinos miesto gatvės liudija, kad vyksta vandentvarkos projektas, kurio vertė 10 milijonų litų. Skiriama lėšų visuomeninės ir socialinės paskirties pastatų renovacijai, infrastuktūros projektams. Apie šiuos projektus rajono gyventojai nuolat informuojami. Per tiesiogines išmokas kaimo žmonės kasmet gauna 25 milijonus litų paramos. Sunku įsivaizduot, kaip atrodytų mūsų kraštas, jei nebūtų buvę šios paramos. Gal arkliukais tebedirbtume žemę, važinėtume duobėtais žvyrkeliais. Situacija būtų liūdna. Viena Lietuva, be paramos, nebūtų įgyvendinus tiek projektų. Apie įgyvendintus projektus Ignalinos rajone galima pasiskaityti savivaldybės interneto svetainėje arba visus skaičius galima surasti Ignalinos rajono savivaldybės 2006, 2007 ir 2008 metų veiklos ataskaitose, kurios išleistos atskiromis knygutėmis ir padalytos visoms seniūnijoms.

- Ar Jums neatrodo, kad tie penkeri metai sustiprino lietuvių pavydo jausmą: kai vieni didžiuojasi galintys laisvai važinėti po visą Europą, kiti – nesuduria galo su galu...
- 1990 metais mes apsisprendėm kurti kapitalizmą: darbas neprivalomas, bet kiekvienas gali užsidirbti tiek, kiek sugeba. Juk žinojom iš vadovėlių, kaip kapitalizme būna. Valstybė neturi rūpintis žmogaus noru dirbti. Galima sėdėt ir aimanuot, kad viskas blogai ir laukt, kada kas nors mūsų pasigailės. Patys galvokime, patys rūpinkimės, patys judėkime. Taip yra visame pasaulyje, tik taip bus ir pas mus. Sako, kad net sunkmečio laiku galima padaryti didelį biznį. Žinoma, liūdna, jei tos gerovės, biznio klestėjimo siekiama kitų sąskaita.

- Šiandien – ir Tarptautinė darbo žmonių diena. Tačiau per penkerius metus nedarbas katastrofiškai išaugo. Ignalinos rajonas nuolat minimas tarp daugiausia turinčių bedarbių. Šiuo metu nedarbas Ignalinos rajone siekia daugiau nei 13 procentų.Tai ne tik ekonominės krizės, tai ir nesugebėjimo valdyti savo valstybę, tai ir naujos santvarkos rezultatas. Ką šiandien galėtumėte pasakyti bedarbiams?
- Nesutinku, kad nedarbas išaugo per paskutiniuosius penkerius metus. Jis pradėjo didėti nuo praėjusių metų rudens. Prisiminkite 1995 – 1998 metus. Tada nedarbas rajone siekė iki 20 procentų. Dabar yra svarbi nedarbo didėjimo priežastis: viešasis sektorius mažina užsakymus verslui – mažėja statybų, tiesiama mažiau  naujų kelių.Tos įmonės, kurios per pastarąjį dešimtmetį susikūrė geras technines bazes, subūrė kvalifikuotų darbuotojų kolektyvus, tačiau dabar stokoja darbo, priverstos atleisti žmones.Registruodamiesi darbo biržose, jie tampa socialiai apsaugoti, šešis mėnesius gauna bedarbio pašalpą. Tačiau manau, kad tokia situacija neilgam. 2004 – 2006 metų europiniai projektai baigti, o 2007 – 2013 metų projektai dar nepradėti vykdyti. Dar tik skelbiami pirmieji konkursai. Ignalinos rajone planuojami keturi dideli objektai, kurių vertė apie 10 milijonų litų. Jeigu juos laimės Ignalinos rajono statybos kompanijos, atsiras ignaliniečiams darbo. Per Utenos regiono plėtros tarybą, per probleminių teritorijų sektorių esame pateikę dar 100 projektų, tad ateityje darbo bus užtektinai. Mus dabar jaudina tik tai, kad prie šių projektų savivaldybės turės pridėti 10 – 15 procentų savo lėšų. Manau, kad po dvejų metų Ignalinos miesto vaizdas bus visiškai kitoks, nei šiandien yra. Be to, dabar statybos apsimoka, nes darbų kainos  sumažėjo 30 - 40 procentų. Ir pirkti žemę, pastatus dabar apsimoka. Skaičiuojama, kad kitų metų viduryje kainos pasieks vidurkį ir pradės didėti. Taigi perspektyvoje bus užpildyta darbo rinka, ypač statybų srityje.

- Jūs dažnai lankotės Strasbūre, susitinkate ne tik su valdininkais, bet ir matote vakariečių gyvenimą. Palyginkite, ar mūsų krašto žmonės skiriasi nuo vakariečių, ar mes tebeesame homus sovieticus. O gal per penkerius metus mes jau tapome tikrais europiečiais?
- Nesuprantu klausimo. Mes visada ir buvome europiečiai. Esam normalūs žmonės, normaliai protaujam. Savo kultūra, elgesiu esame europiečiai, todėl mus ir priėmė į Sąjungą. Turbūt daugiau problemų kyla su Kipru ar Graikija. Nors Turkija jau seniai yra NATO narė, tačiau manau, kad lietuvis vis tiek yra daugiau europietis nei turkas. Ar Vilniuj, ar Prancūzijoj, ar Belgijoje – visi žmonės vienodi, su visais elgiamasi vienodai, kultūringai. O tas sovieticus – jis dar ilgai bus. Juk praeitį atsinešame į ateitį. Nėra tokios sienos – peržengiau, ir aš jau kitoks. Visi norime būti kitokie: darbštūs, sąžiningi, kultūringi, besidžiaugiantys gyvenimu. Strasbūre Lietuva vertinama teigiamai. Teko dirbti Europos Bendrijos regionų taryboje, kai Lietuvoje vyko tyrimas apie vietos žmones demokratijos požiūriu. Tyrėjai padarė išvadą, kad vietos ir šalies mastu viskas gerai, nors yra kai kurių pasidalijimų, kai ko taisytino. Turime ir nemalonių išskirtinumų: daug savižudybių, daug vartojama alkoholio. Bet viskas priklauso nuo paties žmogaus, nuo šeimos. Be abejo, yra žmonių, kurie sako, kad sovietų sąjungoj buvo geriau. Gal tiesiog visi tada buvome jaunesni, viskas atrodė paprasčiau. Tokiems siūlau pasižiūrėt, kaip dabar ten yra – ir bus atsakymas, kur geriau. Svarbiausia – teisė pasirinkti savo gyvenimo prioritetus, teisė laisvai reikšti savo nuomonę, pasirinkti savo gyvenimo būdą.

- Birželio 7 dieną – europarlamentarų rinkimai. Iš mūsų rajono yra trys kandidatai: partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Leta Kalinauskaitė, Lietuvos liberalų sąjūdžio narė Indrė Gruodienė ir Jūs. Manau, kad būtent Jūs turite daugiausia šansų tapti Europos Parlamento nariu, nes sąraše esate įrašytas antruoju. Jeigu išrinktų, penkeriems metams Ignaliną iškeistumėte į Briuselį?
- Kadangi buvo klausiama tik mano sutikimo dėl kandidatavimo, aš sutikau. Jeigu iš anksto būtų pasakyta, kad būsiu sąraše antruoju, gal būčiau kitaip apsisprendęs. Dabar gi bendrapartiečiai išreiškė man didelį pasitikėjimą. Tačiau apie tai dar per anksti kalbėti.

- Įkvėpkite rajono žmonėms vilties, kad po keleto metų gyvensime geriau, kad narystė Europos Sąjungoje buvo teisingas Lietuvos pasirinkimas.
- Be vilties negalima gyventi. Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus galvoja apie geresnę ateitį. Yra  žmonių ne tik pas mus, bet ir senojoje Europoje, kurie nuolat baiminasi, kad tik nebūtų dar blogiau. Turėkime kantrybės, turėkime vilties. Mes norime, kad viskas įvyktų per kelerius metus. Taip nebūna. Mes viską stengiamės įsigyti savo pinigais – mašiną, būstą. Europoj žmonės gyvena bankų sąskaita. Dar keletą metų gausim nemažus pinigus iš ES. Jie pagerins mūsų gyvenimo kokybę. Greitai prasidės būsto renovavimo darbai – tai mūsų labui. Dabar tvarkomi popieriai, dokumentai, rengiamos galimybių studijos ir detalieji planai. Jeigu šiandieną pasakytų, kad nutraukiama parama, gyvenimas praktiškai sustotų, nes tai – subsidijų – dovanų – šaltinis. Daug kas priklausys ir nuo mūsų Vyriausybės. Jei bus einama tik šiuo keliu – sumažėjo pajamos, mažinam biudžetą, -  taip nieko nepasieksime. Visiškai sumažės vartojimas. Tikėkimės, kad bus surasta geresnių būdų išbristi iš krizės. Tad būkime kantrūs. Šiuo metu visas pasaulis stengiasi įveikti krizę, manau, kad ir mes ją įveiksime ir mūsų gyvenimas vėl sužibės šviesesnėmis spalvomis.

Kalbėjosi Laima MILIUVIENĖ

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2020 m. sausio 31 d. (penkt.) 15.00 val. vyks LVŽS Tarybos posėdis, VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis, kuris vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų