2020-03-26 | Audronė Jankuvienė. Nepaprastoji padėtis: kiek ribojamos piliečių teisės ir laisvės?

Antra savaitė Lietuvos žinių portalai mirga antraštėmis dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Praėjus vos porai dienų po Vyriausybės nutarimo šalyje paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną, opozicijos nariai ėmė kelti klausimą, ar kovo 14-osios vakarą Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų. Esą Lietuvoje nepaprastosios padėties Seimas nepaskelbė, o Vyriausybė nutarimu šeštadienį patvirtino būtent šio įstatymo 11 nepaprastųjų priemonių. Kai kurie parlamentarai neatmetė idėjos, kad šalyje reikėtų skelbti nepaprastąją padėtį.

„Gal dėl COVID-19 reikia nepaprastosios padėties?”.  „Seimo valdyba svarstys konservatorių kreipimąsi dėl nepaprastosios padėties įvedimo”. „Dėl nepaprastosios padėties – lauktas Seimo teisininkų išaiškinimas”.  „Krašto apsaugos ministras šiuo metu nemato pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį. ” „Prezidentas: nepaprastosios padėties dabar tikrai nereikia.”

Tai ne pabaiga:  Seimo valdyba, atsižvelgusi į Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymą, nutarė kreiptis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl krizės valdymo teisinių pagrindų.

Daug galios – vienos institucijos rankose

Įvedus nepaprastąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti.  Šiai institucijai vadovauja Vyriausybės skiriamas asmuo. Jis koordinuoja karinių vienetų veiksmus.  (Šią savaitę girdėjome raginimų pakeisti Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro vadovą Aurelijų Verygą krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu).

Savivaldybių teritorijoje gali būti įvestas tiesioginis valdymas, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros. Jos sudaromos iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir kt.

Komendantų įsakymai nepaprastosios padėties metu yra privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir savivaldybių merams.

Ką reikštų kiekvienam piliečiui?

Nepaprastosios padėties įvedimas lemtų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

Įstatymas numato laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus ir kt.

Komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo. Komendantai turi teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti.

Transporto priemonės ir kitas piliečių turtas gali būti rekvizuojamas. Rekvizicija – tai atlygintinas negrąžintinas turto paėmimas iš savininko ar turto valdytojo visuomenės poreikiams, atlyginant turto vertę jo savininkui nedelsiant po nepaprastosios padėties atšaukimo.

Ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.

Įvedus nepaprastąją padėtį asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, įvedamas transporto priemonių  judėjimo apribojimas.

Nustatomas ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) . Numatomas laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas.

Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų veikla gali būti ribojama arba sustabdoma. Asmenims gali būti draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas, jei dėl jų veiklos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų, draudžiami.Tik gavus leidimą galimi ne ūkinės veiklos ir privatūs suėjimai, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių.

Be teismo sprendimo gali būti vykdoma gyventojų pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slapta kontrolė.

Tai – ištraukos iš galiojančio Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo.

Kas gali įvesti?

Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima: Seimo sesijos metu – Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą; tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti.

Seimas gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą.  Tad atsakomybė bet kuriuo atveju tenka parlamentui.

Konstitucinio pagrindo nėra

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad nepaprastosios padėties šalyje skelbti nereikia. „Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai  (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta. Karantinas ir jo metu taikomos priemonės numatytos Užkrečiamųjų ligų įstatyme (21 str.)“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Anot jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs. „ Nėra jokio konstitucinio pagrindo įvesti nepaprastąją padėtį“, – sakė  profesorius.

 
 
ATŠAUKIAMI LVŽS RENGINIAI

article thumbnailLaikantis Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro, kuriam vadovauja Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, rekomendacijų, ATŠAUKIAME visus LVŽS suplanuotus masinius renginius.
Plačiau

LVŽS pirminko Ramūno Karbauskio vizitai po Lietuvą

article thumbnail2020 m. vasario 21 d. kviečiame į susitikimus Kaišiadorių savivaldybėje.
Plačiau

LVŽS pirminko Ramūno Karbauskio vizitai po Lietuvą

article thumbnail2020 m. vasario 17 d. kviečiame į susitikimus Panevėžio krašte.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2020 m. sausio 31 d. (penkt.) 15.00 val. vyks LVŽS Tarybos posėdis, VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų