2019-10-29 | Bronis Ropė. Kodėl „dvi Lietuvos“ ir kad jos neliktų plepalų įkaitėmis



Viešojoje erdvėje skamba sensacingos dvejonės apie „dvi Lietuvas“ – prarasime ES milijardus ar ne? Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo rūpintis „antrosios Lietuvos“ – regionų gyventojais, ragindamas suteikti daugiau iniciatyvos savivaldai. Jam įkandin regionų politika susirūpino ir konservatorius Kęstutis Masiulis, kuris siūlo priešingai – regionus gelbėti dar labiau centralizuojant regionų valdymą ir biudžeto skirstymą.  Kalbų daug, sumaišties dar daugiau, o kas iš tikrųjų slypi po stebuklingais žodžiais „dėmesys regionų politikai“, „dvi Lietuvos“ ir pan.?

Centralizuoti ar vis dėlto pasitikėti vietiniais žmonėmis?

Konservatoriaus K. Masiulio samprotavimai apie visos atsakomybės už regionų politiką sutelkimą vieno ministro rankose nėra nauji ir nieko nestebina. Tai elitistinio mąstymo išdava, kai klaidingai manoma, jog Lietuvą valdyti galima nekeliant kojos iš centrinių valdžios institucijų Vilniuje. Mano pažiūroms artimesnė Prezidento pozicija. Prezidentas G. Nausėda Regionų forume ragino plėsti savivaldos institucijų įgaliojimus. Kitaip sakant – stiprinti regionus, pripažinti regionuose gyvenančių žmonių teisę patiems spręsti, ko jiems reikia savo krašte. Visi šie raginimai, mano požiūriu, teisingi. Ir labai rimtai tikiuosi, kad palankumą regionams Prezidentas parodys ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Ką reiškia – „dvi Lietuvos“? Ar Lietuvos teritorija bus padalinta į dvi dalis?

Tikrai ne, Lietuva kaip buvo, taip ir liks viena valstybė, tačiau skirstant milijardinę ES paramą, Europos Komisijai statistiniai duomenys apie mūsų žmonių pragyvenimo lygį bus perduodami pagal naują klasifikaciją iš dviejų regionų – iš Sostinės regiono, kurį sudaro Vilniaus apskritis, bei iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono, kurį sudaro visa likusi Lietuva. Dar 2014 m., kai pradėjau pirmąją kadenciją dirbti Europos Parlamente, ėmiausi ieškoti sprendimo, kaip neprarasti ES paramos ir kaip sumažinti socialinius bei ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Išanalizavęs dokumentus, radau galimybę Lietuvai ES paramą gauti kaip 2 regionams pagal europinį NUTS 2 klasifikatorių.

Lietuva, planuojant ES paramą, jau buvo laikoma pakankamai turtinga šalimi, nes bendras šalies BVP pagal perkamąją galią jau perkopė 75 proc. ES vidurkio. Tad EK siūlė ES paramą Lietuvai beveik dviem milijardais (!) sumažinti. Bet ar tikrai visa Lietuva gyvena taip gerai, kaip rodo bendra statistika? Iš tiesų realybė skaičiais yra tokia: labiau išsivysčiusio Sostinės regiono BVP pagal perkamąją galią yra 111 proc. ES vidurkio, o tuo tarpu mažiau išsivysčiusio Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono – tik 63 proc. ES vidurkio. Skirtumas iškalbingas. Nauji statistiniai duomenys padeda susidaryti tikslesnį socialinės ir ekonominės padėties skirtinguose Lietuvos regionuose vaizdą, kur Vilniaus ir kitų miestų gyventojų gerovės skirtumai yra milžiniški.
Praėjusioje kadencijoje Europos Parlamente esu registravęs Lietuvai reikalingus pasiūlymus, kad Lietuvos regionai gautų didesnį ES finansavimą, kad savivalda gautų daugiau teisių spręsti, kaip tie pinigai bus panaudojami, taip pat suteikti galimybę projektus administruojantiems vietos bendruomenių nariams gauti atlyginimą. Pavyko įtvirtinti tas „dvi Lietuvas“ Europos Komisijos dokumentuose, t. y., Lietuvos suskirstymą į du statistinius regionus, kas reiškia didesnį finansavimą silpniau ekonomiškai išsivysčiusioms savivaldybėms. Europos Parlamente mano siūlymams buvo pritarta.

