2009-05-07 | Biudžeto karpymas devynis kartus nepamatavus

Ant Seimo podiumo vėl karaliauja valstybės biudžetas. Jis vėl beatodairiškai karpomas, nepaisant senos išminties, kad reikia devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtąjį kartą kirpti. Ką davė jo pirmasis naktinis karpymas, akivaizdu. Atsidūrėme dar didesnėje duobėje ir neviltyje. Dabartiniai Vyriausybės siūlymai irgi regis traukiami iš burtų dėžės, tikintis iš jos ištraukti aitvarą, kuris suneš turtus. Koks vėl siūlomas taupymo vajus? Kurlink stumia šalį ir jos žmones Vyriausybė? Kieno sąskaita ji ketina taupyti? Apie tai biudžeto priėmimo išvakarėse su Seimo nare Rima BAŠKIENE kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ.

Šiandien akivaizdu, kad pradėta vykyti radikali mokesčių reforma atnešė daug sumaišties, o laukiamų rezultatų nedavė. Kaip manote, ar naujas biudžeto svarstymas ir priėmimas jau bus tas šalies gelbėjimo ratas, kurį siūlo Vyriausybė?

Akivaizdu, kad ne tik pasaulinė krizė turi įtakos esamai situacijai, bet ir valdančiosios daugumos vykdoma radikali mokesčių reforma nedavė laukiamo rezultato. Nedarbo padidėjimas, socialinė įtampa,  nenuneigiami Lietuvos žmonių psichologiniai išgyvenimai – tokią matome realybę. Po keturių mėnesių vėl svarstome patobulintą, ženkliai apkarpytą valstybės biudžeto projektą, įvardindami paprastą tiesą – didelį valstybės biudžeto pajamų mažėjimą. Suprantama  būtinybė taupyti, tačiau kodėl vėl norime užlipti ant grėblio, tarsi nepakaktų pamokos.

Regis, Lietuvos žmonėms ne tik žodis „krizė“ tapo keiksmažodis, bet ir virš visų galvų pakabinta taupymo grėsmė. Kodėl valdžia vis kėsinasi taupyti kukliai gyvenančiųjų sąskaita?

Ne kartą klausiau, ar galime taupyti sergančiųjų, sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita? Ar turime teisę mažinti transporto lengvatas specialistams, vykstantiems dirbti į kaimą,  tuo sudarydami prielaidas paspartinti mokyklų, bibliotekų, kultūros įstaigų, ambulatorijų naikinimą Lietuvos kaime? Ar tai atsvers keli milijonai sutaupytų asignavimų? Ar galima mažinti lėšas kompensuojamiems vaistams? Klausimų, kaip matote, daugybė, o atsakymų negirdime. Ne kartą  kviečiau ieškoti kitų taupymo būdų.

Būtų įdomu išgirsti, kokius jūs siūlote variantus papildyti valstybės biudžetą?

Man nesuprantama, kodėl ir ši Vyriausybė nesiryžta įvesti nekilnojamojo prabangaus turto mokesčio? Tokiu būdu valstybės biudžetas būtų papildytas ne vienu milijonu litų. Svarbu turi būti ne vien buhalterinis valstybės  biudžeto subalansavimas, bet verslo atgaivinimas investicijos jam. Manau, kad savo darbą turėtų suaktyvinti kontrolės institucijos. Visi asignavimų valdytojai turėtų  atsakingiau žvelgti, ar  racionaliai ir nesavanaudiškai vartojamos lėšos. Deja, pasitaiko atvejų, kai net šiomis dienomis institucijų vadovų kabinetai papuošti parketais, naujomis uosinėmis durimis, tarnybinės mašinos naudojamos asmeninėms reikmėms, išmokamos premijos, išlaidaujama kelionėms po užsienį,  tuo pat metu teigiant,  kad nėra lėšų atsiskaityti su rangovais ar paramai žmonėms. Visa tai yra nepateisinama.

