Valdantieji visą laiką dangstosi karu Ukrainoje dėl problemų valstybės viduje, laikosi įsikibę postų, ir sako, kad valdžioje esantys – geriausia, kas galėjo nutikti, tarsi visuomenė kvaila, jei to nesupranta.

Aušrinė Norkienė: „Šiai Vyriausybei trūksta ne tik rūpesčio žmogumi, bet elementaraus supratingumo“

2022 12 23

Besibaigiant Seimo rudens sesijai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narius pribloškė savo atsakomybę neigiantis ir žmonių atžvilgiu arogantiškas Premjerės Ingridos Šimonytės komentaras.

Kai „Perlas Energija“ vienašališkai panaikino fiksuotos kainos planus, I. Šimonytė lyg niekur nieko pareiškė, kad įmonė neįvertino savo galimybių, tačiau ir patys gyventojai, turėjo rinktis atsakingiau ir įvertinti ne tik kainą.

Šis pareiškimas puikiai iliustruoja visą šio Seimo darbą – aroganciją, nesiskaitymą su kita nuomone, paprastų žmonių norų ir lūkesčių ignoravimą.

Projektai stumiami buldozeriu

Daugelis įstatymų projektų ar šios Vyriausybės darbų tiesiog stumiami buldozeriu, visiškai neatsižvelgiama į daugelio gyventojų pastabas ir pasiūlymus.

Žmonėms dalis produkcijos per pusmetį tapo prabangos prekėmis ir ne vieną priartino prie skurdo ribos. Kodėl mes iš tikrųjų turime vieną didžiausių ES maisto kainų kilimą, kodėl tie patys maisto produktai užsienyje kainuoja gerokai pigiau nei šalyje? Kodėl ši Vyriausybė kratosi atsakomybės ir nenori imtis veiksmų ir išaiškinti visuomenei tikrųjų priežasčių?

Kodėl šiame Seime Narkotikų dekriminalizavimas sėkmingai skinasi kelią, o su būdinga arogancija neįsiklausoma į neįgaliųjų prašymus ir poreikius? Jau tapo tradicija grubiai atmesti ir kitus opozicijos pasiūlymus, kurie gali prisidėti prie šalį užklupusių krizių sprendimo, ir prie šeimos politikos stiprinimo. 

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime.  Įdomu, ar visuomenė laimi, kai nei vienas ministras nėra atstatydintas ir deklaruojama, kad Vyriausybė ištvėrė opozicijos ir visuomenės spaudimą.

Bėda – ir silpni ministrai

Besibaigiančioje rudens sesijoje nepavyko išklibinti nei energetikos Dainiaus Kreivio, nei konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kėdės. 

Jau tik pavasarį bus grįžta prie ministrų interpeliacijų, atstatydinimo procedūrų sulauks ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ar ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė arba bus pasiruošta skelbti nepasitikėjimą visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei. Šiai Vyriausybei trūksta supratimo ir atjautos. Premjerė mėgsta sakyti, jog kitus išsirinksite per rinkimus, jei nepatinka šie.
 
Natūralu, kad Lietuvoje norime kurti valstybę, kurioje būtu gera gyventi visiems. LVŽS siekia, kad Lietuvos žmonės būtų patenkinti gyvenimu ir didžiuotųsi savo šalimi. 

Siekiame ramybės ir gėrio visiems

LVŽS frakcija pritaria energetinei šalies nepriklausomybei, didesniam krašto apsaugos finansavimui, kokybiškoms ir visiems prieinamoms viešosioms paslaugoms, didesnėmis investicijomis į kultūrą, protingai ir racionaliai užsienio politikai, veiksmams, mažinantiems socialinę atskirtį. Visada ragina valdančiuosius aktyviai veikti minėtose srityse.

Perbėgus visus nepriklausomos Lietuvos metus, akivaizdu, kad konservatoriams niekada nereikėjo ramybės šalyje, kurią sukurtų saugumas, auganti ekonomika, geri žmonių atlyginimai, patogi gyvenimui infrastruktūra visoje Lietuvoje, laimingos šeimos, laimingi žmonės ir ori senatvė. 

Patys konservatoriai sukurti tokios gerovės anksčiau ir dabar nesugeba, o ir kitiems jos sukurti nenorėjo ir dabar nenori leisti. Nes akivaizdu – tuomet žmonės labiau gerbs tuos, kurie moka ir žino, kaip auginti valstybę. 

Tad tikėtis, kad laukia ramesni laikai, tikrai nereikia. Daug aplinkybių kaitina atmosferą tiek parlamente, tiek ir Vyriausybėje.
 
Opozicijos susitikimai su Prezidentu

Nelengvu valstybei metu reikia susitelkti ir spręsti tikras bėdas. Opozicija pademonstravo, kad nenusišalina nuo sprendimų priėmimo ir jei formatas Vyriausybė ir opozicija neįvyksta, tai atsirado šiek tiek kitas formatas, kur kartu su Prezidentūra opozicija vieningai sutaria ieškoti sprendimų, aišku, paliekant atviras duris tikrai Vyriausybei. 

Kreiptasi į Vyriausybę

Kai kilo skandalas dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patikimumo, LVŽS frakcija kreipėsi į Vyriausybę su prašymu, kad vartotojai, kurie dar yra nepasirinkę nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, galėtų tą padaryti laisvai, o iki tol jiems būtų užtikrinamas visuomeninis elektros tiekimas ir nebūtų taikomas 25 proc. Antkainis, t.y. bauda.

Rašte buvo prašoma konsultuotis su Lietuvos banku ir kartu sukurti nepriklausomų elektros tiekėjų garantinį fondą ir jį įtvirtinti teisės aktuose. Iš šio fondo būtų galima finansuoti susidariusius nuostolius vartotojams, jei nepriklausomas elektros tiekėjas išeitų iš rinkos, taptų nemokus ar dėl savo veiklos prarastų licenciją.

Antiinfliacinis planas
 
Antiinfliacinį paketą LVŽS frakcija paruošė ir pateikė dar praėjusią žiemą, tačiau valdantieji siūlymus blokavo dar pateikimo stadijoje, taip palikdami gyventojus ir verslus savo jėgomis kapstytis.
LVŽS frakcija pateikė daug pasiūlymų, taip pat daug kartų frakcijos nariai bandė įrodyti dabartinei Vyriausybei, kad būtina mažinti pagrindinių maisto produktų PVM tarifą, pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir ją įgyvendinti mūsų šalyje, bet valdžia ir šį pasiūlymą atmetė.
 
Nežinia tada, ar Vyriausybės nekompetencija, ar daug gilesnės bėdos Lietuvos šalį veda keliu, kuris kelia nerimą daugeliui žmonių.    

Biudžetas: Vyriausybė pasiūlė rizikingą variantą

2023 metų biudžetą Vyriausybė parengė remdamasi optimistinėmis prognozėmis, nors dalindama skolintus pinigus sparčiai žengia link valstybės deficito raudonų ribų. Viršijus 5 procentų deficitą valstybei gali tekti mokėti didesnes palūkanas ne tik už naujas, bet ir dabartines skolas. O tai gali būti nepakeliama našta mūsų šaliai. Šis biudžetas yra trumpalaikių problemų sprendimas, nes visos skolos bus perkeliamos ateitiems kartoms, kitoms Vyriausybėms.

Toks įspūdis, kad ši Vyriausybė dirbti Lietuvai ilgiau neplanuoja. Praskolins ir paliks kapanotis kitiems. Įdomu, ar Premjerė planuodama šį biudžetą neveda Lietuvos link dar vienos krizės?

Dabar ne laikas visuotinių mokesčių įvedimui

Šiuo sunkiu laiku reikėtų galvoti tik apie projektus, kurie palengvintų žmonių gyvenimą. Dabar turime padėti išgyventi visai tautai. Būtina priimti tokius sprendimus, kurių dėka šeimos kišenėje liktų kuo daugiau pinigų.

Jei pavasario sesijoje į Seimą bus atneštas NT mokestis ar didesnis mokestinių pakeitimų paketas, tai reikėtų atidžiai vertinti, tikrinti, ar tie mokesčiai dar labiau nedidins gyventojų socialinės atskirties, nes iki šiol neišsprendžiamas Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas socialinis neteisingumas.

Labai kruopščiai vertinsime būtinus įsipareigojimus dėl infliacijos. Aiškinsimės dėl kompensacijų, reikalausime mokestinės naštos gyventojams mažinimo. 