Kokių realių darbų reikalauju iš Prezidento?

Kviečiu Prezidentą G. Nausėdą aktyviai palaikyti Lietuvos regionų plėtrai palankias pozicijas, kurias jau yra priėmęs Europos Parlamentas. Raginu Prezidentą trišalėse Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Vadovų Tarybos derybose ryžtingai, t. y., – be mažos valstybės komplekso – atstovauti Lietuvą, neskubant žūtbūt įtikti Briuseliui. Iki šiol prisimenu tą svetimos gėdos jausmą, kai Briuselyje piketuojančių Lietuvos ūkininkų akivaizdoje teko girdėti buvusios šalies vadovės svarstymus apie tai, kokius prioritetus – finansavimą žemės ūkiui, regionams ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymui – Lietuva turėtų pasirinkti, kai tuo tarpu net tuometinis Europos Parlamentas pasisakė už ES biudžetą, leidžiantį įgyvendinti visus šiuos įsipareigojimus. Jei visos Lietuvą atstovaujančios institucijos, įskaitant Prezidentą, ES arenoje pagaliau prabils vienu balsu – mums nebereikės rinktis, kokią sritį ES politikoje paaukoti vardan kitos, kurio Lietuvos regiono ar kurios visuomenės grupės sąskaita kamšyti ES biudžeto skyles.

Galiausiai, o kaip ES investicijos atsispindi Lietuvos žmonių kišenėse?

Už ES sanglaudai skirtas milijardines lėšas renovuojami ir statomi nauji komunaliniai objektai, parama energijos efektyvumui, renovacijai tausoja gamtą, taupo pinigus, gerina žmonių gyvenimo kokybę namuose ir viešosiose įstaigose. Atnaujinamos mokyklos, darželiai, jų inventorius, gydymo įstaigų įranga, finansuojamos kaimo plėtros programos. Parkų, takų įrengimas kuria  rekreacinę, turizmo vertę. Įmonės, vykdydamos Sanglaudos projektus, gauna užsakymus, įdarbina žmones, tad jie tiesiogiai iš ES paramos gauna pajamas. Sumokami mokesčiai pildo savivaldybių  ir valstybės biudžetą, o tai reiškia biudžetininkų pajamas, indėlį į socialinės, sveikatos ir visų kitų viešųjų sričių finansavimą. Jei ne ES, visa tai reikėtų daryti iš mūsų žmonių kišenių.

Mano siūloma formulė yra „du lygu vienas“, t. y., abu stiprūs Lietuvos regionai lygu tolygiai besivystanti, viena gerovės Lietuva. Regionų politika gerokai pasistūmėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atėjus į valdančiąją daugumą, kur iš principo daug žmonių atvyko į Vilnių su nusiteikimu atstovauti „antrosios Lietuvos“ interesams. Mokami vaiko pinigai – 50 eurų kiekvienam šalies vaikui, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – po 70 eurų.  Jaunos šeimos gauna paramą, paprastai sakant – pradinį įnašą įsigyti būstą regionuose. Pasiektas mažiausias per dešimtmetį nepriteklių patiriančių žmonių skaičius. Padidinti biudžetininkų atlyginimai, pakeltos vidutinės senatvės pensijos, išaugo socialinės pašalpos likimo nuskriaustiems žmonėms ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, kai didžiausias nedarbas yra būtent toje „antrojoje Lietuvoje“. Šios papildomos pajamos stimuliuoja vietos ekonomiką. Žmonės skatinami dirbti – pradėjusiems gauti pajamas žmonėms neatimama socialinė parama. Mažėja nedarbo lygis. Vaikų dienos centrams visoje Lietuvoje skirtas papildomas finansavimas, kas leidžia tėvams lengviau integruotis į darbo rinką ir t. t.

Šie ir kiti į socialinį teisingumą orientuoti sprendimai kartu su ES investicijomis, nukreiptomis ten, kur jų labiausiai reikia, pamažu leidžia kurti vienodai klestinčią Lietuvą, kurioje neturi likti sunykimui ir išsivaikščiojimui pasmerktų regionų, kur galėsime kiekviename Lietuvos krašte gyventi taip, kaip Sostinėje. Pasinaudokime šia galimybe.

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. rugsėjo 6 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų