Rimantė Šalaševičiūtė. Psichologų veikla: spragos ir Seime įstrigęs įstatymas

2023 11 09

Viešajame sektoriuje šiuo metu yra 2386 psichologų etatai. Tačiau jų užimta vos 78 proc. Beveik nerasime Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų, kurioms netrūktų psichologų. Psichologus turi tik 68 proc. ugdymo įstaigų (ir dažniausiai ne visu etatu), 210 įstaigų – neturi.

2018 metais buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, tačiau Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiemet užimta tik 13. Policijos departamente jų turėtų būti 30, tačiau yra 23. Lietuvos kalėjimų tarnyboje, kur yra 48 psichologų pareigybių etatai, jų užimta 25, o savivaldybių biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose, kur turėtų dirbti 145 psichologai, jų yra 125.

Šalies universitetuose 2020–2023 metais paruošiamų psichologų skaičius, nors ir nežymiai, kasmet didėjo. Per tą laikotarpį universitetai paruošė 1623 psichologus, iš jų 1003 bakalaurus, 620 magistrų.

Specialistų tarsi turėtų pakakti, tačiau dėl psichologų nepakankamo finansavimo, didelių krūvių, nesisteminio požiūrio viešajame sektoriuje ši profesija yra nekonkurencinga, nepatraukli, nėra motyvacijos dirbti. Jei nebus imtasi strateginių sprendimų, situacija nesikeis.

Minimalūs kriterijai, neugdoma kvalifikacija

Generalinės prokuratūros duomenimis, 2020–2023 metais baigta 11980 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai apklausti dalyvaujant psichologui.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 54 proc. vaikų yra apklausti policijos pareigūnų, pasitelkus psichologus iš 2018 m. sudaryto psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo (Generalinė prokuratūra tokių duomenų nerenka).

Ypač svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų dalyvaujant profesionaliam specialistui – psichologui.

Teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai atkreipė dėmesį dėl psichologų, pakviestų iš minimo sąrašo, darbo kokybės. Visų pirma, netenkina jų apklausų kokybė, jie turi mažai patirties su baudžiamųjų nusikaltimų teisminiais procesais, neturi elementarių baudžiamosios teisės žinių supratimo, nežino, kaip vyksta procesas, atvyksta į apklausas baudžiamose bylose nepasiruošę, klausimai nukentėjusiesiems būna netaiklūs, dažnai kartojami, tikslinami traumuojant apklausiamąjį ir pan.

Dešimtadalis apklaustų vaikų yra su specialiaisiais poreikiais, todėl psichologai iš minimo sąrašo atsisako su jais dirbti, nes jiems trūksta žinių, nepripažįsta nurodomų klaidų, dalis psichologų yra neaktyvūs.

Šis sąrašas buvo sudarytas 2018 metais kaip tarpinis variantas su minimaliais kriterijais, nebuvo keliami kvalifikaciniai reikalavimai, į sąrašą įrašyta apie 100 psichologų.

Tačiau jiems buvo organizuoti tik trijų dienų mokymai, jokių darbo kokybės ar kitų vertinimų per penkerius metus nebuvo.

Kita vertus, esant poreikiui teisminiame procese apklausti nepilnametį, prioritetas yra teikiamas pasitelkti būtent teismo psichologus (o jų Lietuvoje šiuo metu yra tik 13) ir tai sąlygoja eilių apklausoms susidarymą.

Teismo psichologai akcentuoja didėjantį darbo krūvį, neatitinkantį darbo užmokestį, kuris akivaizdžiai nekonkurencingas pakyginti su kitose srityse (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės ir kt.) dirbančių tokių specialistų darbo užmokesčiu. Jie uždirba netgi mažiau už psichologus iš minėtojo sąrašo, kurių darbo kokybė vertinama blogai. Apygardų teismų psichologų vidutinis pareiginės algos koeficientas yra 8,94, apylinkių teismų – 7,85.

Dėl šių problemų ir galimų sprendimo būdų neseniai kreipiausi į Vyriausybę, pateikdama išsamius atsakingų institucijų vertinimus ir apibendrindama nuo 2018 m. vykdomos parlamentinės kontrolės išvadas.

Gerosios praktikos pavyzdys

Aukštos profesinės kompetencijos ir praktikos teismo psichologo etatų įsteigimas teismuose buvo esminis veiksnys ne tik operatyvesniam ir kvalifikuotesniam teisminiam procesui, bet ir didelė pagalba vaikui kuo mažiau būti traumuotam šiame procese. Tiek patys teismai, tiek Nacionalinė teismų administracija teismo psichologų profesiniam tobulėjimui, jų kompetencijų ugdymui skiria didelį dėmesį, organizuoja centralizuotą jų kvalifikacijos kėlimą. Tai galėtų būti gerosios praktikos pavyzdys keliant psichologų iš minėto sąrašo kvalifikaciją.

Nacionalinė teismų administracija 2022 m. patvirtino Rekomendacijas dėl teismo psichologų veiklos organizavimo, kuriomis siekiama vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, aiškiau apibrėžti teismo psichologų pareigybės paskirtį, tikslus ir funkcijas, nustatyti kvalifikacijos kėlimo principus ir kt.

