LVŽS RINKIMŲ PROGRAMA

Preambulė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – LVŽS) – daugiau kaip šimtą metų aktyvios politinės veiklos patirtį turinti politinė jėga (su mūsų istorija galite susipažinti www.lvzs.lt), kuri savo politinę veiklą grindžia tradicinėmis vertybėmis, gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu ir lietuvybės puoselėjimu bei aplinkosauginėmis idėjomis, kuriomis siekia formuoti žaliosios Lietuvos viziją. Per pastaruosius ketverius metus LVŽS savo darbais įrodė nuosekliai vykdanti įsipareigojimus rinkėjams.

Nuo 2016 m. LVŽS Lietuvoje vykdė pokyčius: augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, vykdytos struktūrinės reformos leido modernizuoti ištisas valstybės gyvenimo sritis. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas per 2016–2020 metus padidėjo daugiau nei 200 eurų (38 proc.). Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) per tą patį laikotarpį augo 75 proc. (150 eurų), o vidutinė senatvės pensija – 50 proc. (133 eurais). Panaikintas 3,9 mlrd. eurų „Sodros“ skola, ją perkeliant į valstybės biudžetą. Taip pat sumažintos „Sodros“ administravimo sąnaudos. Be to, per metus fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų, kuriuos sudarė palūkanos. Sukauptas beveik 600 mln. eurų rezervas leido ne tik įveikti COVID-19 pandemijos iššūkius „Sodrai”, bet ir užtikrino pensijų stabilumą ateityje.

Daug dėmesio skyrėme jaunoms šeimoms: įvesta ir palaipsniui didinama vaiko pinigų išmoka. Ji per 2018–2020 metus padidėjo dvigubai: nuo 30 iki 60 eurų. Mūsų pastangomis atsirado galimybė jaunai (iki 35 metų) šeimai, planuojančiai įsigyti pirmąjį būstą regione, pretenduoti į valstybės subsidijas.

Keitėsi ir požiūris į sveikatos apsaugą. Sumažinome vaistų kainas. Nuo 75 metų asmenims – kompensuojamieji vaistai tapo visiškai nemokami! O bendrai per pastaruosius dvejus metus pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo dvigubai – nuo vidutiniškai 5,4 euro vienam receptui (2017 m. sausis–gegužė) iki vidutiniškai 2,5 euro vienam receptui (2020 m. sausis–gegužė). Sumažėjus vaistų kainai, daugiau lėšų galėjome skirti naujų inovatyvių vaistų kompensavimui: per pastaruosius dvejus metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 nauji, iki šiol nekompensuoti vaistai. Iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti.

Paslaugas stengėmės priartinti prie žmonių – matydami mūsų senjorų poreikius, plėtėme slaugos lovų skaičių, slaugos priemones bus galima įsigyti arčiau namų – nuo lapkričio 1 d. jas bus galima nusipirkti ne tik vaistinėse, bet ir patogiai apsiperkant prekybos centruose. Plėstos galimybės slaugyti artimuosius namuose, ilgesnį laiką mokant išmokas už artimųjų slaugą. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui galės būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų (buvo – 120 kalendorinių dienų). Darbais, o ne žodžiais, parodėme, kad medikai – mūsų prioritetas. Kilo jų atlyginimai: 2016 m. faktinis gydytojų vidutinis darbo užmokestis (etatui) buvo 1763 eurai, 2019 m. – 2573 eurai. 2016 m. faktinis slaugytojų vidutinis darbo užmokestis (etatui) buvo 889 eurai, 2019 m. – 1295 eurai.

2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve radome vos 23 milijonus eurų, o 2020 m. pradžioje jau turėjome 341 milijoną eurų. 2020 m. birželio mėn., po COVID-19 krizės suvaldymo, liko 183 mln. eurų ir tai yra vis tiek devynis kartus daugiau, nei radome 2016 m.

Vyko pokyčiai švietimo ir mokslo srityje. Siekiant pagerinti švietimo kokybę ir užtikrinti aukštesnius mokinių pasiekimus, 2019 m. patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės ir pradėtas ugdymo turinio bei pasiekimų vertinimo sistemos atnaujinimas. Įdiegta bendrojo ugdymo finansavimo metodika (klasės krepšelis) ir pedagogų etatinio apmokėjimo sistema. Mokytojų vidutinis darbo užmokestis (neto) vidutiniškai padidėjo 25,6 proc. (188,9 eurais). Auga susidomėjimas profesiniu mokymu. Naujos redakcijos profesinio mokymo įstatymas ir finansavimo metodika atveria naujas galimybes mokytis darbo vietoje pameistrystės būdu bei derinti mokymąsi bendrojo ugdymo mokykloje su profesijos moduliu.

Daugiau vietų skiriama valstybės finansuojamoms pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms: jų skaičius 2020 m. pasiekė 16,4 tūkst. (2019 m. – 13 tūkst.). 2018 m. pradėtas tarptautinis mokslinių tyrimų vertinimas ir patvirtinta nauja mokslinių tyrimų finansavimo metodika, 60 proc. lėšų skiriant pagal kokybinius parametrus. Nuosekliai didėjanti dotacija iš ES mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ pasiekė 69 mln. eurų (2019 m.). Per kadenciją 16 proc. padidintas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, o doktorantų stipendija – 83 proc. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai didėja dar apie 10 proc.

Pokyčiai vyko ir kultūros srityje. Sukurta Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcija, kurioje keliami uždaviniai – užtikrinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo ištyrimą, atskleidimą, susisteminimą ir išsaugojimą bei stiprinti materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertės suvokimą, jo įvairovę, savitą skirtingų kultūrinių tradicijų sąveiką. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. startavo Kultūros paso programa. Ji moksleiviams suteikia galimybę nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose, muziejuose. Augo kultūros darbuotojų atlyginimai: nuo 2016 m. pradžios iki 2020 m. kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai padidėjo daugiau nei 500 eurų. Didesnės galios suteiktos regionams – regionai įgijo daugiau teisių, sprendžiant dėl kultūrai skirtų lėšų paskirstymo. Kultūros valdyme – tai ypatingas pokytis, kuriuo siekta užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir mažesnių miestelių, stiprinti vietos kultūrinį identitetą. Dabar savivalda, pasitelkusi regionines kultūros tarybas, turi visas galimybes plėtoti jai svarbias vietos menininkų ir kūrėjų iniciatyvas, kurti bendrus projektus, kuo plačiau į kultūrines veiklas įtraukti vietos gyventojus.

Per 2016–2020 metus Lietuva tapo viena konkurencingiausių, atviriausių ir geriausias verslo sąlygas sukūrusių ekonomikų pasaulyje. Įstojome į EBPO – prestižinį ekonomiškai pažangių valstybių klubą. Mūsų ekonomikos augimas buvo du kartus spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai leido įgyvendinti sprendimus, užtikrinusius, kad ekonomikos augimą pajustų visi šalies piliečiai. Taikydami finansines priemones, kuriomis skatinome darbo vietų išsaugojimą bei vartojimą, sėkmingai atrėmėme COVID-19 pandemijos sukeltas grėsmes šalies ūkiui, kai tuo tarpu net labiausiai išsivysčiusios ekonomikos valstybės patyrė sunkius smūgius – antai per pirmąjį pusmetį Jungtinės Karalystės BVP susitraukė net 20 proc. Unikalią Lietuvos situaciją ekonomistai vadina stebuklu.

Įvykdėmė ir savo įsipareigojimus NATO – valstybės gynybai skiriame 2 proc. Valstybės valdymo skaidrinimui tobulinome viešųjų pirkimų sistemą, sukurėme asmenų, pranešusių apie korupciją, apsaugos sistemą, didinome atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įteisinome civilinį turto konfiskavimą, kuris nusikalstamą gyvenimo būdą gyvenantiems asmenims neleis pelnytis iš jų neteisėtos veiklos. Visos šios priemonės davė vaisių. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, faktinis kyšininkavimas, vertinant kyšio davimą per 5 metus, sumažėjo nuo 31% iki 18%. Tarp ES valstybių Lietuva yra 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija yra mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą.

Tyrimai rodo, jog žmonės pradėjo pasitikėti valstybe, jaučiasi laimingesni, pirmą kartą per 30 metų sprendėsi emigracijos klausimas: jau antri metai iš eilės į Lietuvą pradėjo grįžti daugiau žmonių, nei iš jos išvyksta.

Mūsų, kartu su Lietuvos žmonėmis, nuveiktais darbais didžiuojasi ir kitos valstybės bei tarptautinės institucijos: tai, kaip susitvarkėme su COVID-19 pandemija, užsienio valstybių spaudoje vadinama pavyzdžiu: Europos Komisija sako, jog vaiko pinigai – efektyviausia kada nors Lietuvoje taikyta priemonė kovai su skurdu; Pasaulio sveikatos organizacija džiaugiasi mūsų pastangomis gyventi sveikiau bei blaiviau ir ragina šias pastangas tęsti; Pasaulio bankas verslo sąlygų reitinge „Doing business” Lietuvai suteikė 11 vietą pasaulyje, kai atėję dirbti po rinkimų sakėme, kad 15-ta vieta kadencijos pabaigoje yra tai, kuo džiaugtumėmės kartu su Jumis pasiekę. Pasiekėme daugiau.

Nepaisant šių įkvepiančių darbų, dalis problemų, su kuriomis susiduria valstybė, yra įsisenėjusios, tad reikalauja didesnio centrinės valdžios dėmesio nei viena Seimo kadencija. Pavyzdžiui, išliekanti pakankamai didelė socialinė atskirtis. Pokyčiai ir ilgalaikė vizija reikalingi švietimo, mokslo bei sveikatos srityse. Manome, kad visi pokyčiai turi būti atliekami vadovaujantis aiškia valstybės raidos vizija, laikantis skaidrumo bei atsakomybės principų, o pradėti darbai turi būti pabaigti.

Tad į 2020 metų Seimo rinkimus LVŽS eina siūlydama tolesnę aiškią Lietuvos raidos viziją bei savo pradėtų darbų tęstinumą. Pateikiame programą, kurios pagrindas – tradicinės vertybės, kaip pamatinis gėris šūkyje „Tau. Šeimai. Lietuvai“. Jį detalizuodami pabrėžiame, kad politiniai sprendimai turi remtis tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybės bei sveikatos apsauga, glaudus sambūvis su gamta, darnus tradicinės šeimos ir bendruomenės puoselėjimas, patriotiškumas, istorinė atmintis ir Lietuvos valstybingumo saugojimas, kuriant žmogui tarnaujančią ekonominę, socialinę bei politinę aplinką.

Šios LVŽS puoselėjamos vertybės darniai sujungia visus LVŽS siūlomus darbus sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio, ekonomikos ir finansų, kovos su korupcija, savivaldos ir regioninės politikos srityse bei numatomą vykdyti užsienio politiką.

Nesame kadencijomis ir vien joms skirtomis programomis gyvenanti partija. Mūsų prioritetas – nuoseklus šalies vystymasis ilgalaikėje perspektyvoje. Tą įrodėme šioje kadencijoje kurdami strateginius valstybės raidos dokumentus: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planą bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Pagal šį planą vien ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 m. pabaigos bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos sudarys 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

Šie du dokumentai bei mūsų Vyriausybės atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., kuriame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai, kovojant su klimato kaita, yra mūsų rinkimų programa, su kuria einame į 2020 m. Seimo rinkimus.

Pradėtus darbus turime tęsti ir šiuose planavimo dokumentuose esančius ilgalaikius įsipareigojimus žmonėms bei valstybės raidai, jei gausime Jūsų pasitikėjimo mandatą, žadame toliau įgyvendinti 2020–2024 metais dirbdami Seime.

Įsipareigodami įgyvendinti mūsų programinius dokumentus, norime išskirti darbus, kuriuos sieksime įgyvendinti pirmiausiai, šiose penkiose prioritetinėse srityse:

socialinės politikos srityje – vaiko pinigų indeksavimo mechanizmo sukūrimas ir 13-osios pensijos įvedimas;

sveikatos apsaugos srityje – esamos infrastruktūros tobulinimas, jos funkcionalumo didinimas, idant prireikus ji būtų lengvai transformuojama ir pritaikoma ekstremalioms situacijoms;

švietimo ir mokslo srityje – aukštojo mokslo finansavimo sistemos, grįstos valstybės sutartimis su aukštojo mokslo institucijomis, įdiegimas ir valstybės finansavimo visiems pirmos pakopos studentams, kurie tenkina valstybės nustatytus gerai besimokančio kriterijus, užtikrinimas. Investavimas į mokytojus, siekiant šią profesiją padaryti prestižine;

kultūros srityje – tobulinsime visų kultūros sričių finansavimo programas, kad jos geriau atitiktų kiekvienos srities specifiką, valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus poreikius, leistų įgyvendinti tiek profesionaliojo meno, tiek etninės kultūros prioritetus. Drauge stiprinsime kūrybinių industrijų ir inovacijų sritis;

ekonomikos srityje – valstybinio banko įsteigimas, pelno mokesčio lengvatos, identiškoms lengvatai, taikomai LEZ, ne mažiau 1 mln. eurų investiciniams projektams kaimiškose vietovėse iki 1000 gyventojų ir sukuriantiems ne mažiau 20 darbo vietų, įvedimas;

valstybės valdymo srityje – vicepremjero pareigybės įvedimas. Ši pareigybė užtikrintų sklandų ir nenutrūkstamą Vyriausybės darbą tuo atveju, kai Ministras Pirmininkas turi būti pavaduojamas.

Tikimės LVŽS vertybių ir programos palaikymo bei kviečiame ją įgyvendinti kartu!


I dalis

II dalis

III dalis

IV dalis

V dalis

VI dalis

VII dalis

VIII dalis

IX dalis