Galėtume pradėti svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio pajamų perdavimą savivaldybėms. Šis sprendimas galėtų būti įgyvendintas kartu su fiskalinės drausmės pataisomis, kurios atlaisvintų savivaldai galimybes skolintis ES projektams.

Tai palaipsniui didintų savivaldybių savarankiškumą ir padėtų kurti darbo vietas regionuose.

Apsimestinė pagalba regionams

Per dvejus metus nepadidėjo nei patrauklumas, nei pasitikėjimas regionais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiu buvo priimtas Regioninės plėtros įstatymas. Buvo aiškiai apibrėžta, kokiais įrankiais turi būti stiprinami regionai. Tarp kitų nutarimų, regionams turėjo būti skirta 30 procentų europinių investicinių lėšų. Dabar šio įsipareigojimo nesilaikoma. Savivaldybės įspaustos į rėmus – privalo vykdyti tik nurodytus projektus. Dėl šios priežasties praranda papildomas lėšas.

Valstybės tarnyba virsta privačia bendrove

Visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas. Vadovams bus galima susikurti atskirą savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, jos nereikės derinti nei su darbo taryba, nei su profesine sąjunga, ir vadovui suteikiamos visos galios. Ar tikrai valdantieji ruošiasi steigti „auksines lesyklėles“ savo išrinktiems žmonėms?

LVŽS frakcijos nariai siūlo nebloginti eilinių tarnautojų darbo ir atlygio sąlygų bei dar kartą apsvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo tikslingumą. Būtent šiuo metu, kai Lietuva patiria daug geopolitinių neramumų, išgyvena rekordinę infliaciją.

 Neaišku, kaip veiks neįgaliųjų sistema

LVŽS frakcija viešai pristatė visus ginčytinus klausimus bei pateikė pasiūlymus kaip taisyti įstatymo projektą. Tačiau pasiūlymai, kuriems pritarė dalis žmonių su negalia, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, dalis Seimo narių, dalyvaujančių svarstymuose po įstatymo projekto pateikimo,  Seime buvo atmesti.

Dabar neaišku, kaip faktiškai veiks sistema. Atsiras daugiau neaiškumo nustatant neįgalumą, bus sukurtas biurokratinis paslaugų neįgaliam asmeniui aparatas be vidurinės grandies, sumenkintas savivaldybių socialinių paslaugų centrų atliekamas darbas. Dabar darbuotojai gavę iš negalią turinčio asmens dokumentus apie nustatytą diagnozę, sėdėdami kabinete, nebūdami žmogaus su negalia gyvenamojoje vietoje, kontroliuos, kaip teikiamos paslaugos neįgaliesiems, ir informaciją teiks savivaldybės koordinatoriams. Jų funkcija visiškai neaiški – atvejo vadyba jie neužsiims.

Bus atsisakyta darbingumo ir neįgalumo lygių. Vietoje jų darbingo amžiaus ir sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas „dalyvumo“ lygis.  Neaišku, ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis. Nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklausys šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos išmokos. 

Nepaprastoji padėtis: Į Lietuvą plūstantys Rusijos piliečiai

Atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių statistika kelia nerimą ir susirūpinimą. Nei nutarimas, nei vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pažadas, kad „Lietuva netaps prieglobsčiu nuo mobilizacijos gimtinėje bėgantiems rusams“, neduoda jokių teigiamų rezultatų ir menkina Lietuvos išreikštą griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu.

Nepaprastoji padėtis: Iš pasienio atšaukti kariai

Gruodžio 16 d. nuo pasienio su Baltarusija kariuomenės vadas atšaukė savo karius. LVŽS frakcijos nariai viešai paklausė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta? LVŽS Seimo nariai siekė gauti konkrečius atsakymus ir iš vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nes pasienio apsauga priskiriama šiai ministerijai.

Švietime naujesnių idėjų nėra

Švietimo bendruomenei reikalingi kitokie sprendimai. Vienas iš jų būtų galiojančių teisės aktų peržiūra ir koregavimas taip, kad jie padėtų ar bent jau netrukdytų užtikrinti, kad bus įmanoma pareikalauti realios atsakomybės už mokyklos taisyklių nesilaikymą ar mokinio pareigų nevykdymą.

Kitas kelias – iš naujo formuoti visuomenės nuomonę apie mokymąsi, įtikinant, kad mokymasis yra sunkus ir nebūtinai įdomus darbas, kad į mokyklą einama ne pramogauti, o mokytojas neprivalo būti artistu ir kiekvienai pamokai prigalvoti žaidimų ir naujų triukų, kad sudomintų mokinius atlikti savo pagrindinę pareigą. Ir šis kelias, deja, ilgas, reikalaujantis atskiros viešos ir ilgalaikės diskusijos.

Ir toliau gins lietuvių kalbą

Ką daro valdantieji laisvoje Lietuvoje? Praėjusioje sesijoje Seime priėmė gėdingą nutarimą, kuris yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Todėl kreiptasi dėl X, Q ir W raidžių į Konstitucinį teismą. Dėl lietuvių kalbos daug kartų ir labai aiškiai Konstitucinis Teismas pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą.

Tikimės, kad teismas priims teisingą sprendimą ir sustabdys valdančiųjų buldozerį, kuris naikina visus lietuvybės pamatus.

Lietuvos pilietybės atėmimas

Sumanymas pradėti Seime svarstyti Pilietybės įstatymo pataisas, kilo po Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago šokio Sočyje Putino atstovo spaudai sutuoktinės renginyje. Nes pagal dabartinę tarptautinę teisę negalima pilietybės savavališkai atimti. Kitaip tariant, turi būti pagrindas, kuris dera su pilietybės principais, su tarptautinės teisės principais. Vienas iš tų pagrindų yra veikimas prieš savo valstybę.

LVŽS frakcija mano, kad Seimui pateiktas naujas projektas yra tobulintinas tiek teisiniu, tiek techniniu aspektu. Taip pat matomas ir pačio mechanizmo netobulumas, nes neaišku kaip bus gaunami duomenys, kas juos įvertins, koks subjektas priims sprendimą dėl pilietybės netekimo.

Civilinės sąjungos projekto teisinis vertinimas
 
LVŽS nariai surinko Seimo narių parašus, kad būtų teisiškai įvertintas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.
 
Seimo nariai nori gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiks teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašoma išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus.    

Jei pavasarį grius ši Vyriausybė?

Jei ši Vyriausybė grius arba I. Šimonytė pavargs dangstyti savo ministrų bėdas, tai tikrai opozicija ras būdų ir išminties kaip susitarti ir kaip pakreipti šalies vairą teisinga linkme. Nuo pat kadencijos pradžios opozicija stipriai gilinasi į visas šalies problemas, susitinka su įvairių sričių atstovais, girdi jų pasiūlymus, tinkamai reaguoja, nuolat siunčia dabartinei Vyriausybei savo pastabas ir patarimus. Labai gerai supranta, kaip tiksliai gyvena žmones regionuose. Su kokiomis problemomis jie susiduria ir kokios pagalbos jiems reikia.   

Valdantieji visą laiką dangstosi karu Ukrainoje dėl problemų valstybės viduje, laikosi įsikibę postų, ir sako, kad valdžioje esantys – geriausia, kas galėjo nutikti, tarsi visuomenė kvaila, jei to nesupranta.

Panašu, kad Vyriausybėje daugiau pokyčių nebus, nebent ant dar kelių ministerijų bus iškeltos spalvingos vėliavos, kurios neturi nieko bendra nei su valstybėmis, nei su valstybingumu.     
                                                                                                                     
Tai, apie ką drąsiai ir viešai prabilo buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Ričardas Pocius, nėra tik kažkoks konfliktėlis su VRM ministre Agne Bilotaite dėl procedūrų. Tai generolo aiškus ir nedviprasmiškas pareiškimas, kad šita valdžia naikina vidaus reikalų sistemą. Ir, anot R. Pociaus, šita valdžia tai daro grubiausiu būdu žemindama bei taikydama mobingą aukštiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams.

Tikriausiai niekam nereikia priminti, kieno tai metodai, kuomet siekiama palaužti žmogų, jo pagarbą valstybei ir vertybėms, atimant iš jo garbę ir orumą. Ir šiandien jau kyla klausimas ne dėl ministrės ar visos vyriausybės nekompetencijos, bet KODĖL šitos valdžios atstovai visais būdais siekia susilpninti teisėsaugą ir visą visuomenę.