Nuo 2020 m. bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkėmis, turinčiomis ilgametę profesinę patirtį. Teismo psichologų kuratorės periodiškai organizuoja teismo psichologų susitikimus, kurių metu ne tik aptariami teismo psichologams kylantys veiklos organizavimo klausimai, dalis laiko skiriama profesinės veiklos priežiūrai (supervizijoms), kurių metu analizuojama teismo psichologų veikla, ugdomos jų kompetencijos ir profesinis pasitikėjimas, rengiamos išsamios diskusijos ir refleksijos.

Teismo psichologų kuratorės 2021 m. pabaigoje parengė Teismo psichologo gerosios praktikos vadovą, kuris rekomenduotas kaip mokymo priemonė. Šiame leidinyje aptariamos pagrindinės vaiko apklausos nuostatos, aprašomi nepilnamečių su specialiaisiais poreikiais bei įtariamųjų/kaltinamųjų apklausos ypatumai ir kt.

Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama, esant poreikiui teisminiame procese apklausti nepilnametį, išklausyti vaiko nuomonę ar atlikti kitus procesinius veiksmus su nepilnamečiais, pasitelkti būtent teismuose dirbančius teismo psichologus, o ne psichologus iš sąrašo.

Nacionalinė teismų administracija ne kartą yra atkreipusi ir Generalinės prokuratūros dėmesį, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, tais atvejais, kai dėl apklausos kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pirmiausiai būtų tikslinga kviesti būtent teisme dirbantį psichologą.

Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija neturi nei teisinių, nei finansinių galimybių spręsti ar koordinuoti psichologų iš sąrašo kvalifikacijos kėlimo ir atitinkamų mokymų organizavimo klausimus.

LR Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad būtina kelti baudžiamajame procese dalyvaujančių psichologų kvalifikaciją rengiant jiems atitinkamus mokymus, tačiau, kaip ir Vidaus reikalų ministerija, tam neturi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Sveikatos apsaugos ministerijos mokymai yra skirti tik medicinos psichologams.

Premjerės atsakymai – aptakūs, įstatymas – stalčiuose

2023 m. liepos 5 d. kreipiausi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, nurodydama problemas, siūlydama sprendimus ir būdus jas spręsti. Tik po dviejų mėnesių ir pakartotinių priminimų buvo atsakyta, nieko konkretaus nepasiūlant, atsakymai aptakūs ir netikslūs.

Argumentai – nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių psichologų pasitelkimo problemą ir nepakankamą jų kompetenciją, psichologų kvalifikacijos ugdymo ir mokymų poreikį, mokymai jiems nebuvo organizuoti, nes „nebuvo gauta tokių kreipimųsi“.

Teismų bei ikiteisminių tyrimų procese dalyvaujančių psichologų veiklos, darbo apmokėjimo ir kitos nurodytos problemos nevertintos. Nors Vyriausybei buvo siūloma iš esmės spręsti ikiteisminiuose tyrimuose dalyvaujančių psichologų problemas, įtraukiant jų pareigybę į Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, tai padaryta nebuvo.

Ministrė Pirmininkė teigia, kad dažniausiai psichologai yra privačia profesine veikla besiverčiantys asmenys, šių specialistų įtraukimas į viešojo intereso gynimą turi būti motyvuotas, valstybės skatinamas ir jiems patrauklus, tačiau konkrečių siūlymų nepateikia, nors tokios rekomendacijos mano rašte nurodytos.

Nors rašte Ministrei Pirmininkei buvo pastebėta, kad problemų su teismo psichiatrų ekspertais jau nėra, informuota, kad siekiant užtikrinti konkurencingą atlyginimą Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje dirbantiems specialistams 2024 m. ir kasmet valstybės biudžeto projekte bus skiriama papildomai po 200 tūkst. eurų.

Premjerė pripažįsta, kad Seimo narių inicijuoto Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas bei poįstatyminių teisės aktų aktualizavimas iš esmės padėtų įtvirtinti ir psichologų pasitelkimo baudžiamajame procese modelį. Tačiau projektas Seime įstrigęs jau dvejus metus.

LR Seimo valdybos sprendimu dar 2021 m. kovą buvo sudaryta darbo grupė alternatyviems Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymų projektams įvertinti ir tobulinti, jos pirmininku patvirtinant Seimo narį Liną Slušnį.
Įstatymo projektas parlamente buvo pateiktas 2021 m. rugsėjį, tačiau nesvarstytas iki šiol.

Nuo to laiko į darbo grupės posėdžius Seimo nariai kviečiami nebuvo, Vyriausybė daugiau nei metus išvados projektui taip pat nepateikė, Seimo Sveikatos reikalų komitetas sprendimo dėl projekto kol kas taip pat nepriėmė. Susidarius tokiai situacijai, siūlau kolegai, darbo grupės pirmininkui Linui Slušniui ir Lietuvos psichologų sąjungos prezidentei Ainai Adomaitytei imtis priemonių, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai ir pagaliau priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas.

Taip pat yra svarbu peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 04 09 nutarimą Nr. 338 „Dėl Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir patvirtintą psichologų sąrašą iš esmės, kad psichologų pasitelkimo procesas būtų tobulinamas, už sąrašo sudarymą, papildymą, kvalifikacijos kėlimo proceso organizavimą, psichologų pasitelkimą atliekant konkretų ikiteisminį tyrimą būtų atsakinga viena institucija.

Sprendžiant psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne Aušrine Norkiene įregistravome pasiūlymą kitų metų biudžetui didinti psichologų pareiginės algos koeficientą iki 12. Tam papildomai reikės 19,7 mln. eurų, tarp jų teismų psichologams – 176 tūkst. eurų.