2008-10-01 | Priešrinkiminis vaikų maitinimas: džiaugsmas ar bėda?

Rugsėjo mėnesio pirmosios dienos- ne tik  vaikų, tėvų ir mokyklų mokslo metų pradžios  šventė , bet ir visus užgriūvantys rūpesčiai: kiek ir kokių mokymo priemonių įsigyti, kaip
“suorganizuoti” vaiko užimtumą bei laisvalaikį, kaip patekti pas gydytoją ir pan. Šiais metais mokyklinukams, tėvams ir pedagogams dar vienas galvos skausmas- priešrinkiminė akcija- nemokamas vaikų maitinimas mokyklose.  Atrodytų toks kilnus noras-pamaitinti visus  pradinių klasių  vaikus nemokamai , t.y. valstybės lėšomis, virto nemaloniu procesu tiek vaikams bei jų tėvams, tiek ir pedagogams. Kokios tokios  nevykusios akcijos priežastys ir galimybės pakeisti susidariusią  padėtį?

1. Iki šiol neaišku, kuri ministerija- Švietimo ir mokslo (toliau-ŠMM) ar Socialinės apsaugos ir darbo (toliau-SADM), yra atsakinga už šią akciją, nes šių ministerijų vadovai  atsakomybę už nesėkmes meta viena kitai.
 SADM inicijavusi nemokamą vaikų maitinimą ,maisto produktams įsigyti skyrė  3,6 lt sumą,  įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį-PVM. Realiai pietų pagaminimui lieka 2,95 lito, o ir pietūs turi būti kaloringi ir atitikti mitybos specialistų nustatytoms higienos normoms- per pietus vaikas turi gauti 800- 900 kalorijų. Ar įmanoma už tokią pinigų sumą  nupirkti sveiko maisto, pasamdyti darbuotojus maisto paruošimui ir mokėti jiems atlyginimus bei mokesčius?
Nors SADM skelbia, kad skyrė papildomų pinigų maitinimui reikalingo inventoriaus įsigijimui, bet savivaldybės ir mokyklos dar  tų pinigų negavo, o ir gavus reikės nemažai laiko  skirti jų panaudojimo organizavimui. Tad pinigų mažai, o ir kaip juos laiku ir efektyviai įsisavinti? Čia jau ministerijos piktai ir su pagrasinimais “spaudžia” savivaldybes, o šios teisinasi, kad jų biudžetuose  papildomos lėšos  padidėjusiam vaikų skaičiui maitinti- nenumatytos.

2. Tad  iškyla kita -  ministerijų ir savivaldybių bendradarbiavimo problema, kuri vėl aštriai pasireiškia ir vaikų maitinimo situacijoje.  SAD M tarnautojams  atrodo, kad savivaldybės turėtų surasti vidinių lėšų ir papildomai skirti mokykloms trūkstamas lėšas vaikų maitinimui . Savivaldybės kaltinamos, kad neišnaudoja arba netinkamai panaudoja socialinei paramai skirtas lėšas. Bet  valstybės socialinei paramai  skiriamų lėšų panaudojimo metodikas rengia SADM,  o ir lėšų panaudojimo kontrolės funkcija taip pat yra SADM rankose. Tad kyla klausimas, kodėl taip sunkiai valdininkams sekasi numatyti veiklos organizavimo bei lėšų administravimo problemas?  Peršasi mintis, kad  ministerijų valdininkams trūksta kompetencijos ir patirties tiek rengiant atitinkamus dokumentus, tiek planuojant jų įgyvendinimą praktikoje. Bet ar reikėjo slėpti numatomą akciją,  ar šiuo atveju  nebuvo galima  iš anksto aptarti   su savivaldybėmis padidinto vaikų skaičiaus maitinimo klausimus ( ir ne tik), išdiskutuoti reikalingų lėšų pagrįstumą  bei jų administravimą.  Akivaizdu, kad valstybės reikalai  sprendžiami ne tik ministerijų kabinetuose, bet ir  šalies gyventojų vietose-savivaldybėse. Todėl svarbu pasiekti   efektyvaus  ministerijų ir savivaldybių bendradarbiavimo , kuris įgalintų kokybiškai  panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus (kurie suplaukia ir iš savivaldybių) bei organizuoti socialinės paramos bei paslaugų teikimą savivaldybėse.

3. Nevykstantis dialogas tarp ministerijų ir savivaldybių parodo ir kitą socialinės politikos ydą- nesiskaitymą su mažesniu ir silpnesniu partneriu, nepaisymų jo poreikių ir interesų. Ar kas nors paklausė tėvų ir vaikų, pedagogų, kaip jie pageidauja ar siūlo organizuoti vaikų maitinimą mokyklose,  ar pagaliau visiems vaikams reikalingas toks maitinimas su tokia maisto kokybe? Jau dabar mokyklos šiukšliadėžėse (ir valgyklų atliekų kibiruose) pilna vaikų išmetamo maisto, o ir pačių vaikų privertimas eiti valgyti nustatytu laiku ( kodėl higienistai nepasidomi ar galima 10 valandą valgyti pietus),  nustatytą maistą kainuoja pedagogams daug nervų bei sveikatos. O ką jau kalbėti apie pedagogų  pažeminimą, kai atėjęs į mokyklą su gražiu apdaru mokytojas grįžta iš valgyklos aptaškytas kukurūzų koše arba  suplėšytomis nuo stalų stumdymo kojinėmis. Ir nors vaikų maitinimo programos tikslas-mitybos įgūdžių formavimas, o ne pamaitinimas,  pedagogai ir vaikai sprendžia “sveiko kailio išnešimo” iš valgyklos problemą.  Kodėl  ministerijos nepagalvojo, kad būtina  vesti dialogą  su vaikais, tėvais,  diferencijuoti ir  net individualizuoti vaikų maitinimą, kad jis virstų vaikams maloniu bendravimu, o ne košmaru. Nejaugi šios elementarios vaikų ugdymo tiesos netinka maitinant vaikus mokykloje?
 Apibendrinant norėtųsi pridurti, kad priešrinkiminis   triukas - padidinto skaičiaus vaikų maitinimas mokyklose nepavyko, nes tokiame maitinimo organizavimo procese vaikų bendravimo ir elgesio,  valgymo bei mitybos įgūdžių ugdymas tik nukentės, nekalbant jau apie neefektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą ir nusivylimą  politikais, sugalvojusiais netinkamą žaidimą vaikų  jausmais.

 
 
LVŽS sąskrydis 2019

article thumbnailŠ. m. liepos 27 d. (šeštadinį) tradicinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vasaros sąskrydis vyks Prienų rajone.
Plačiau

LVŽS Biržų skyriaus vasaros sąskrydis

article thumbnailŠ. m. liepos 19 d. (penktadinį) kviečiame dalyvauti Biržų skyriaus vasaros sąskrydyje.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. liepos 15 d. (pirm.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau

Tarybos posėdis

article thumbnail2019 m. gegužės 17 d. (penkt.) 15.00 val. šaukiamas LVŽS Tarybos posėdis kuris, vyks VIA BALTICA konferencijų salėje, Kauno raj.
Plačiau




 
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Gedimino pr. 28/2-510, Vilnius, tel. 8 5 212 0821
El. paštas: info@lvzs.lt
Daugiau kontaktų