Dabar užsimota sumažinti asignavimus savivaldybėms net per pusę. Regionai bus pasmerkti merdėti?

2008 metų pabaigoje  patvirtintas 2009 metų valstybės biudžetas, jau pradėta įgyvendinti Valstybės investicijų programa. Siūlymas sumažinti asignavimus investiciniams projektams net 50 proc. daugelį savivaldybių įstums  į labai keblią situaciją. Per keturis mėnesius jau atlikta  daug darbų. Kai kur  jau atlikta darbų už  visą 2009 metams skirtą sumą. Reikia atsiskaityti su rangovais, nes laiku nesumokėjus pagal sutartis, bus skaičiuojami delspinigiai ir dėl to patirsime dar daugiau papildomų nuostolių.

Kokius prioritetus pasirinko Vyriausybė, šįkart karpydama biudžetą?

Vertinant Valstybės investicijos programos mažinimą, stebina pasirinkti prioritetai. Panašu, kad svarbiau pagerinti kalinių gyvenimo sąlygas, užuot sutvarkius mokyklas, kultūros įstaigas. Kalėjimų departamentui Alytaus pataisos namų bendrabučiui rekonstruoti skiriama 5 mln. 128 tūkst. Lt suma, anksčiau numatyta suma mažinama tik apie 13 proc. Tuo tarpu Lietuvos mokyklų, darželių, kultūros namų renovacijai skirta suma sumažinama 50 proc. Ar  nukarpydami lėšas projektams, kuriuos liko tik pabaigti ir palikdami mokyklas, ligonines, kultūros centrus su nebaigtais uždengti stogais pasirinkome teisingą prioritetą?  Ar ekonomiška ir  protinga skirti lėšas, kad pradėtume įgyvendinti naujus projektus, kuriems tęsti ateityje nežinia ar bus lėšų, o ne pabaigti tuos, kuriems trūksta keliasdešimties tūkstančių litų? Ar tikrai yra  būtina skirti lėšas ministerijų ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti? Buvo teigiama, kad naujoji  Energetikos ministerija nepareikalaus papildomų lėšų, dabar gi,  naujai, neva nieko nekainuojančiai, Energetikos ministerijai Valstybės investicijų programoje skiriama 230 tūkst. Lt.

Kurioms ministerijoms bei departamentams suteikiamos didesnės galimybės išlaidauti skelbiant antrąjį taupymo vajų?

Vertinant valstybės investicijų programą  antrajame etape ministerijoms sumažinta 2848 tūkst.Lt. Dalis lėšų perskirstyta tarp ministerijų. Manau būtent čia galima buvo rasti ir daugiau taupymo rezervų. Šis mažinimas visai nepalietė krašto apsaugos ministerijos. Ar gyvybiškai svarbu šiandien įsigyti transporto lėktuvus beveik už 35 milijonus Lt., dar 38 mln. Lt. skirti kitoms transporto priemonėms?  Vertinant darbo užmokesčio fondo mažinimą ministerijoms sunku kalbėti apie tolygumo principą (nors buvo deklaruojama, kad bus visiems  mažinama 12 proc.), bet kažkodėl finansų ministerijai sumažinta tik 5,6 proc. ,Valstybės kontrolei – 3,7 proc., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai- 4,4 proc. , o štai Energetikos ministerijai darbo užmokesčio fondas padidėjo 22  proc .

Taisant biudžetą neįvyko nieko naujo po Seimo saule. Valdantieji, kaip įprasta, pasinaudojo savo daugumos pranašumu atriekti didesnes riekes saviems?
 
Nepateisino vilties  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris, atrodo, visiems turėjo būti vienodai teisingas, peržiūrėdamas mažinamą valstybės investicijų programą. Tikėjau, kad bus įsigilinta į tęstinių projektų įgyvendinimą, jų  svarbą,  reikalingumą. Skaitant  komiteto išvadą tenka konstatuoti, kad valdančiosios daugumos pasiūlymai, nes daugeliui jų pritarta, tapo svarbesni nei kitų Seimo narių. Ar konkretaus miestelio kultūros namų, mokyklos renovacija tampa svarbesnė vien todėl, kad toje apygardoje kandidatavo valdančiosios partijos atstovas? Seimo narių nepamatuoti norai bet kokia kaina padėti savo apygardoms kelia politines įtampas. Nepadoru valstybės lėšas lyg paklodę temti į savo rinkiminės apygardos pusę. Tokia lėšų skirstymų metodika yra ydinga. Deja, iki šiol nebuvo jokių rimtesnių svarstymų ar pasiūlymų, ką reikia daryti, kad pakeistume šią praktiką.

Gal galėtumėte įvardyti tuos mūsų laikų herojus, kurie pasinaudojo daugumos privilegija? 

Galima būtų išvardinti beveik visus valdančiajai daugumai priklausančius Seimo narius. Išskirtinai  paminėsiu Tautos prisikėlimo frakcijos seniūną Laimontą Dinių į kurio prašymų aruodą supilta 6300 tūkst. Lt. Gausiai pamaloninti ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Audriaus Enzino, Liberalų ir centro sąjungos seniūno pavaduotojo Žilvino Šilgalio, konservatorių Vito Matuzo, Juliaus Dautarto prašymai ir t.t.

Jūs esate Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovė Seime. Kuo nustebins kaimo žmones biudžeto naujovės?

Nelengva  padėtis susidarė Lietuvos žemės ūkyje. Po valdančiosios daugumos priimtų įstatymų, įvedus papildomus mokesčius žemdirbiams,  žemės ūkio bendrovėms, padidinus pridėtinės vertės mokestį maisto produktams ir t.t, po to vėl ėmus taisyti padarytas klaidas, sukelta  didžiulė painiava. Kai kas pataisyta, bet ir žemdirbiams nešviečia geros žinios. Kadangi pieno gamybos sektorius dėl pasaulyje kritusių pieno kainų patyrė stiprų sukrėtimą, teigiamai vertinu sprendimą skirti 106 mln. Lt padidinti išlaidas papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms pieno gamintojams. Tačiau mažinant biudžetinį finansavimą žemės reformai vykdyti, nebus sutvarkyti dokumentai, nebus pabaigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas daugiau kaip 35 tūkst. pretendentų, 36 tūkst. asmeninio ūkio žemės valdytojų, valstybė negaus pajamų iš valstybės žemės pardavimo, žemės mokesčių ir t.t. Tokiu būdu žemės reformos proceso stabdymas valstybei kainuos papildomų lėšų. Įmonės, vykdančios žemės reformos darbus, privalės atleisti apie tūkstantį kvalifikuotų darbuotojų.

Kalbėjome apie krizę, dabar apie sunkmetį.  Ar pakitęs valdžios kalbėjimo tonas juntamas visuomenėje? Ar apskritai žmonės deramai informuojami apie priimamus sprendimus, kurie lemia jų gyvenimus?

Atkreipiamas dėmesys į akivaizdžias darbo spragas informuojant visuomenę, pateikiant priimtų sprendimų argumentus. Dabar gi dažniau girdimas gąsdinimas, psichologinės įtampos kurstymas. Informacijos skelbimas apie galimus atleidimus iš darbo sukurią nuolatinį nerimą darbo kolektyvuose ir šeimose. Itin neigiamai vertinu nuolat eskaluojamą temą apie pensijų mažinimo galimybę. Visuomenė laukia pozityvių žingsnių ir nepameta vilties. Laukia partijų  susitarimo  dėl bendro darbo, kad greičiau galėtume  išbristi iš šios ekonominės situacijos.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2020 m. sausio 31 d. (penkt.) 15.00 val. vyks LVŽS Tarybos posėdis, VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis, kuris vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų