2024 METŲ RINKIMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ PROGRAMA
2024 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa
Rengėjai:
Guoda Burokienė
Algimantas Dumbrava
Dainius Gaižauskas
Ligita Girskienė
Rimas Jankūnas
Jonas Jarutis
Eugenijus Jovaiša (vadovas)
Ramūnas Karbauskis
Gintautas Kindurys
Dainius Kepenis
Asta Kubilienė
Aušrinė Norkienė
Vaida Pranarauskaitė
Giedrius Surplys
Rimantė Šalaševičiūtė
Robertas Šarknickas
Stasys Tumėnas
Vytis Turonis
Vaidotas Vaičaitis
Aurelijus Veryga
Kristina Zamarytė-Sakavičienė
Redaktoriai:
Audrys Antanaitis
Rūta Bičiuvienė
Rengiant programą, pasiūlymus ir studijas teikė šios organizacijos:
Asociacija „LithuaniaBIO“
Lietuvos aeroklubas
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
Lietuvos moksleivių sąjunga
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“
Lietuvos socialinio verslo asociacija
Lietuvos studentų sąjunga
Lietuvos švietimo taryba.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija
Lietuvos žemės ūkio taryba
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
Nacionalinė NVO koalicija
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
VšĮ „Gyvi gali“
Žinių ekonomikos forumas
Turinys
Pratarmė
1. Tautinė tapatybė ir valstybė
2. Šeima ir demografija
3. Socialinis teisingumas ir socialinė pagalba
4. Jaunimo politika
5. Vyresnio amžiaus žmonių politika
6. Teisingumas ir teisinė valstybė
7. Kultūra
8. Žiniasklaida ir informacinė visuomenė
9. Švietimas, mokslas, sportas
10. Sveikatos apsauga
11. Valstybės saugumas ir gynyba
12. Tarptautiniai santykiai
13. Valstybės valdymas ir vidaus reikalai
14. Žemės ūkis
15. Aplinkosauga ir tvarumas
16. Energetinė nepriklausomybė
17. Ekonominė gerovė
18. Finansinis skaidrumas
19. Susisiekimo prieinamumas
Pratarmė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš seniausių politinių partijų Lietuvoje. Jos ištakos siekia 1905 metus, kai buvo įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga, ir 1922 metus, kai Pirmosios Lietuvos Respublikos metais ji įsijungė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą. Albino Rimkos, Juozo Gabrio-Paršaičio, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Felicijos Bortkevičienės, Jono Kriščiūno, Vlado Lašo, Mykolo Sleževičiaus, Jono Staugaičio, Zenono Toliušio, Jono Vileišio daugiau nei prieš šimtą metų pradėta Lietuvos valstybės kūrimo ir tautos išsaugojimo bei stiprinimo politika yra LVŽS stiprybės pagrindas. Ilgametė partijos istorija įpareigoja puoselėti tradicinę šeimą, papročius, kalbą, kultūrą ir kitas pamatines lietuvių tautos vertybes. Šiandien kaip niekada svarbu rinktis šioms vertybėms ištikimus žmones. Balsuodami už LVŽS būsite tikri, kad nacionalinėje politikoje ir savivaldoje Jums atstovaus kompetentingi ir savo pažiūrų nekeičiantys žmonės. LVŽS yra vienintelė tradicinėms ir tautinėms vertybėms ištikima nacionalinė politinė jėga, kuri prigimtinės teisės pagrindu siekia kurti bendrojo gėrio demokratiją Lietuvoje. Vyro ir moters kuriama šeima kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, o ne su prigimtimi nederančios ideologijos; pagarba žodžio laisvei ir religijų įvairovei, o ne vienos tiesos diktatas; demokratija, o ne autoritarizmas; piliečių įgalinimas ir įtraukimas dalyvauti valstybės gyvenime, o ne įsakinėjimas ir panieka jų nuomonei; sveika gyvensena, o ne laisva prekyba narkotikais ir kitomis priklausomybę keliančiomis medžiagomis; pagarba kitaip mąstantiems; taikų visuomenės sugyvenimą skatinantis elgesys – šios principinės vertybės yra neatsiejama LVŽS politinio kodekso dalis.
Todėl demokratija ir pilietiškumas, pagarba prigimtiniams principams, žmogaus teisėms ir laisvėms, aktyvus piliečių dalyvavimas politiniame gyvenime, politikų atsakomybė už priimamus sprendimus, nepriklausomos ir stiprios teismų sistemos su tarėjų institucija palaikymas, – šios, bei kitos šiame dokumente aprašomos LVŽS rinkiminės programos vertybinės nuostatos, atspindi pagrindinius mūsų politinės sąjungos principus ir tikslus siekiant užtikrinti ilgalaikę valstybės gerovę.
1. Tautinė tapatybė ir valstybė
● Tautiškumas ir valstybinė kalba, patriotinis ir pilietinis jaunimo auklėjimas, ryšiai su lietuvių išeivija – svarbi LVŽS vertybinės politikos dalis. Todėl sieksime:
✔ Išsaugoti lietuvių tautos tapatybę, rūpintis valstybės istorijos tyrimais ir sklaida, stiprinti valstybinės lietuvių kalbos statusą ir jos reikšmę pilietinėje visuomenėje;
✔ Užtikrinti bendruoju gėriu ir lietuvių Tautos politiniais interesais grindžiamą demokratinį valdymą;
✔ Rūpintis Lietuvos bendrapiliečių – tautinių bendrijų – kultūros išsaugojimu ir plėtra;
✔ Pagarbos ir pakantumo dvasioje diegti pilietiškumą ir patriotizmą, stiprinti šalies gynybą plėtojant karinį rengimą Lietuvos bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose;
✔ Teikti paramą lietuvybės išlaikymui išeivijoje bei skatinti išeivių grįžimą į Tėvynę.
2. Šeima ir demografija
● Šeimos vertybių įtvirtinimas, prigimtinės šeimos modelis, pagarbus požiūris į gyvybę nuo pat jos pradėjimo – yra LVŽS šeimos politikos pagrindas. Todėl pasisakome už:
✔ Šeimą, kaip Tautos išgyvenimo pagrindą;
✔ Santuoką, kaip ryšį tarp vyro ir moters;
✔ Santuoką, tėvystę, motinystę, kaip šeimos santykių pagrindus;
✔ Sampratą, kad motina yra moteris, tėvas yra vyras, kaip vaikų ir tėvų santykių pagrindą;
✔ Tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus;
✔ Vaikų teisę žinoti savo tėvus ir augti jų šeimoje.
● Siekdami, kad šeimos galėtų gimdyti ir auginti vaikus, ir suvokdami, kad tai įmanoma tik tada, kai šeimos gali jaustis saugios ir turi pasitikėjimą ateitimi, mes keliame sau užduotį skatinti gimstamumą ir užtikrinti, kad jauni žmonės galėtų įgyvendinti savo šeimos planus. Todėl mes esame už:
✔ Palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę;
✔ Įperkamą nuosavą būstą;
✔ Finansinį saugumą;
✔ Darbo ir šeimos pareigų suderinamumą.
● Šių keturių postulatų visaapimantis ir esminis pagrindas yra fizinės ir psichinės šeimos sveikatos puoselėjimo ir gynimo politika. Todėl:
✔ Plėsime šeimai palankią aplinką – skatinsime pasirengimo šeimai ir skyrybų prevencijos programas, ugdysime palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę, sieksime paslaugų prieinamumo vaikų besilaukiančioms šeimoms, krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, finansuosime efektyvias gimstamumo skatinimo programas ir jas siesime su tiksliniu finansavimu;
✔ Neatsisakysime esamų lengvatų, nes kūdikio gimimas – tai sprendimas visam gyvenimui, kuris reikalauja stabilumo, nuoseklumo ir saugumo. Todėl nuolat didinsime finansavimą šeimos politikos priemonėms įgyvendinti ir plėsime lengvatų šeimoms ratą;
✔ Tėvus ir senelius atleisime nuo GPM tiek metų, kiek jie išbus vaiko priežiūros atostogose;
✔ Vienam iš tėvų šeimoje, kurioje gimė 4 ir daugiau vaikų, iki jauniausio vaiko pilnametystės netaikysime GPM;
✔ Vienam iš tėvų šeimoje, kurioje gimė 3 ir daugiau vaikų, iki jauniausio vaiko pilnametystės sumažinsime GPM;
✔ Kiekvienam naujagimiui (ir vaikui gimusiam nuo 2020 m.) paskirsime 10 tūkst. eurų vertės Lietuvos ateities investicinio fondo vienetų. Šio fondo investicinė grąža bus išmokama asmeniui sulaukus 65 m. ir (arba) kitais įstatyme numatytais atvejais (pvz. studijų pradžia, vestuvės, sunki liga, nedarbingumas ir kt.);
✔ Šeimoms, kurios turi keturis ir daugiau vaikų, kompensuosime 50 procentų papildomo arba daugiaviečio automobilio įsigijimo išlaidų;
✔ Atgaivinsime ir plėsime pirmojo būsto jaunoms šeimoms programą ir teiksime valstybės garantijas paskoloms būstui įsigyti;
✔ Asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų, kompensuosime dalį turimo būsto paskolos įmokų;
✔ Plėsime darželių ir laikinų vaiko priežiūros vietų tinklą;
✔ Skatinsime lanksčių darbo formų prieinamumą, įvairius vaiko priežiūros būdus;
✔ Užtikrinsime, kad antraisiais vaiko priežiūros metais vaiko priežiūros atostogų galėtų eiti ne tik tėvai, bet ir dirbantys seneliai;
✔ Užtikrinsime, kad vaiko priežiūros išmoka antraisiais vaiko priežiūros metais būtų mokama jos nemažinant, net jeigu yra gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos;
✔ Didinsime paramą specialiųjų poreikių turinčioms šeimoms;
✔ Skirsime pagalbą skurde gyvenančioms šeimoms;
✔ Skirsime papildomą paramą vaikams, augantiems tik su vienu iš tėvų;
✔ Užtikrinsime, kad pilnametystės sulaukę buvę globotiniai, kurie lieka gyventi su savo globėjais, gautų tokias pačias socialines garantijas, kaip suaugę biologiniai vaikai, gyvenantys toje pačioje šeimoje;
✔ Inicijuosime šeimai palankios aplinkos rodiklio kūrimą ir pagal jį vertinsime šeimos politikos priemonių efektyvumą;
✔ Seimui siūlomus įstatymus ir jų pakeitimus vertinsime pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui;
✔ Peržiūrėsime strategiškai reikšmingų statistinių duomenų apie Lietuvos šeimas valdymo praktiką, kad sprendimus priimantys asmenys, pareigūnai ir Lietuvos visuomenė turėtų išsamią ir objektyvią informaciją;
✔ Seimo Ateities komitetą performuosime į Lietuvos ateities ir demografijos komitetą, kad būtų užtikrinta demografinės politikos įgyvendinimo parlamentinė kontrolė;
✔ Į Vyriausybės politinę komandą įtrauksime asmenis, kurie būtų atsakingi už demografijos ir šeimos politikos klausimus;
✔ Sieksime, kad Nacionalinė šeimos taryba turėtų tinkamus įgaliojimus bei finansavimą.
3. Socialinis teisingumas ir socialinė parama
● LVŽS politikoje socialinis teisingumas ir socialinė parama yra esminiai, kuriant sąžiningą ir lygią gerovės visuomenę. Suprantant, kad tik įtrauktis gali užtikrinti tikrą socialinę gerovę ir socialinį teisingumą visiems piliečiams, kyla šios mūsų politikos esminiai tikslai:
✔ Siekti, kad valstybė užtikrintų ir saugotų žmogaus teises ir laisves, kad visi visuomenės nariai turėtų lygias galimybes ir būtų vienodai vertinami;
✔ Kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties ir asociatyvinę diskriminaciją, dėl rasės ar etninės kilmės, dėl religijos, amžiaus, negalios ir kalbos;
✔ Siekti sudaryti tokias sąlygas, kad kiekvienas pilietis gyventų visavertį ir prideramą gyvenimą, kad jos garantuotų orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, leistų augti ir tobulėti, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime;
✔ Nuosekliai stiprinti NVO ir kitus socialinius partnerius, ugdyti jų kompetencijas, numatant tam tvarius teisinius ir finansinius mechanizmus, plėsti galimybes socialinių partnerių atstovams įsitraukti ir aktyviai dalyvauti įvairiuose valstybės institucijų ir organizacijų valdymo formatuose;
✔ Svarstyti galimybę sukurti Darbo rūmus;
✔ Skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą bei vykdymą;
✔ Plėsti socialinį dialogą kaip geriausią priemonę, kuri užtikrintų orias darbo ir apmokėjimo sąlygas;
✔ Skatinti ir puoselėti darbuotojų sąžinės, religijos ir žodžio laisvę bei nuomonių pliuralizmą darbo aplinkoje;
✔ Tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą;
✔ Teikti finansinę ir socialinę paramą asmenims, kuriems jos reikia, nuolat didinti senatvės ir kitokias pensijas;
✔ Užtikrinti asmenų su negalia teisę į savarankišką gyvenimą (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnis);
✔ Visiems piliečiams be išimčių užtikrinti kokybiškas sveikatos paslaugas;
✔ Sudaryti galimybes gauti prieinamą ir tinkamą būstą, ypač pažeidžiamiems visuomenės nariams;
✔ Skatinti švietimo ir profesinio mokymo prieinamumą, kuris leistų visiems piliečiams turėti galimybę įgyti reikiamus įgūdžius ir žinias;
✔ Užtikrinti, kad piliečių žmogaus teisės ir laisvės, kaip prioritetinė sritis, būtų ginamos visose valstybinėse institucijose.
Todėl mes remsime visas priemones ir priimsime įstatymus, kurie:
✔ Sudarys sąlygas spręsti demografijos, migracijos ir integracijos politikos klausimus;
✔ Skatins tiesioginės finansines išmokas ir pašalpas, skirtas padėti žmonėms įveikti laikinus ar ilgalaikius finansinius sunkumus;
✔ Stabdys valstybės ir savivaldybių įmonių privatizaciją ir didins finansavimą viešosioms paslaugoms;
✔ Tobulins viešųjų paslaugų, teikiamų sveikatos, švietimo, būsto ir kitose srityse, kokybę, apjungiant juos į socialinių paslaugų paketą;
✔ Plės teisės aktus, kurie draudžia diskriminaciją ir užtikrina lygias teises visiems piliečiams;
✔ Skatins lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;
✔ Skatins visuomenės supratimo didinimą apie socialinį teisingumą ir lygybę;
✔ Šalins finansinius apribojimus, biurokratinius barjerus;
✔ Įgalins nuolatinę šios politikos įgyvendinimo stebėseną, jos vertinimą ir prisitaikymą prie besikeičiančių visuomenės poreikių;
✔ Skatins bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių, visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese.
Įgyvendindami socialinio teisingumo ir socialinės rūpybos politiką sieksime:
✔ Remti ES pastangas sutrumpinti savaitės darbo laiką;
✔ Įvesti tryliktąją (vienkartinę) pensiją, inicijuoti Pensijų anuitetų fondo investavimo politikos ir strategijos peržiūrą siekiant didesnės investicinės grąžos;
✔ Įgyvendinti kompleksines užimtumo pagyvenusiems ir asmenims su negalia programas;
✔ Padidinti senatvės ir kitas pensijas, gerinti sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumą šeimoms, kuriose yra asmenų su negalia, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos;
✔ Užtikrinti asmeninio asistento prieinamumą asmenims su negalia, sudarant galimybę asmeniniu asistentu tapti ir artimam giminaičiui;
✔ Užtikrinti šeimoms, kuriuose yra asmenų su negalia, teisę į poilsį ir apmokėjimą už atliekamą darbą;
✔ Įvesti lengvatinį PVM tarifą pirmo būtinumo maisto produktams;
✔ Atleisti nuo viešojo transporto mokesčio mokinius, mokytojus, asmenis su negalia ir pensininkus;
✔ Užtikrinti, kad socialinė parama būtų taikli ir pasiektų visus jos reikalingus asmenis be nepagrįstos diskriminacijos, valstybinėse įstaigose ir valstybės finansuojamuose projektuose skatinti asmenų su negalia įdarbinimą, plėtoti paskatas darbdaviams įdarbinti asmenis su negalia;
✔ Stiprinti profesines sąjungas kaip kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo institutą, darbo ginčų komisijų nepriklausomumą.
4. Jaunimo politika
● Mes palaikome jaunimo vertybines nuostatas: pilietiškumą, patriotizmą, saviraiškos įvairovę, solidarumą, laisvę ir pagarbą.
● Mes siekiame puoselėti jauno žmogaus gerovę ir laisvę, vystyti bei stiprinti jaunimo bendruomenes, sudaryti palankias sąlygas jaunų žmonių socialinei, ekonominei ir politinei įtraukčiai nacionaliniu ir regioniniu lygiu, kad visi kartu kurtume pasitikėjimu ateitimi grįstą, naujas galimybes atveriančią, grėsmėms atsparią Lietuvos valstybę.
● Todėl mes remsime ir priimsime įstatymus, strategijas ir programas, kurios:
✔ Skatina jaunų žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime, įtraukia juos į sprendimų priėmimo procesus tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu dalyvaujant jaunimo tarybose, nevyriausybinėse organizacijose, savanorystėje ir kitose veiklose;
✔ Plečia atvirų jaunimo centrų bei erdvių tinklą, darbo su jaunimu formų įvairovę visoje Lietuvoje;
✔ Užtikrina kokybišką ir prieinamą švietimą, darbo rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą, skatina rinktis formalųjį ir neformalųjį švietimą, kuris ugdo jaunimui reikalingus įgūdžius ir kompetencijas;
✔ Skatina jaunimo užimtumą, remia jų įsidarbinimą ir verslumą, didina jaunimo karjeros planavimo konsultavimo prieinamumą, ypatingai kaimiškose teritorijose, tautinių bendrijų mokyklose;
✔ Garantuoja prieinamą sveikatos priežiūrą, psichologinę pagalbą ir skatina sveiką gyvenimo būdą;
✔ Plečia jaunimo galimybes gauti psichikos sveikatos paslaugas jiems prieinamose vietose;
✔ Stiprina tarpsektorinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą psichikos sveikatos srityje;
✔ Gerina mokyklos bendruomenės psichologinę savijautą tiek fizinėje, tiek internetinėje erdvėje;
✔ Skatina kreiptis pagalbos dėl psichinės sveikatos;
✔ Užkerta kelią priklausomybėms ir kitoms sveikatos problemoms;
✔ Mažina alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, taikant moksliniais tyrimais bei įrodymais grįstas ir veiksmingas priemones;
✔ Skatina jaunų žmonių fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, higieną, kokybišką miegą ir poilsį, nuo vaikystės ugdo įpročius reguliariai tikrintis sveikatą;
✔ Sudaro galimybes didinti finansavimą neformaliajam vaikų ugdymui kaip prevencinei priemonei siekiant užkirsti kelią žalingų įpročių formavimuisi;
✔ Teikia paramą pažeidžiamam jaunimui, numato socialinės apsaugos priemones, būstą, paramą jaunoms šeimoms ir iniciatyvas, kurios padeda jaunimui integruotis į visuomenę;
✔ Skatina jaunimo dalyvavimą kultūros, meno ir sporto veiklose, suteikia galimybes išreikšti save ir plėtoti savo talentus bei interesus, puoselėja socialinę-pilietinę veiklą;
✔ Puoselėja žmogaus teises ir lygias galimybes, užtikrina, kad visi jauni žmonės turėtų vienodas galimybes, nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, religijos, socialinės ar ekonominės padėties;
✔ Skatina tarptautinį bendradarbiavimą jaunimo srityje, tarptautines savanorystės iniciatyvas ir bendrus projektus su kitomis šalimis;
✔ Skatina nacionalinių jaunimo organizacijų plėtrą ir veiklą išeivijoje;
✔ Užtikrina vaikų ir jaunimo vasaros stovyklų plėtrą, skatina užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ir jaunimo dalyvavimą stovyklose Lietuvoje;
✔ Stiprina nepolitinių jaunimo organizacijų atstovavimą ir bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu;
✔ Stiprina nevyriausybinių organizacijų nepriklausomumą, apriboja valstybės lėšų skyrimą toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurių valdymo organų nariai yra politinių partijų darbuotojai ar valstybės tarnautojai;
✔ Didina NVO fondo finansavimą patriotiniam ugdymui ir instituciniam jaunimo organizacijų stiprinimui;
✔ Didina piliečių informuotumą apie priemones informaciniam saugumui užtikrinti, pilietiškumui ugdyti, užtikrina reguliarų pilietinio pasipriešinimo bei civilinės saugos mokymų organizavimą, kad kuo didesnė visuomenės dalis įgytų reikiamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
5. Vyresnio amžiaus žmonių politika
● LVŽS vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindinis tikslas – gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, užtikrinti jų teises ir orumą bei skatinti aktyvų dalyvavimą visuomenėje.
● Todėl mes remsime ir priimsime įstatymus, strategijas ir programas, kurios:
✔ Užtikrins vyresnio amžiaus žmonėms prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą;
✔ Teiks socialines paslaugas, įskaitant dienos centrų ir globos namų paslaugas, pagalbą gyvenantiems savarankiškai bei priežiūrą namuose;
✔ Skatins sveiką gyvenimo būdą, prevencines programas ir lėtinių ligų valdymą;
✔ Užtikrins tinkamas ir tvarias pensijas, kurios garantuos orų gyvenimą išėjus į pensiją;
✔ Siūlys papildomas finansinės paramos programas – ypač mažas pajamas gaunantiems vyresnio amžiaus žmonėms;
✔ Skatins vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, jei jie to pageidauja;
✔ Skatins visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir savišvietos finansavimą;
✔ Teiks mokymo ir perkvalifikavimo programas, padedančias vyresniems žmonėms įgyti naujų įgūdžių;
✔ Leis pensinio amžiaus mokslininkams gauti valstybės finansavimą, kuris padės užtikrinti jų mokslinės veiklos tęstinumą ir prisidės prie šalies mokslo pažangos;
✔ Kovos su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje;
✔ Skatins prieinamo ir pritaikyto būsto kūrimą bei renovaciją;
✔ Užtikrins, kad vyresnio amžiaus žmonės gyventų saugioje ir sveikatai palankioje aplinkoje;
✔ Skatins vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą kultūrinėje, socialinėje ir politinėje veikloje;
✔ Kurs bendruomenės iniciatyvas, kurios padės išvengti socialinės izoliacijos ir vienišumo;
✔ Teiks informaciją apie vyresnio amžiaus žmonėms prieinamas paslaugas ir teises;
✔ Užtikrins, kad vyresnio amžiaus žmonių teisės būtų apsaugotos nuo prievartos, smurto ir išnaudojimo;
✔ Skatins teisinę apsaugą ir konsultavimo paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms.
6. Teisingumas ir teisinė valstybė
● Teisinės valstybės principų stiprinimas, kova su korupcija, teisingumas ir sąžiningumas visose viešojo gyvenimo srityse, aukštesnis visuomenės saugumo lygis, skatinant bendruomenių įsitraukimą ir prevencines priemones prieš nusikalstamumą. Visa tai orientuoja į teisės ir teisingumo sistemos stiprinimą bei visuomenės pasitikėjimo šia sistema didinimą, kad Lietuva būtų saugi ir teisinga valstybė, kurioje kiekvienas pilietis būtų apsaugotas ir galėtų realizuoti savo teisę į teisingą teismą.
✔ Teisėkūra: teisėkūrą orientuosime į bendrąjį visos visuomenės gėrį, didinsime teisėkūros atvirumą ir skaidrumą atverdami duomenis apie teisėkūros procesus visais lygmenimis (Seimo, Vyriausybės, savivaldos), sieksime teisėkūros kokybės vengdami skubotų sprendimų – skubą taikysime tik išimtiniais atvejais tenkindami gyvybiškai svarbius visuomenės poreikius. Siekdami teisėkūros skaidrumo, tobulinsime lobistinės veiklos reglamentavimą, skatinsime piliečių ir jų organizacijų įsitraukimą projektų svarstymo stadijoje, teisinėmis priemonėmis įtvirtinsime ,,atšalimo“ laikotarpį teisėjų pareigas siekiantiems užimti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios pareigūnams. Teisėkūros skaidrumui pasitarnaus realiai veikiantys referendumo, piliečių įstatymų iniciatyvos teisės ir kiti tiesioginės demokratijos institutai, kurių reglamentavimą žadame tobulinti.
✔ Teismų sistema: nuolat didinsime finansavimą teismams ir prokuratūroms, ugdysime pasitikėjimą teismais ir prokuratūra, stiprinsime teismų nepriklausomumą, tobulinsime teisėjų atranką, didinsime procedūrų viešumą ir bylų nagrinėjimo spartą, skaidrinsime prokurorų atrankos sistemą. Daug dėmesio skirsime teisėjų atrankos ir mokymo procesams, siekdami užtikrinti aukštą teisėjų kompetenciją ir profesionalumą. Įteisinsime visuomeninių teisėjų (tarėjų) institutą teismuose. Audituosime šiuo metu vykstančią teismų optimizavimo reformą.
✔ Korupcijos prevencija ir kontrolė: kovosime su korupcija, ypač viešajame sektoriuje, priimdami griežtesnius teisės aktus ir skatindami veiksmingesnes korupcijos prevencijos priemones, skatinsime antikorupcinį švietimą ir sieksime plačiau įtraukti gyventojus kovoti su korupcija. Reikalausime asmeninės politikų atsakomybės už neteisėtus ir žalą valstybei bei visuomenei darančius sprendimus.
✔ Baudžiamosios teisės politika: remsime griežtesnes bausmes už sunkius nusikaltimus, tokius kaip smurtiniai nusikaltimai, prekyba žmonėmis, narkotikų prekyba ir panašiai. Kartu užtikrinsime, kad baudžiamosios bylos nebūtų nagrinėjamos nuotoliniuose posėdžiuose, kad bausmės būtų ne tik griežtos, bet ir proporcingos bei teisingos.
✔ Penitencinė politika: sieksime, kad laisvės atėmimo bausmė būtų resocializacijos, o ne vien baudimo priemonė.
✔ Žmogaus teisių apsauga: ginsime žmogaus teises ir laisves, ypač pažeidžiamų grupių – vaikų, neįgaliųjų, senjorų ir kitų, remsime teisės aktus, kurie užtikrina lygiavertę apsaugą visiems piliečiams. Stiprinsime atstovavimą Lietuvai Europos žmogaus teisių teisme ir kitose tarptautinėse teisminėse institucijoje, siekdami geresnio nacionalinės teisės reprezentavimo.
✔ Policijos ir teisėsaugos institucijų stiprinimas: sieksime didinti policijos ir kitų teisėsaugos institucijų efektyvumą, gerinsime jų materialinę bazę, mokymus ir motyvacinę sistemą, kovosime su organizuotu nusikalstamumu ir kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis.
✔ Piliečių teisinio saugumo stiprinimas: plėtosime notariato, antstolių ir advokatų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Didinsime valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę, garantuodami konkurencingą šių paslaugų apmokėjimą. Užtikrinsime, kad santuoka išliktų vieninteliu teisiniu institutu šeimos santykiams kurti. Taip pat sieksime taip reglamentuoti privačius santykius, kad asmenys, negalintys ar nenorintys sukurti šeimos, galėtų apsaugoti savo teises ir turtinius bei su jais susijusius neturtinius interesus.
7. Kultūra
●Harmoningai subalansuota nacionalinių tradicijų ir modernumo sąveika, nacionalinio identiteto stiprinimas pasitelkus kultūrą, kultūros plėtra ir prieinamumas yra LVŽS kultūros politikos siekinys. Kultūros politikoje atsigręšime į nacionalinio turinio kūrimą mūsų operoje, teatre, muzikoje, kine bei kitose meno šakose, intensyvinsime nacionalinio meno sklaidą Lietuvoje bei užsienyje, ateities kartoms saugosime kultūros paveldą kaip esminę tautos tapatybės dalį.
● Įgyvendindami savąją kultūros politiką, sieksime pažangos šiose kultūros srityse:
✔ Kultūros paveldas: tobulinsime materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo Lietuvoje ir užsienyje apsaugos, tyrimų, sklaidos ir autorinių teisių teisinę aplinką.
✔ Regioninė kultūra: sukursime ir įgyvendinsime nacionalinio lygmens programą, skirtą mažinti kultūrinę atskirtį regionuose, sieksime užtikrinti, kad kultūrinė veikla ir renginiai būtų prieinami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei kaimuose, puoselėsime regionų kultūros savastį, tobulinsime etnografinių Lietuvos regionų detalizavimą kaip etnoso raidos žemėlapį. Stiprinsime ir palaikysime „Gyvojo muziejaus“ koncepciją išsaugant nykstančius Lietuvos regionų muziejus, puoselėsime regionų kultūros centrų (muziejų, bibliotekų, turizmo centrų) technologinį atsinaujinimą išnaudojant papildančios bei virtualios realybės bei dirbtinio intelekto teikiamas galimybes.
✔ Kultūros finansavimas: sieksime, kad bendrasis kultūros finansavimas nuo BVP didėtų bent 0,3 procento, kad kultūros sektorius per Kultūros tarybas gautų didesnį finansavimą, kad valstybė daugiau investuotų į kultūros infrastruktūrą, meno ir kultūros projektus bei iniciatyvas tam, kad išaugtų kultūros sektoriaus sukuriama BVP dalis. Sudarysime teisines sąlygas, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų konkurencingi šalies mastu. Audituosime naujai įsteigto Medijų fondo veiklą ir teiksime atitinkamus pakeitimus, jei bus būtina.
✔ Kultūros prieinamumas: sieksime, kad kultūra būtų prieinama visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių įsitrauktų į kultūrinę veiklą. Skatinsime menininkus rengti tęstinius bendradarbiavimo su regionų bendruomenėmis projektus. Stiprinsime pagalbą nevalstybiniams menininkų ir kūrėjų projektams.
✔ Kultūros įstaigos ir dalyviai: stiprinsime valstybinių ir nevalstybinių organizacijų bei meno dalyvių teisinę aplinką. Sudarysime teisines sąlygas, kad Lietuvos universitetuose būtų atkurtos kokybiškos kultūrai plėtoti reikalingos aukštosios studijos – muziejininkystės, paveldosaugos, archyvistikos, bibliotekininkystės ir kitos. Skatinsime kultūros įstaigų vadovų rengimą ir nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, sieksime užtikrinti konkursų nešališkumą, objektyvumą ir skaidrumą. Rūpinsimės didelę vertę sukuriančiais meno atlikėjais ir kūrėjais, tyrėjais ir skleidėjais, liaudies, modernaus meno ir netradicinių menų entuziastais. Skatinsime profesionalaus meno konkursų laimėtojų darbų sklaidą regionuose ir itin aukšto lygio užsienio menininkų atvykimą į Lietuvą.
✔ Kultūrinis visuomenės švietimas: remsime ir skatinsime programas, ugdančias jaunų žmonių domėjimąsi menu, muzika, literatūra ir kitomis kultūros sritimis. Įgyvendinsime nacionalinį projektą „Tautos namai“, tęsime Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektą. Plėtosime Kultūros paso koncepciją; sieksime įvesti Nacionalinį kultūros pasą visiems Lietuvos piliečiams, plėsime Šeimos kortelės panaudojimo galimybes. Skatinsime daugiavaikių šeimų ir šeimų, auginančių neįgalius vaikus, kultūrinį švietimą sudarydami galimybes nemokamai lankyti valstybinius muziejus, dalyvauti edukacijose, ekskursijose. Sieksime, kad Lietuvos kultūrinė aplinka sukurtų sąlygas formuotis brandžiai ir sąmoningai, priešiškoms kultūroms bei idėjoms atspariai asmenybei. Skatinsime pozityvių žinių apie mūsų kalbą bei kultūrą kūrimą ir sklaidą, didinsime Lietuvos kultūros žinomumą užsienio valstybėse.
