2020-03-14 | Bronis Ropė. Net ir užsidarę namuose žmonės norės valgyti

Ilgiau besilaikančio maisto produktų lentynos ištuštėjo vien todėl, kad dalis žmonių, norėdami rečiau vaikščioti į masinio susibūrimo vietas (prekybos centrus), nusipirko produktų šiek tiek ilgesniam laikui. Pats valgau ir grikius, ir makaronus, tad keliuose prekybcentriuose neradęs įprastų produktų, susimąsčiau: kas nutiktų, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų apribotas maisto gabenimas per sienas? Medicininių kaukių dėžutė, kainavusi iki 3 Eur, dabar pabrango iki 46 Eur.  Įsivaizduojate, jeigu dėl padidėjusios paklausos ar produktų trūkumo vietinėje rinkoje dešimtimis kartų pradėtų brangti importuojamas maistas?

PSO paskelbė koronavirusą pandemija. Pasaulio šalių vyriausybės svarsto apie dar netaikomas prevencines visuomenės sveikatos apsaugos priemones, taip pat garsiai kalbama apie  ekonomiką, dėl koronaviruso patyrusią pirmuosius sutrikimus. Europos Sąjungos institucijose jau praėjusią savaitę buvo aptarinėjama tarptautinės prekybos apribojimų galimybė. Iki šiol stulbinamai gerai situaciją dėl viruso plitimo šalyje suvaldžiusi Lietuvos Vyriausybė imasi dar griežtesnių, jau ne rekomendacinių, o privalomų apribojimų organizuojant viešus renginius, švietimo įstaigų veiklą ir tarptautines keliones.

Turiu pabrėžti, kad Lietuvoje taikomi apribojimai yra itin efektyvios prevencijos priemonės: nebus kontakto su virusu – nebus ir grėsmės. Paskelbti privalomi apribojimai yra griežti, tačiau visiškai adekvatūs. Jie orientuoti ne tik į didelių pajėgumų užtikrinimą gydyti masiškai išplitusį virusą, bet ir į ligos plitimo stabdymą, kad tų gydymo pajėgumų net neprireiktų. Esu girdėjęs įvairią į mūsų sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nukreiptą kritiką: vieni priekaištauja, kad priemonės perteklinės, kad nėra reikalo taip rimtai reaguoti, kiti piktinasi, kad priemonės nepakankamos, treti nepatenkinti, kad ministras pateikia per daug informacijos, ketvirti būgštauja, kad ministras per mažai komentuoja – „kažką slepia“, net kad per daug šypsosi. Visuomenės nerimas, ypač pakurstytas tuo suinteresuotų asmenų, yra suprantamas. Tačiau Lietuva yra viena iš greičiausiai reaguojančių ir geriausiai pasiruošusių stabdyti naująjį viruso plitimą šalių Europoje. Pats, turėdamas daug keliauti dėl darbo Briuselyje, skeptikams galiu paliudyti, kad Lietuva ėmėsi prevencinių veiksmų dar tada, kai kitose šalyse nebuvo įvesta jokių kontrolės priemonių, o dabar to pasekmės atsispindi ligos plitimo tendencijose.

Lietuvos restoranų, viešbučių, masinių renginių, kelionių, turizmo organizavimo verslai jaučia ekonomines koronaviruso plitimo pasaulyje grėsmes. Šiuos verslus vienijančios asociacijos jau derasi su Vyriausybe dėl amortizacinių priemonių, padidėjus rizikai masiškai prarasti užsakymus. Tačiau viena verslo sritis populiarumo neprarastų net ir pačiu „juodžiausiu“ atveju, kokį galima įsivaizduoti, net jeigu šalyje būtų paskelbtas karantinas ir uždarytos visos sienos. Tikriausiai jau numanote, apie ką kalbu. Taip, tai maisto pramonė ir žaliavų tiekėjas jai – žemės ūkis. Net ir užsidarę savo namuose žmonės nepraras poreikio maitintis.

Šiandieninė situacija gerai iliustruoja, ką mums visiems gali reikšti valstybės gebėjimas savarankiškai apsirūpinti maistu. Šias galimybes reikia įvertinti, nes tai – didžiulis saugumo garantas mūsų piliečiams. Kol kas Lietuva pati apsirūpina aukštos kokybės maistu, taip pat eksportuoja lietuviškus maisto produktus į kitas šalis. To negalima sakyti apie visus žemės ūkio sektorius, tačiau apsirūpinimas dauguma maisto produktų Lietuvoje vis dar yra didesnis negu suvartojimas.

Šiai dienai turėtume būti labai dėkingi savo šalies ūkininkams, kad, nepaisant didelių sunkumų, kai reikia nelygiomis sąlygomis konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, jie bando išlaikyti žemės ūkio sektorių gyvą. Prie ko čia ūkininkai? Jei negamintume maisto savo šalyje, o tarptautinė prekyba būtų privalomai sustabdyta, tokiu atveju šalis būtų priversta išgyventi nei daugiau, nei mažiau – badmetį. Kodėl gali būti apribota tarptautinė prekyba? Viena iš paprasčiausių priežasčių – prekių logistikos sistema. Juk maistą, kaip ir kitas prekes, mums atgabena žmonės. Medikai tolimųjų reisų vairuotojus, atvykusius iš viruso paplitimą fiksuojančių šalių, mini kaip tiriamuosius dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Trumpai apibendrinant galimas koronaviruso pasekmes žemės ūkiui, paminėsiu, kad tai gali stipriai kirsti mūsų šalies ūkininkams, viena vertus, žemėjančiomis supirkimo kainomis, manipuliuojant krizine situacija, kita vertus – eksporto ribojimais. Bet šį kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, kaip tai gali paliesti mus visus – žemės ūkio produkcijos, maisto produktų vartotojus.

Man aišku viena, mes jokiu būdu negalim leisti ūkininkams atsisakyti dirbti žemę – paprasčiau sakant – gaminti maistą. Kodėl? Nes maistas yra gyvybiškai būtina prekė bet kokioje situacijoje: ar tai būtų ramūs valstybės klestėjimo, augimo laikai, ar tai būtų visiškai krizinė situacija. Šiandien kaip niekad pasimatė, kad Lietuvos žemdirbių išlikimas turi rūpėti ne tik patiems ūkininkams, o ir tiems Lietuvos gyventojams, kurie tiesiogiai neturi nieko bendro su žemės ūkiu.

 
 
ATŠAUKIAMI LVŽS RENGINIAI

article thumbnailLaikantis Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro, kuriam vadovauja Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, rekomendacijų, ATŠAUKIAME visus LVŽS suplanuotus masinius renginius.
Plačiau

LVŽS pirminko Ramūno Karbauskio vizitai po Lietuvą

article thumbnail2020 m. vasario 21 d. kviečiame į susitikimus Kaišiadorių savivaldybėje.
Plačiau

LVŽS pirminko Ramūno Karbauskio vizitai po Lietuvą

article thumbnail2020 m. vasario 17 d. kviečiame į susitikimus Panevėžio krašte.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2020 m. sausio 31 d. (penkt.) 15.00 val. vyks LVŽS Tarybos posėdis, VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų