2019-05-06 | Robertas Šarknickas. Kaip užkirsti kelią vaikų skurdui Europoje?



Europos Sąjunga (ES) yra bene turtingiausia bendrija pasaulyje. Tačiau, ar patikėtumėte, kad nepriteklių ar net skurdą bendrijoje išgyvena kas ketvirtas vaikas? Patikėti sunku, tačiau beveik 25 mln. vaikų ES gyvena mažas pajamas gaunančiose šeimose, kurios neįstengia užtikrinti net būtinųjų vaiko poreikių. Daugiausiai skurdą išgyvenančių vaikų gyvena Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur nepriteklių patiria beveik kas antras vaikas. Mažiausiai – Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje. Tuo tarpu, remiantis 2018 m. duomenimis, Lietuva yra „pirmaujanti“ šioje srityje tarp Baltijos valstybių. Čia nepriteklių jaučia kas trečias vaikas, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – kas ketvirtas. Kartu su Lietuva sąraše rikiuojasi ir tokios turtingos valstybės, kaip Italija ir Ispanija. Taigi kas, visgi, lemia šiuos skaičius, jei net turtingose Europos valstybėse skurdo skaičiai yra dideli?  Kaip juos sumažinti? Kokie pokyčiai Lietuvos, taip pat kitų valstybių narių, laukia ateityje?

Skurdas – tai pasekmė, kilusi sąlygojant kitiems veiksniams. Kad ES jį įveiktų, būtina išsiaiškinti kokie veiksniai nulemia kas ketvirto vaiko nepriteklių turtingiausioje pasaulio bendrijoje. Remiantis tyrimais, didžiausią poveikį nepritekliui turi didelis nedarbo lygis valstybėje, nedidelis aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius, mažas darbo užmokestis, diskriminacija lyties atžvilgiu ir pan. Tuo tarpu šeimos atžvilgiu vaikų nepriteklių gali lemti didelis šeimos narių skaičius, mažos tėvų pajamos, silpna tėvų ir vaikų sveikata, ligos, gyvenamoji vieta ir pan. Taigi skurdo kilimą lemia labai daug tiek makro, tiek mikro priežasčių.

ES, galima teigti, jau pradėjo kovą su vaikų skurdu. Arba bent jau pradėjo rodyti tam iniciatyvą. Europos Parlamente jau ne pirmieji metai kalbama apie vaikų garantijos iniciatyvą. Tai programa, kuri skurstantiems vaikams suteiktų įvairiapusę pagalbą, kadangi fondas būtų orientuotas į nemokamas sveikatos paslaugas, nemokamą švietimą, pilnavertę mitybą, tinkamą apgyvendinimą ir kt. Šiai iniciatyvai ES biudžete yra numatyta 6 mlrd. eurų lėšų. Tai yra didžiulis ramstis vaikams jaustis pilnaverčiais jų bendraamžių grupėje ne tik savoje valstybėje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Visgi, kyla klausimas, kuris būdas Europos Sąjungai kovoti su vaikų nepritekliumi efektyviausias: tiesioginės išmokos tėvams, paslaugų šeimai kūrimas ar pan. Mano vertinimu, tiesioginių išmokų klausimas tėvams turėtų būti pačių Europos Sąjungos valstybių narių diskrecija. Tuo tarpu vaikų garantijos iniciatyva turi funkcionuoti kaip tikslinių Europos Sąjungos lėšų šaltinis, kurias pagal vaikų poreikius turėtų paskirstyti valstybėse narėse veikiančios institucijos. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvesnis vaikų skurdo mažinimas.

Ir nors Europai tokia iniciatyva reiškia labai daug, visgi, tai yra tik priemonė pasekmei – skurdui – mažinti. Pasekmei, kuri yra kilusi dėl kitų visuomenėje nesureguliuotų problematiškų sričių, kurioms reikia būtinų politinių sprendimų. Skurdo kilimo priežastis valstybėse narėse reikia šalinti įvairiausiais būdais: vaiko pinigai, piliečių užimtumo skatinimas, socialinės apsaugos gerinimas, sveikatos paslaugų prieinamumas ir kt. Visa tai susideda iš labai daug veiksnių, kurie kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingi, todėl kokiai sričiai skirti maksimalų dėmesį, reikia vertinti kiekvienos valstybės narės atveju individualiai. Tuo tarpu galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje jau yra įvestas vaiko pinigų institutas, kyla vidutinis darbo užmokestis šalyje, taip pat sustiprinta vaiko teisių apsauga. Judame teisinga linkme, tačiau tai dar tikrai ne uždarytas klausimas.

Vaikai yra mūsų ateitis. Ko juos išmokysime, ką į juos investuosime, tokią valstybę ateityje ir matysime. Jei vaikas dėl lėšų stygiaus nesimokys aukštojoje mokykloje – galimai prarasime ateities protą, nedalyvaus neformaliame ugdyme – galimai prarasime ateities sporto, kultūros ar kitų sričių profesionalą ir pan. Abejingumas vaikų skurdui gali nulemti jų sveikatos problemas, patyčias tarp bendraamžių, kas lemtų ir psichologines vaikų problemas ir pan. Todėl visa Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis individualiai privalo aptartais būdais kovoti su šiuo veiksniu. Tik tokiu keliu einant galėsime matyti laimingus Europos Sąjungos mažuosius piliečius.

LR Seimo narys, LVŽS kandidatas į Europos parlamentą

Robertas Šarknickas

 
 
Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. gegužės 17 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Išplėstinis Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. balandžio 4 d. (ketv.) 15.00 val. Kaune vyks LVŽS išplėstinis Tarybos posėdis.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. vasario 22 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis Kaune, ASU IV rūmų konferencijų salėje.
Plačiau

LVŽS Akmenės kandidato į merus R. Stonkaus ir komandos programos pristatymas savivaldybių tarybų rinkimams

article thumbnailŠį ketvirtadienį, vasario 7 d., 17 val. vakaro bus pristatoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Akmenėje programa 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimams.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų