„Šiuo metu, kai energijos kainos labai sukeltos, gyventojai suinteresuoti vystyti atsinaujinančią energetiką.“

Bronis Ropė. Kraustykitės į Ignaliną – čia dėl šildymo kainų žmonės nesuka galvos

2022 02 21

Kur panaudotumėte pinigus, kuriuos šiais metais jau sumokėjote ir dar sumokėsite už šildymą bei elektrą? Laisvalaikiui, kelionėms, sporto treniruotėms, kultūriniam gyvenimui? Numanau, kad nemažai daliai žmonių tai jau net ne prarastos pramogos ar turtingesnio laisvalaikio klausimas – sumos už šildymą tokios, dėl kurių teko apkarpyti ne tik laisvalaikio biudžetą, bet ir mokyklinių priemonių vaikams išlaidas, susilopyti paltą ar išsitraukti dar vienam sezonui tuos pačius jau gerokai nudėvėtus žieminius batus ar net skolintis...

Gyventojai ir verslas nukentėjo nuo tų savivaldybių, kurios dėl ūkiškumo stokos, o gal pasidavusios dujų lobistų įtakai, nevykdė perėjimo prie vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Kai kuriems gyventojams dabar tai reiškia sąskaitas už šildymą, siekiančias kone pusę gaunamų pajamų. Ypač senesniuose nerenovuotuose daugiabučiuose. Susidaro užburtas ratas – tie, kuriems naujos statybos ar renovuoti butai ne pagal kišenę, gauna pačias didžiausias sąskaitas už šildymą.
Kartais susidaro įspūdis, jog nemaža dalis Europos, taip pat ir Lietuvos politikų mano, kad atėjus pavasariui, energijos kainos vėl nukris iki ankstesnių, kad pamokėsim daugiau kompensacijų gyventojams, verslininkams, ir viskas vėl susitvarkys. Esu tikras, kad taip nebus. Energijos kainos, ko gero, nebekris, o kompensacijos ir lengvatos tik apkraus valstybių biudžetus, kurie yra sunešti iš tų pačių gyventojų kišenių, o dėl pandemijos ir kitų krizių ir taip jau yra komplikuoti. Mokesčių mokėtojų pinigais subsidijuodami iškastinį kurą niekada neišeisim iš šito užburto didelių kainų ir geopolitinių įkaitų rato. Virš 60 proc. energijos išteklių Europa importuoja, daugiausia iš Rusijos. Energijos poreikiui augant ir sparčiai senkant lengvai pasiekiamiems dujų bei naftos ištekliams, kainos tik kils, o ne priešingai.

Lietuvoje siūlomi laikini „gelbėjimosi ratai“ – lengvatos, kompensacijos už šilumos energiją. Tačiau tai man labiau panašu į savęs, o tiksliau – į rinkėjų apgaudinėjimą. Galbūt tai gali laikinai simboliškai sušvelninti naštą gyventojams, o valdžiai – gyventojų akyse uždėti mažą „pliusiuką“. Tačiau jei investicijos į efektyviausius vietinės energijos šaltinius ir į pastatų bei šilumos ūkių renovaciją tuoj pat ženkliai nepadidės, šias realiai nieko nekeičiančias lengvatas galime laikyti valdžios cinizmu ir žmonių išdavyste.

Negana to, vasario 2 d., Europos Komisija pasiūlė paskelbti branduolinę energetiką ir iškastines gamtines dujas „tvariomis investicijomis“. Tai ne tik kompromituoja Europą dėl neutralumo klimato atžvilgiu tikslų, tai vienareikšmiškai padidintų priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos ir niekaip nespręstų energijos kainų augimo.

Jau seniai buvo aišku, kad nėra kito teisingo kelio kaip tik energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinanti energetika, vietinės energetikos vystymas! Kai iškastinis kuras nenumaldomai brangsta ir kelia daug rimtų problemų, atsinaujinanti energetika kasmet pinga. Tos savivaldybės, kuriose vietos valdžia žvelgė toliaregiškai, jau seniai šilumos ūkius pritaikė vietiniam biokurui. Šiais metais kaip niekad anksčiau gyventojai tai įvertins.

Šiandieniniame kontekste tuščias ir apsimestinis yra rūpinimasis tiek gyventojų pajamomis, tiek geopolitine padėtimi, jeigu mes ir toliau išlaikysime „bambagyslę“ prie iškastinio rusiško kuro ir leisimės manipuliuojami per kuro kainas. Ar galime sau leisti subsidijuoti dujas, kurių vartojimą norime mažinti ir palaipsniui iš viso atsisakyti? Apie Vilniaus valdžios neveiksnumą šiuo klausimu buvo tiek daug diskusijų viešojoje erdvėje, kad dar daugiau svarstymų reikštų tik dar ilgesnį delsimą ir tiek Vilniaus gyventojų, tiek apskritai Lietuvos valstybės interesų išdavystę. Vilnius, būdamas daugiau kaip dvigubai turtingesniu už kitas savivaldybes, pritraukdamas didžiausias investicijas šalyje, nesugebėjo per kelis dešimtmečius pereiti prie tvaresnio ir saugesnio šilumos ūkio, paremto vietiniu biokuru ir biodujomis? Kai tą sugebėjo padaryti net skurdžiausios Lietuvos savivaldybės? Nepakako noro? Buvo kiti interesai? Tą būtina pakeisti tuoj pat.
Labiausiai dėl išaugusių šilumos kainų nukentėjo prie biokuro pereiti nesuskubusios savivaldybės – ekonomiškai pažangiausias Vilnius šiuo atžvilgiu „lyderiauja“ kaip labiausiai atsilikęs miestas. „Vilniaus šilumos tinklų“ šilumos gamyboje pagrindinis kuras yra gamtinės dujos, kurios sudaro iki 70 procentų viso kuro. Palyginimui, Kaune ir Panevėžyje iki 85 proc. šilumos pagaminama biokuro katilinėse, Klaipėdoje – 68 proc., Šiauliuose – 75 proc. Lietuvoje pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis vidutiniškai šilumos gamyboje 70 proc. sudaro biokuras, o gamtinės dujos – iki 30 proc.

Visoje Lietuvoje dar yra ką nuveikti vystant vietinę atsinaujinančią energetiką, bet sostinės atsilikimas yra nedovanotinas ir Vilniaus savivaldybės rinkėjams labai rimtai siūlyčiau persvarstyti savo pasirinkimus rinkimų metu, nes su tokiomis šildymo kainų tendencijomis gyventojų migracija gali pasisukti priešinga kryptimi. Jau ir iki šiol nemažai senjorų iš Vilniaus nusipirko renovuotus butus Ignalinoje, kur šildymas, lyginant su Vilniaus kainomis, kainuoja juokingai, nes šilumos ūkis čia atnaujintas ir pritaikytas biokurui jau prieš dešimtmečius, o ir visa kita kurortinė infrastruktūra yra puikiai išvystyta. Tačiau prašmatniame Vilniuje sunkiai verčiasi ne tik pensininkai – čia dėl kosminių šildymo kainų sunku ir jaunoms šeimoms, ir vienišiems žmonėms, ir biudžetinių įstaigų tarnautojams, ir, juo labiau studentams, kurie, remiami sunkiai dirbančių tėvų, laisvu nuo paskaitų metu dar bando prisidurti, pvz., vežiodami maistą.

Jau ne pirmą dešimtmetį tiesiogiai dirbu su šiomis temomis, skatinu žiedinę ekonomiką, žaliąją energetiką, biokuro, biodujų gamybą, pastatų renovaciją. Praktika rodo, kad tai tos sritys, į kurias investavus, subsidijos iš tiesų duoda pridėtinę vertę, nuo kylančio komforto gyventojams iki mažėjančių kainų ir poveikio klimatui bei energetinės nepriklausomybės.

Šiuo metu, kai energijos kainos labai sukeltos, gyventojai suinteresuoti vystyti atsinaujinančią energetiką. Ir teisingai, nes, panašu, kad kainos jau nebegrįš į praėjusios vasaros lygį. Todėl siūlau ženkliai didinti tam skirtas investicijas ir vystyti nuosavą, švarią, atsinaujinančią energijos gamybą.