2019-04-20 | Ramūnas Karbauskis: Lietuvos laukia pasirinkimas  ar korumpuota politinė sistema, ar  tos sistemos puolami ,,valstiečiai

 

Šie metai yra svarbių politinių pasirinkimų metai. Treji svarbūs rinkimai lems, kam žmonės patikės savo likimą – tiems, kurie stengiasi dėl jų, didina pensijas, stengiasi ištraukti valstybės pinigus iš šešėlio, ar tiems, dėl kurių šalyje klesti korupcija, proteguojami, tik „savi“ žmonės. Kas keisis miestuose ir kaimuose, parodys kovo mėnesį įvyksiantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kiti du pasirinkimai – šalies Prezidento ir atstovų Europos Parlamente korpuso suformavimas, lems, kaip Lietuvai bus atstovaujama tarptautiniu lygiu.

Ramūnui Karbauskiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui, po paskutinių rinkimų į Seimą, tenka ne tik aktyviai dalyvauti formuojant valstybės politiką, bet ir matyti procesus, kurie paprastai žmonėms pateikiami tik paviršiumi, dažnai įvykius apgaubiant melagingomis žiniomis. Politikos užkulisiuose jis yra pavojingas save vadinantiems „elitu“, nes priešinasi nusistovėjusiai sistemai, atvirai sako, kas susijęs su korupcija šalyje, kaip buvo tvarkomi reikalai šalyje, kodėl buvo mažinamos pensijos, nesudaromos geresnės gyvenimo sąlygos Lietuvos žmonėms.

Šiame numeryje nusprendėme pateikti R. Karbauskio interviu apie politines aktualijas, apie tai, kaip jis vertina pastarųjų poros metų politinius įvykius, jų atsiradimo priežastis, pasekmes ir kodėl jis yra „nepatogus“ politikas opozicijai, nuolat žeminamas visuomenės akyse.

– Kaip manote, kokių pokyčių galime laukti šiais, intensyvių rinkimų metais?

– Galiu teigti, jog nepasikeis tik vienas dalykas – per tris dešimtmečius susiformavusios korumpuotos politinės sistemos pastangos bet kokia kaina susigrąžinti valdžią. Mat daug politikų, verslo struktūrų gyveno iš sukurtų korupcinių ryšių. Dabar ima baigtis ir jau senka anksčiau sukaupti resursai, o be korupcijos kai kurie politikai ir su jais bendradarbiaujantis verslas veikti negali.

Mes ėmėmės veiksmų, kad valstybė atsiimtų valstybinių įmonių, valstybinių institucijų kontrolę. Tai pakeitė ir verslo padėtį šalyje – didžioji dalis verslo džiaugiasi, jog korupciniai ryšiai nebėra būtina sąlyga sėkmingai veiklai, sėkmei viešuosiuose pirkimuose ir kitur.

– Kokias reformuojamas sritis išskirtumėte?

– Reformos prasidėjo beveik visose srityse. Jos orientuotos ne į kažkokių interesų grupių gerovės didinimą, o į visų Lietuvos žmonių gerovę, poreikius. Kokią sritį bepaimsime, visur pokyčiai atsiremia į konkrečių verslų, biurokratų, korumpuotų politikų pasipriešinimą.

Pavyzdžiui, pokyčiai farmacijos srityje, leidžiantys vartotojams sutaupyti dešimtis milijonų eurų vaistams įsigyti. Reikia suprasti, jog tos sutaupytos lėšos yra farmacijos įmonių negautas pelnas.

Ligoninių pertvarka, kurios tikslas – užtikrinti kokybišką, greitą medicininę pagalbą kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo regiono, kuriame jis gyvena. Opozicija meluoja, esą reformos tikslas yra uždaryti ligonines. Nors jie patys tą siūlė, apie tai buvo rašoma ir šiuo metu opozicinių partijų rinkimų programose.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga niekada nekalbėjo apie ligoninių uždarymą. Jis nori efektyviai veikiančio tinklo, kuriame kiekvienam pacientui pagal jo poreikius būtų suteikta kvalifikuota pagalba, ligoniams netektų laukti specialistų po kelis mėnesius. Taip pat nenormalu, kad pas kai kuriuos gydytojus ar į klinikas patenkama tik per pažintis. Visa tai ministras nori pakeisti. Aš opozicijai viešai, vienos laidos eteryje, siūliau lažintis, kad nebus uždaroma nė viena ligoninė. Niekas nedrįso priimti šio iššūkio.

Supratusi, kad šis melas nebeveikia, opozicija pakeitė strategiją ir savo melais nusirito taip žemai, jog ėmė žmonėms pasakoti, neva LVŽS ligoninių neuždarys, o privers jas bankrutuoti. Akivaizdu, jog sveikatos apsaugos sistemos reformos nenori tie, kuriems tai neaktualu – jiems netenka laukti eilėse, jie visada dėl savo pažinčių ar pareigų patenka pas geriausius gydytojus. Patys gydytojai, kaip ir paprasti žmonės, puikiai supranta, jog be sistemos pertvarkos eiliniam Lietuvos žmogui užtikrinti kokybišką ir efektyvią medicininę pagalbą yra neįmanoma. Be jos neįmanoma užtikrinti ir deramo atlyginimo ir darbo aplinkos gydytojui, slaugytojai ir visam kitam žmonių gyvybes gelbstinčiam personalui.

– Kodėl mokytojų etatinio apmokėjimo modelis iššaukė neigiamas reakcijas?

–Visi suprantame, jog mokytojo profesija turi tapti prestižine ne tik strategijose ar viešuose pasisakymuose. Kiek metų kalbama apie tai, jog mokytojas turi gauti deramą atlyginimą už savo darbą? Aš puikiai žinau, kokią situaciją radome laimėję rinkimus, o visos partijos, kurių deleguoti švietimo ministrai savo laiku nevykdė būtinų reformų, žiūrėjo į mus ir su ciniškomis šypsenomis veiduose ragino švietimo sistemos darbuotojus eiti prieš mus streikuoti, tarsi ne jie būtų šimtus kartų be racionalaus tikslo kaitalioję sistemą imituodami situacijos tobulinimą. Ir dabar, vietoje konstruktyvaus bendradarbiavimo, opozicija ėmė trukdyti, reikalauti atšaukti mūsų reformą, kuri yra nukreipta į švietimo sistemos darbuotojus ir mokslo kokybę.

Tokius veiksmus galiu paaiškinti tik noru, kad neįvyktų jokie teigiami pokyčiai. Gal siekiama, kad mokytojo profesija ir toliau liktų nepageidaujamas pasirinkimas abiturientams, kad šie niekada netaptų gerais mokytojais, o mokiniai negautų šiam laikmečiui tinkamo išsilavinimo? Ankstesnė darbo apmokėjimo sistema neužtikrindavo mokytojams apmokėjimo už daugelį darbų, kuriuos jie darydavo po pamokų. Suvokdami problemos rimtumą, ėmėmės sprendimų, biudžete radome reikiamas lėšas. Reforma leido mokytojų atlyginimus pakelti 13 procentų beveik 70-čiai procentų mokytojų. Numatyta, kad reforma užtikrins ir tolimesnį algų kilimą šiais ir kitais metais.

– Kalbėdamas apie opoziciją, dažnai kartojate žodį „melas“. Kodėl, ar kritikos politikoje jau nebeliko?

– Opozicijoje yra ne vieną dešimtmetį politikoje dirbančių žmonių. Aš tikėjausi konstruktyvaus bendradarbiavimo. Ar bent jau kietos, faktais grindžiamos kritikos. O dabar – tik melas pilasi iš visų pusių ir nuolat daugėja apie mano moralę pasisakančiųjų gretos. „Moralizuoja“ net teisiamų dėl politinės korupcijos partijų lyderiai. Kai kurios žiniasklaidos priemonės juos lyg niekur nieko, tarsi pamiršusios, kas vyksta, kviečiasi kaip politikos ekspertus. Jie rimtais veidais vertina politinę situaciją šalyje ir aišku, didžiausia blogybe valstybėje vadina mane. Kodėl? Kad aš nepalaikau korupcijos šalyje, o jiems tai norma? Kiti politikai, tokie, kaip Gabrielius Landsbergis, kurie investuoja į šeimos verslą, bando man taip pat moralizuoti. Dėl ko? Kad aš siekiu didesnių pensijų, o jis, galvodamas apie įsipareigojimus pensijų fondų pelnui, siekia mažesnių pensijų? Mūsų kandidatą į Klaipėdos merus A. Vaitkų pulti ir skųsti visoms įmanomoms tarnyboms konservatoriai ėmė po to, kai jis atsisakė su jų komanda eiti į Klaipėdos tarybos rinkimus ir pasirinko mus. Šiandien aš drąsiai galiu sakyti, kad konservatoriai su liberalais Lietuvos politikoje smarkiai iškreipė vertybių ir moralės suvokimą, savo įtaką bando naudoti viešam spaudimui, jie moka sukurti iliuziją, kad vienas ar kitas asmuo susitepęs. Visa tai vyksta su dabartinės Prezidentės palaikymu. Man tenka tik apgailestauti, kad ar dėl ryšių su interesų grupėmis ir politikais, žmonės mato tik dirbtinai sukurtus politikų portretus, kurie neturi nieko bendra su realybe. Lietuvoje politikoje daug purvo, užkulisinių intrigų ir sąmokslų. Aš labai tikiuosi, kad Lietuvos žmonės mums leis užbaigti tai, ką pradėjome, nes tokia neteisybė ilgiau tęstis nebegali.

Aš tikiu, kad žmonės mato, jog tiek ant manęs, tiek ant mano kolegų, be jokių skrupulų pilama melu grindžiamo purvo. Aš pats jau net nebežinau, ko dar tikėtis. Žinau tik tiek, kad tai tęsis, kol nebūsiu pašalintas iš kelio tiems, kurie nori išsaugoti korupcinę sąrangą mūsų valstybėje.

Pamenu, kai neapsikentęs tendencingo puolimo, premjeras Saulius Skvernelis Seime kreipėsi į opoziciją ir pasiūlė jiems tiesiog priimti „Karbauskio įstatymą“, kuomet įstatymai galioja tik Karbauskiui ir tik taip, kaip nori opozicija. Nors premjeras pajuokavo, bet pasakysiu, kad jaučiuosi taip, lyg tai vyktų iš tiesų – esu kaltinamas viskuo, net jei laikausi įstatymų paraidžiui, ir, dideliam opozicijos liūdesiui, nelaužau šalies įstatymų. Todėl viešoje erdvėje bando melu trypti mano ir kitų su negerovėmis kovoti pasiryžusių žmonių, mano bendražygių reputaciją.

– Ar tai nauja jums, ar tokie dalykai politikoje vykdavo ir anksčiau?

– Šiandien turiu pripažinti, jog „elito“ sistemos susidorojimo įrankiai nesikeičia. Mano atveju, dėl mano atvirumo kovojant su korupciniais sprendimais valstybėje, bandymų susidoroti istorija kartojasi.

Todėl politiniams oponentams ir jų pakurstytiems, o gal ir apgautiems, vykdytojams noriu pasakyti: neišsigandau tada, neišgąsdins ir dabar. Visos pastangos mane šmeižti, savaitėmis, mėnesiais, metais tyčiotis, pasmerktos žlugti, nes tiesa visada laimi.

Dabar jau daugiau nei metus vyksta opozicijos inicijuotas tyrimas dėl su manimi susijusių įmonių žemės įsigijimo. Ką galima tirti metus laiko? Juk bet koks auditas tai padarytų per kelias savaites. Žmonės, kurie yra pirkę nors vieną žemės ūkio paskirties sklypą, žino, jog egzistuoja visa eilė procedūrų ir leidimų žemės įsigijimui, tad neteisėtai įsigyti žemės tiesiog neįmanoma.

Kodėl apie tai šneku? Man jau kyla abejonė, ar tai netaps nauju puolimo pagrindu artėjant savivaldybių, Prezidento, Europos Parlamento rinkimams. Ar nebus apkaltintos įmonės, net jeigu jos pažodžiui vykdė visas įstatymo normas? Dabar pats pajuokausiu klausimu: ar viskam, kas susiję su Karbauskiu, įstatymai galioja kitaip, nei visiems Lietuvos žmonėms? Nes bandoma kabinėtis net prie tų įstatymo normų, kurios yra labai aiškios ir jau daugelį metų taikomos visiems žmonėms. Jūs jau girdėjote, kad Finansinių nusikaltinų tyrimų tarnyba (FNTT) nepradėjo tyrimo dėl neva pažeistų ES sankcijų. Tačiau prokuratūra paragino vėl atnaujinti tyrimą. FNTT dar kartą turėjo konstatuoti, jog tyrimui nėra pagrindo, nėra padaryta jokia nusikalstama veika. Įdomiausia dalis, kad viešai tyrimą buvo prašoma pradėti tik dėl su manimi susijusių įmonių, nors prekes iš tų pačių tiekėjų perka dar berods aštuonios Lietuvos įmonės. Manau, kad yra daromas spaudimas iš Prezidentūros ir konservatorių „viršūnėlių“, kad man kažką priklijuotų, sukurptų bylą, kuri turėtų sumenkinti mano autoritetą ir mano pastangas keisti Lietuvoje šią ryšių, įtakų, „atkatų“ ir kitų neskaidrių bei korupcinių veikų sistemą.

– Ar tokias pačias nuotaikas prognozuojate artėjant ir Prezidento rinkimams, tai nesibaigs po savivaldybių rinkimų?

– Akivaizdu, jog taip vadinamas „politinis elitas“ bandys išlaikyti Prezidentūrą savo įtakoje. Nes dabartinė šios institucijos vadovybė suvokia save, kaip galią, kuriai nesvarbi moralė, Lietuvos žmonių gerovė. Jai svarbu tik tai, kad galia leidžia sutelkti puolimą prieš Seimo daugumą ir Vyriausybę.

Prezidentūra gali ženkliai prisidėti prie Lietuvos gerovės arba gali veikti kaip destabilizuojantis faktorius. Drįstu teigti, jog pastarieji dveji metai parodė, kaip Prezidentūra gali veikti ir siekti išankstinių Seimo rinkimų, stabdyti reformas, diskredituoti valdančios daugumos lyderius.

Ministras Pirmininkas galėtų patvirtinti mano žodžius, jog iš karto po 2016-ų metų Seimo rinkimų, pirmuose susitikimuose su Prezidente girdėjo neigiamą nuomonę apie tuos valdančios daugumos lyderius, kurie nedalyvaudavo susitikimuose.

Man taip pat buvo sakomi neigiami vertinimai apie Premjerą ir Seimo Pirmininką. Su pastaraisiais, tikriausiai, buvo elgiamasi taip pat – jie buvo kurstomi prieš mane. Kam to reikia, patys suprantate. Neabejoju, jog tai, ką mačiau aš, ką mato ir sužino visuomenė, yra tik viršūnė didelio ledkalnio, kurio tik maža dalis iškilo į paviršių. Tą patvirtina ir Prezidentės laiškai E. Masiuliui, kurių akivaizdaus autentiškumo ji neišdrįso patvirtinti. Aš manau, kad pasibaigus Prezidentės kandencijai, sužinosime daug įdomių dalykų, nes žmonės tiesiog nebijos kalbėti. Žinoma, jei Prezidentu netaps to pačio klano atstovas. Jei Prezidentės proteguojamos „aukštumos“ laimės Prezidento rinkimus, viskas gali likti paslaptimis. Juk lygiai taip niekada nebūtume sužinoję tiek daug apie politinę korupciją, dėžutes, jei Seimo rinkimus būtų laimėję konservatoriai su liberalais.

– Gal pastebite ir kitus būdus, kaip mėginama veikti artėjančių rinkimų foną?

– Viena veikimo ir rinkėjų bauginimo temų – krizė. Pamenu, kokios reakcijos kilo, kai pasakiau, jog kultūros fondo finansavimas skiriant nustatytą procentą nuo akcizų surinkimo garantuoja stabilų finansavimą ir krizės atveju.

Buvau apkaltintas, jog matau krizę, kai jos net požymių nėra. Žinoma, aš krizės sąvoką pasakiau, tik tam, kad paaiškinčiau, jog kai kurie sprendimai padeda išvengti sunkių pasekmių tokiais laikotarpiais, kokį mes patyrėme nuo 2008 metų. Jokiu būdu neturėjau omenyje, kad mūsų laukia krizė. Praėjo visai nedaug laiko ir apie krizę, kaip apie realiai artėjančią grėsmę, pradėjo šnekėti choru visa eilė ekonomistų, valdžiai oponuojančių politikų. Bandau suprasti, kas pasikeitė. Lietuvos Respublikos finansų ministerija krizės artimiausiu laiku neprognozuoja ir realių signalų finansų rinkose nemato.

Bet krizes galima sukelti ir pakeičiant gyventojų elgseną su savo finansais, koreguojant investuotojų lūkesčius. Tos tyčia skleidžiamos kalbos apie krizę gali turėti labai pragmatišką tikslą – sėti nepasitikėjimą valdžios sprendimais ir baimę dėl ekonominio stabilumo valstybėje.

Krizės baimė gali veikti ir politinius procesus, taigi, ir tai, kaip pasirenkami vieni ar kiti kandidatai šalies valdymui. Tai labai tinkamas fonas agituoti už dešinės kandidatus, kurių išsilavinimas yra ekonominis, sudarant įspūdį, kad jie gali padėti priimti teisingus sprendimus krizės akivaizdoje.

Šitas scenarijus geras, bet tik su sąlyga, jog Lietuvos visuomenė pamirš praėjusios krizės pamokas ir jos metu valstybę valdžiusius žmones. Konservatorių kandidatė I. Šimonytė tuo metu buvo finansų ministrė ir tiesiogiai priiminėjo sprendimus, kurie tapo didžiausios emigracijos šalies istorijoje priežastimi, drastiškai mažino atlyginimus, pensijas, socialines išmokas ir t. t.

Kitas dešiniųjų kandidatas G. Nausėda dirbo banke, kuris krizės akivaizdoje rūpinosi ne klientų gerove, o savo verslo interesais.

Net nesinori pagalvoti, kas būtų, jei konservatoriai vadovautų Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai atėjus naujai krizei. Juk jie teigia, kad ankstesnės krizės metu priiminėjo teisingus sprendimus. Tad kas lauktų Lietuvos – vėl brangiai pasiskolinti pinigai, drastiškai sumažinti atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos?

– Tačiau opozicija kartoja, kad krizę įveikė sklandžiai...

– Mūsų pastangos Seime ištirti valdžios padarytas klaidas buvusios krizės metu yra tas instrumentas, kuris padės politikams išvengti klaidų ateityje. Deja, politiniai oponentai mus kaltina noru keršyti ir net nebando suvokti, jog tada padarytos klaidos mums kainavo ir tebekainuoja milijardus eurų. Visi šie pinigai jau seniai galėjo atitekti senjorams, vaikams, šeimoms, mokykloms, gaisrininkams, gydytojams ir kt.

Girdžiu buvusio premjero A. Kubiliaus pasisakymus ir galvoju, kokiu reikia būti ciniku, taip užsispyrusiai nepripažinti padarytų klaidų praėjusios krizės laikotarpiu ir tuo pat metu mėgautis kalbomis apie galimai artėjančią krizę. Tikiuosi, mūsų valstybė išvengs krizių ir tokių valdžių, kurios taip negailestingai praskolina šalį su visais jos žmonėmis. Klausausi, kaip I. Šimonytė, A. Kubilius, G. Landsbergis, D. Grybauskaitė, nežiūrint visų mūsų pastangų didinti žmonių pajamas, kritikuoja dabartinės valdžios sprendimus. Klausausi ir neatsistebiu jų veidmainyste. Kritikuoja mus, jog nuo 2019 metų sumažinome mokesčius visiems Lietuvos dirbantiesiems, teigia, jog sumažėjus biudžeto pajamoms, neužteks kitoms valstybės reikmėms. Kokioms? Mums atrodo, jog žmonių pajamos ir yra didžiausia reikmė. Nebent „kitomis reikmėmis“ vadina juos maitinusias interesų grupes. Yra paskaičiuota, kad dėl korupcijos mes netekdavome mažiausiai 4 mlrd. eurų.

Žinoma, politiškai konservatorius labai erzina ir tai, kad sėkmingai surinkdami pinigus į valstybės biudžetą, mes juos atiduodame visiems Lietuvos žmonėms. Opozicija yra įpratusi skaldyti visuomenę – vienus priglausti, kitus atstumti. Su pinigų skirstymu išaukštinant vienas ir diskirminuojant kitas žmonių grupes, konservatoriai taip subūrė savo elektoratą. Tam jie net aukoja savo ideologiją. Konservatoriškos ideologijos nebeliko, nes jiems pikta, kad mums svarbus kiekvienas Lietuvos žmogus. Mes ir toliau sieksime, kad atlyginimai, sumažinus mokesčius, augtų visiems. Vaiko pinigus gaus visi, kurie turi vaikų ir ši parama šeimoms toliau tik didės.

Suprantama, jog ir tai nepatinka mūsų oponentams, nes mes didiname visoms vaikus auginančioms šeimoms pajamas, neskirstome jų, nežeminame jų įvairiomis nemaloniomis procedūromis. Jau nekalbu, jog anksčiau dėl tokių sprendimų būdavo atliekamos milijonus kainuojančios studijos, paskui vykdavo tai, kas nemaloniausia paprastiems žmonėms – šeimos su vaikais dėl įvairių pašalpų stumdomos nuo vienų valdžios institucijų durų prie kitų. Gyvenome taip, kad žmonės prarado pasitikėjimą valstybe, jautėsi nuolatos žeminami ir visi tarsi, sutartinai žinojo, jog nereikia tikėtis realios ir nuoširdžios valstybės pagalbos ir kad reikia savo gerbūviu pasirūpinti patiems svetimoje šalyje, kur žmonės atgauna savo orumą ir pasijaučia įvertinti. Tad yra labai didelė tikimybė, jog vaiko pinigai bus nebemokami, jei į valdžią vėl ateitų konservatoriai. Nelinkiu, kad jie laimėtų rinkimus ir savivaldoje. Tenka girdėti ne vieną istoriją, kaip jie žemina ne tik politinius oponentus, bet ir paprastus žmones. Be to, konservatoriai jau dabar visur sako, kad visi valstiečių sprendimai yra neteisingi ir jie juos panaikins. Panaikins vaiko pinigus? Sumažins pensijas? Atlyginimus?

– Ar toks scenarijus realus?

– Akivaizdu, jog korupcinė sistema gali būti atkurta tik atšaukus visus mūsų sprendimus. Bus sustabdyti pokyčiai valstybinėse įmonėse, kuriose klestėjo nepotizmas ir neūkiškumas. Bus atšaukta urėdijų reforma, alkoholio reklama bus grąžinta į televiziją, radiją, internetą.

Nenoriu kelti panikos, mes nežadame trauktis, bet gali nutikti taip, kad artimiausiu metu bus skleidžiamas dar intensyvesnis melas apie mus, bus pučiama žmonėms migla į akis. Tikiuosi ta dūmų uždanga, kuri dabar tvyro ir iki rinkimų dar tirštės, nesusilpnins žmonių budrumo, nes jau greitai žmonės turės rinktis: ar valdžioje lieka valstiečiai, ar grįžta padėtis, buvusi iki 2016-ųjų Seimo rinkimų.

Mes parodėme ir leidome suprasti, kad visas reformas darome dėl visų piliečių, o ne kokių nors verslo, politikos grupių siaurų interesų.

Šiandien jau aišku, kad tokios grupės yra ginamos ir šalies Prezidentės, ir konservatorių, liberalų, G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų. Jiems mūsų gandras asocijuojasi su pasaulio pabaiga, tai bando įteikti ir žmonėms.

Šioje Seimo kadencijoje aš galutinai įsitikinau, kad Lietuva netaps stipria, savimi pasitikinčia bendruomene, kol bus tokių, kurie mūsų visuomenę skirstys į vertus ir nevertus, patriotus ir nepatriotus, aukštumas ir apačias, kol vieni žemins kitus.

Nesu naivus, suprantu, jog nėra idealios valdžios, kad ji būtų visiems priimtina. Tai nėra pasiteisinimas. Mes visada murkdysimės problemų liūne, jeigu valdžioje, pagrindiniuose valstybės valdymo postuose bus asmenys, kurie mato tik patys save, o savo galią matuoja ir ja džiaugiasi tik žemindami bei žlugdydami kitus, savo įtaką atiduodami korumpuotoms interesų grupėms, kurioms tas pats, kaip gyvens žmonės. Mano akimis ideali valdžia tokia, kuri save mato visos visuomenės dalimi ir siekia visiems bendro gėrio ir darnos.

Politinė reklama.


 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų