2020-01-09 | Arvydas Vaitkus apie konservatorių spaudimą sužinojo iš ministro SMS

Su Arvydu Vaitkumi susitikome, kuomet buvo praėjęs geras pusmetis po savivaldos rinkimų ir dienos, kuomet jis buvo atleistas iš Klaipėdos jūrų uosto vadovo pareigų. Šiandien jis – aktyvus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, LVŽS frakcijos lyderis, kuris negaili konstruktyvios kritikos miesto valdžiai ir yra pasiryžęs viešinti konservatorių „darbo“ metodus, kurių auka tapo po to, kai atsisakė bendradarbiauti su šia partija.

Su juo kalbėjomės apie tai, kaip klanai, su įtakingais politikais priešakyje, bando į tam tikras darbo vietas sukišti savus, kad tinklas valdytų viską, tarp jų – ir valstybės finansus. Taip pat aptarėme ir tuos politikus, kurie galvoja apie valstybę ir ieško specialistų, kurie vadovautųsi žiniomis, kurtų ir išlaisvintų valstybę iš tinklais apraizgyto sąstingio.

„Tai yra esminis skirtumas tarp interesų grupių valdomų politikų ir naujos kartos politikos, kuriai atstovauja LVŽS.  Todėl man yra priimtina ši politinė jėga ir netgi dar labiau gerbtina po to, ką man pačiam teko patirti – pajusti, kaip su žmonėmis susidorojama, jei netampi „savu“, – atvirai pasakoja  A. Vaitkus.

- Jumis Klaipėdos mero rinkimuose pasitikėjo beveik 45 proc. klaipėdiečių. Kaip manote, kas lėmė tokią Jūsų sėkmę?

Tai pirmas kartas mano gyvenime, kada koncentruotai žengiau į politiką. Sulaukiau labai didelio esamų politikų pasipriešinimo vien todėl, kad į rinkimus pasukau ne su jais. Vienas iš Lietuvos politinių partijų vadovų viešai piktinosi, jog kažkoks valstybinės įmonės vadovas pretenduoja tapti Klaipėdos miesto meru. Suprantu jį, nes jis gerai suvokė, kad esu rimtai nusiteikęs ir, matyt, kėliau nerimą, jog galiu tapti tokiu meru, kuriuo žmonės pasitikės ne vieną kadenciją.

Kalbant apie mano asmeninę sėkmę rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą ir mero poziciją, visų pirma noriu įvardinti savo klaidas. Didžiausia klaida buvo tai, kad rinkimų startą pradėjau labai vėlai, likus porai mėnesių iki rinkimų dienos. Per tokį trumpą periodą buvo labai sunku prisistatyti klaipėdiečiams, paaiškinti ir įtikinti juos patikėti mumis. Tuo labiau, kad konkurentai ruošėsi tokiam galimam mano žingsniui ir dar prieš metus pradėjo atakuoti bei šmeižti.

Šmeižto pagrindas – ekologijos problematika Klaipėdos mieste. Nepadėjo aiškinimas, kad Uosto direkcija, kuriai aš tuo metu vadovavau, nėra teršėjas, kad teisės aktai teigia, kad už taršą atsako konkretus teršėjas. Melo ir šmeižto banga buvo didesnė nei laiko tarpas įrodyti klaipėdiečiams, kad tai netiesa. Šiandien mieste girdžiu nuostabą, kad „Vaitkus kovoja, jog nebūtų iškirsta 500 medžių skulptūrų parke, kad ir toliau ragina kai kurias uosto įmones skirti dalį pelno ekologijos gerinimui, kad kovoja prieš tokį projektą kaip Bastionų tiltas, kuris ženkliai blogintų ekologinę situaciją miesto senamiestyje, kad palaiko LVŽS frakcijos narių iniciatyvas, kovojant prieš smarvę pietinėje miesto dalyje“ ir pan. Tiesiog žmonės negali patikėti, kad esu kitoks, nei apie mane buvo kalbama.

Vis dėlto labai didelis skaičius klaipėdiečių balsavo už mane. Aš labai dėkingas už tokį pasitikėjimą ir stengiuosi jų nenuvilti, dirbdamas dviejuose tarybos komitetuose, keliose komisijose, atiduodamas beveik visą savo laiką. Aišku, kad esant opozicijoje pasiekti užsibrėžtų tikslų nėra paprasta, bet ir daugumos atstovai po diskusijų vienai kitai iniciatyvai pritaria. Man labai džiugu, kad net ir aktyvių klaipėdiečių dalis, kuri aiškiai demonstravo priešiškumą prieš rinkimus, šiandien mane palaiko. Tą aš jaučiu ir esu jiems už tai labai dėkingas.

Aš ir mūsų komandos žmonės savo darbais, o ne tuščiomis kalbomis, ką dažniau mėgsta politikai, buvome įrodę pastangas siekti realaus progreso. Manau, kad tai buvo dar viena priežastis pasiekti kaip naujokams pakankamai gerą rezultatą rinkimuose.

- Jūsų turima kompetencija ir Jūsų, kaip specialisto, reputacija tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra labai aukšto lygio. Esate apdovanotas už infrastruktūros projektus, įvertintas už Klaipėdos uosto veiklos rezultatus. Ar, prieš apsispręsdamas dalyvauti savivaldos rinkimuose, tikėjotės tokio puolimo ir reputacijos trypimo?

Transporto srityje dirbu beveik dvidešimt metų: atsakingose pareigose Susisiekimo ministerijoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo pozicijoje, o taip pat ir šios srities privačiame versle. Per šį laikotarpį neturėjau nė vienos pastabos. Apsisprendus dalyvauti rinkimuose mane bando paversti vos ne šalies priešu. To tikrai nesitikėjau.

- Kaip vertinate tuometinio ministro Roko Masiulio sprendimą Jus atleisti, nors visada buvote skatinamas už puikiai atliekamus darbus ir labai gerus rezultatus?

Nežinau, kokie yra tikrieji mano atleidimo iš strateginės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo pozicijos motyvai. Ministerija raštu pranešė teismui, kad R. Masiulis atleido mane – be kaltės! Teismas savo sprendime rašo, kad R. Masiulis negalėjo susidoroti su manimi politiškai, nes jis pats yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės ministras. Teigiama, kad aš nieko blogo nepadariau, bet ministro poelgis teisingas, nes man užkirto kelią ką nors blogo padaryti ateityje!

Atleidimo dieną penkių minučių skirtumu gaunu daugiatūkstantinę premiją už geriausius uosto direkcijos rezultatus jos istorijoje ir įsakymą apie mano atleidimą. Be priežasties!

Jei įsivyraus tokia teisinė praktika šalyje, koks protaujantis savo srities profesionalas eis dirbti į valstybės valdomą įmonę? Kam reikalingos vadovų penkerių metų kadencijos sutartys, kurios pasirašomos tarp ministro ir įmonės vadovo? Taigi, tai klausimai ne tik mano atžvilgiu. Jie labai greitai apsisuko bumerangu.

Kai R. Masiulio paklausė, ar dėl galimai blogo darbo negali būti atleistas Lietuvos geležinkelių vadovas, jis atsakė, kad tam turi būti priežastis. „Kokios priežastys?“ – klausė jau buvusi pašto valdyba dėl Lietuvos pašto direktorės atleidimo, kai dabartinis Susisiekimo ministras neigiamai vertino parduodamų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos paštų pastatų aukcionų organizavimo aplinkybes. Lazda turi du galus – sako liaudies išmintis. O gal jau gyvename dvigubų standartų valstybėje? Vieniems – vieni įstatymai, kitiems – kiti.

- Jeigu būtumėte priėmęs konservatorių pasiūlymą kandidatuoti su jais, šiandien galbūt turėtumėte puikią politinę karjerą arba tęstumėte darbus uoste ar kitoje strateginėje įmonėje, kurių kontrolei vis dar galimai įtakos turi su konservatoriais ir R. Masiuliu susijusios interesų grupės. Nesigailėjote, kad juos atstūmėte ir pasirinkote kelią su LVŽS?

Jau  keletą metų nesu jokios partijos narys. Mano noras buvo, yra ir bus prisidėti prie klaipėdiečių gerovės kūrimo ir įgyvendinimo. Su kuo to siekti, nėra taip svarbu. Svarbiausia yra tikslai. Labiausiai nuomonės sutapo su LVŽS. Man nebuvo keliami jokie reikalavimai, o priešingai – buvo pasiūlytas bendradarbiavimas ir visapusiška pagalba plėtojant Klaipėdą. To nesiūlė nė viena politinė jėga iš daugelio, kurios vedė diskusijas apie galimybę į rinkimus eiti kartu.

Atsisakius eiti su konservatoriais, pasipylė jų skundai į įvairias instancijas, buvo daromas nevienkartinis spaudimas Susisiekimo ministrui R. Masiuliui, apie ką jis mane informavo mobiliojo telefono žinute. Labai aktyviai į puolimo procesą įsijungė LRT tyrimų skyrius, skleidęs melą ir šmeižtą mano bei kartu rinkimuose dalyvavusių asmenų atžvilgiu. Visada galvojau, kad tai visuomeninė žiniasklaidos priemonė, nes išlaikoma visų mūsų mokėtojų lėšomis. Skundai, kurie buvo parašyti Visuomenės informavimo etikos sargams ir inspektoriams dar šių metų vasario mėnesį iki šiol neišnagrinėti.

Ir šiandien konservatorių spaudimas toliau daromas naujai Susisiekimo ministerijos vadovybei už tai, kad elgiausi pagal visus teisės aktus, siekiant išieškoti padarytą žalą valstybės įmonei iš buvusio Uosto direkcijos vadovo.

Laikausi principo, kad tik savo karjera besirūpinantis vadovas yra nieko vertas. Todėl nieko nesigailiu. Priešingai, didelė dalis Lietuvos piliečių mato ir supranta, kas vyksta.

- Pats esate dirbęs Susisiekimo ministerijoje, kaip manote, kas nutiko, kad ne tik miestų, bet ir nacionaliniai infrastruktūros projektai susiduria su nekokybe? Kaltos priežiūros institucijos, kuriose mažėja kompetencijų ar valdininkai, vadovaujantys ministerijoms, ar dar kažkas?

Jūsų klausime yra didžioji dalis atsakymų. Atsakant į aukščiau pateiktus klausimus iš dalies atsakiau, kurie projektai, mano supratimu, yra labai svarbūs Klaipėdos  gyventojams ir aš asmeniškai sieksiu, kiek įmanoma opozicijai, kad tie projektai nedūlėtų stalčiuose.

Valstybės mastu dalis projektų nevyksta dėl kompetencijų stokos. Kalbant apie kompetenciją, negalima nepastebėti, kad buvusioje Susisiekimo ministerijos aukščiausioje politinėje vadovybėje nebuvo nė vieno transporto srities specialisto. O būtent jie privalo būti aukščiausio lygio srities ekspertai, nes jiems pavesta kurti šalies transporto politiką ir transporto srities progresą. Kai reikia eiti pas gydytojus, gi neiname pas ekonomistus ar bankininkus, tiesa? Ši vadovybė atleido beveik visus valstybės valdomų transporto įmonių vadovus, dešimtmečiais dirbusius didelės patirties reikalaujančioje ūkio srityje.

Susisiekimo ministerijos vadovybė tris metus iš  eilės deklaravo skaidrumo principus. Ir tai yra sveikintina. Tačiau susidaro įspūdis, kad „skaidrinimas“ turėjo ir kitų tikslų. Kaip atrankos konkursuose į tų įmonių vadovų pozicijas „skaidriai“ laimėjo buvę ministerijos vadovų bendradarbiai, draugai? Kaip be konkurso buvo paskirti kai kurie vadovai, kaip kai kurios bendrovės turėjo išskirtinę teisę vykdyti atranką ir dar vėliau apmokyti tuos vadovus už dešimtis tūkstančių eurų visų mokesčių mokėtojų pinigų? Manau, šiais klausimais turėtų domėtis atsakingos teisėtvarkos institucijos.

Kai kurie statistiniai faktoriai neleidžia mąstyti kitaip, kad transporto sektoriuje patyrėme tam tikrą nuosmukį. Pasaulio banko kasmet skelbiamame „Logistic Performance Index“ reitinge Lietuva krito  žemyn – 2016 m. užėmusi 29-ąją vietą pernai tebuvo 54-oje. Jei prieš trejus metus transporto, tranzito ir logistikos sektorius kūrė 13 proc. šalies BVP, tai dabar kuria jau tik apie 11 proc.

Būtų galima vardinti didelę eilę per šį paskutinių trejų metų šalies transporto valdymo laikotarpį kilusių problemų. Svarbiausios iš jų akivaizdžiai matomos kelių sektoriuje. Automagistralėje Vilnius–Klaipėda, kur leistinas greitis vasarą yra 130 km/h,  pirmos juostos provėžos labiau panašios į geležinkelio bėgius nei į kokybišką kelio dangą. Jau nemaža dalis iki šiol niekaip nenubaustų „nesąžiningų“ kelininkų dirba Švedijos keliuose, o kita – toliau stato kelius Lenkijoje.

Jau dabar galima įžiūrėti rimtas problemas geležinkelio sektoriuje, kur net per kelis kartus skelbtame geležinkelio elektrifikavimo konkurse atlikti darbų už beveik 300 mln. Eur nedalyvavo nė vienas rangovas. Taip pat matau realią grėsmę iš Europos Komisijos pusės kelti Lietuvai pažeidimo procedūrą dėl geležinkelio infrastruktūros panaudojimo liberalumo, nes šiuo klausimu pastabas jau išreiškė Valstybės kontrolė, nesenai atlikusi auditą AB „Lietuvos geležinkeliai“.

- Jūs apie šalies infrastruktūrą ir valstybės įmones žinote labai daug, gal ir dėl to buvote labai neparankus konservatoriams, ypač kai nusprendėte jų nepalaikyti?

Galbūt tai apskritai charakteringa Lietuvos politikai. Per tuos dvidešimt metų darbo transporto srityje pastebėjau, kad jei yra masiškai atleidžiami ilgus metus išdirbę savo srities profesionalai, prasilenkiama su kompetencija arba dar blogiau – su skaidrumo normomis.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2020 m. sausio 31 d. (penkt.) 15.00 val. vyks LVŽS Tarybos posėdis, VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis, kuris vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų