„Dabar mes esame labai blogoje situacijoje, kur būtini greiti sprendimai.“

Valius Ąžuolas. Premjerė soti ir žemės ūkis sveikas

2022 06 13

Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką pažįstu jau daug metų ir kaip aplinkosaugininką tikrai galėčiau pagirti – jis puikiai rūpinasi pelkėmis ir kitais šio sektoriaus dalykais. Tai yra jo sritis ir jo kompetencija. Šioje situacijoje ir būtų geriausia, jog jis dirbtų savo srityje. Deja, dabar ministras yra įmestas į ne savo sritį.

Ką daryti šioje situacijoje, kad ir vilkas liktų sotus, ir avis sveika? Geriausias sprendimas ministrui – pačiam atsistatydinti. Taip būtų išsaugomas ir premjerės veidas, ir nebereiktų valdančiosios koalicijos nariams rankų laužyti už ką balsuoti ir už ką ne.

Dabar mes esame labai blogoje situacijoje, kur būtini greiti sprendimai. Labai gaila, kad iš žemės ūkio ministro taip ir neišgirdome, ką jis nuveikė, kad ši sritis būtų pripažinta strategine.

Žemės ūkio ministras turėtų būti tas žmogus, kuris gina žemdirbius, o ne atvirkščiai – bando juos nupiešti kaip kažkokius gamtos teršėjus, nenorinčius naudoti žaliųjų technologijų. Deja, bet dabar vyksta būtent taip.

Pakalbėkime apie piniginę pusę. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) buvo galima šiam sektoriui skirti ir 300 ir 500 mln. eurų ir daugiau – lenkai tą ir padarė. Ar žemės ūkyje nereikia skaitmeninimo? Jo labai reikia, ar tai būtų skaitmeninis tręšimas, žemės tyrimai ar visi kiti dalykai. Tai tikrai buvo galima padaryti.

Dėl viešo pasakymo, jog žemdirbiai esą yra didžiausi teršėjai, CO2 išmėtėjai ir panašiai. Nustokime vieną kartą meluoti. Mokslas jau seniai pasakė – žemės ūkis CO2 daugiau sunaudoja nei išskiria. Kiek dar mokslo išvadų reikia tam pateikti, kad pagaliau būtų valdžios pripažinta. Ministras taip pat viešai turėtų tai sakyti.

Deklaruojame, jog norime siekti CO2 tikslų. Puiku, sodinkime kanapes, kurios daugiausiai sugeria CO2, įgyvendinsime Europos Sąjungos reikalavimus ir būsime labai gražūs. Arba galime sodinti mišką – kitos šalys sėkmingai tą daro. Bet ne, mes einame tuo keliu, kaip padaryti sektoriui blogiau.

Iš tikrųjų, blogiausia žemės ūkio sektoriuje yra tai, jog tarsi specialiai vykdoma kenkėjiška veikla. Pažiūrėkite, kas vyksta su deklaravimu – žmonės ten susiėmę už galvų. Europos Komisija ne kartą sakė, jog pasėlius deklaruoti turi tas, kas faktiškai su jais dirba, o ne tas, kas dirba su popieriais. O Žemės ūkio ministerija aiškiai pasakė, jog neturint popierėlio, deklaruoti negalima. Tai negi ministerijos tikslas, jog kuo mažiau žemdirbių deklaruotų pasėlius ir kuo mažiau išmokų pasiektų Lietuvos ūkininkus. Ar toks mūsų kelias?