✔ Kūrybinės industrijos: skirsime dėmesį kūrybinėms industrijoms, siekdami skatinti jų augimą ir plėtrą. Palaikysime iniciatyvas, kurios padeda kūrybinių industrijų atstovams plėtoti savo veiklą ir kurti naujas darbo vietas.
8. Žiniasklaida ir informacinė visuomenė
● Žiniasklaida yra itin svarbi visuomeninio gyvenimo apykaitos dalis, galinti ypač svarbiais visuomenės gyvenimo momentais ją telkti ar, atvirkščiai, skaldyti. Skatindami informacijos priemonių nepriklausomumą ir siekdami, kad dabartinė žiniasklaidos priemonių įvairovė padėtų žmonėms susivokti supančiame pasaulyje, o ne vestų į sumaištį, mes užsibrėžiame:
✔ Skatinsime žurnalistų savivaldos bei profesines organizacijas šviesti visuomenę apie žiniasklaidos priemonių įvairovę, jų prieinamumą, ugdyti gebėjimą naudotis įvairiais žiniasklaidos šaltiniais bei kritiškai vertinti žiniasklaidos turinį;
✔ Skatinsime žiniasklaidos nepriklausomumą pertvarkant paramos ir/arba mokestinę sistemą;
✔ Inicijuosime paramos formų žiniasklaidai įvairovę, skatinsime kurti fondus privačių rėmėjų lėšoms pritraukti;
✔ Įtvirtinsime nuostatą, kad žiniasklaidos priemonės privalėtų deklaruoti savo ryšius (jei tokius turi) su politinėmis partijomis, komercinėmis struktūromis bei įtakos organizacijomis, įsikūrusiomis Lietuvoje ir užsienyje;
✔ Atliksime LVŽS inicijuoto ir nuo 2023-01-01 pradėjusio veikti žiniasklaidos priemonių registro VIRSIS peržiūrą ir įvertinimą, siekiant išsiaiškinti, kurie su šios sistemos įdiegimu sieti tikslai buvo pasiekti, ir kas tobulintina;
✔ Ruošimės ir laiku reaguosime į dirbtinio intelekto iššūkius žiniasklaidoje, sutelkiant specialistus, kurie laiku informuotų visuomenę apie „netikrus pranašus“, t. y. dirbtiniu intelektu sukonstruotus vaizdo ar garso pranešimus, pasinaudojant realių žmonių atvaizdais ar nukopijuojant jų balsą.
9. Švietimas ir mokslas
● LVŽS švietimo ir mokslo politikos esminis tikslas – moderni, prieinama ir kokybiška švietimo ir mokslo sistema, kuri tenkintų dabarties poreikius, atitiktų šiuolaikinius visuomenės ir darbo rinkos reikalavimus, būtų orientuota į ilgalaikį sistemos tvarumą ir pažangą, konkurencingumą, istorinės atminties perdavimą ir lietuvių tautines tradicijas bei kultūrinių pokyčių keliamus iššūkius. Ji turi skatinti kurti inovatyvią ir sveiką visuomenę, plėsti socialinį teisingumą, ugdyti ir puoselėti lietuvių nacionalinę kultūrą ir valstybinę kalbą, tautines tradicijas ir tradicines vertybes; ugdyti ir puoselėti tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą.
● Siekiant šių tikslų, LVŽS švietimo ir mokslo politika remiasi šiais principais:
✔ Prieinamumas ir lygybė: švietimas turi būti prieinamas visiems, visi vaikai ir jaunimas privalo turėti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo jų tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių. Tai apima ir fizinį prieinamumą (mokyklų tinklas, infrastruktūra), ir finansinį prieinamumą (stipendijos, subsidijos). Sieksime išlaikyti esamą mokyklų tinklą regionuose.
✔ Kokybė: švietimo sistemos turi užtikrinti aukštą mokymo ir mokymosi kokybę visuose švietimo lygmenyse – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo – ir vienodą ugdymo kokybę visoje Lietuvoje – mieste ir kaime. Tai reikalauja kvalifikuotų pedagogų, tinkamų mokymo priemonių ir gerai parengtų mokymo programų, naujausių technologijų, ypač dirbtinio intelekto, pritaikymo ugdymo procese.
✔ Mokytojų ir dėstytojų rengimas: profesinis tobulėjimas, nuolatinis mokymasis yra būtini siekiant užtikrinti aukštą mokymo kokybę. Tai apima mokytojų ir dėstytojų rengimo programas, kvalifikacijos kėlimą, mokytojų ir dėstytojų vertinimo sistemas, suinteresuotų grupių įtraukimą į mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo procesą.
✔ Mokinių pasiekimai: sutelkti pedagogų, visos mokyklos bendruomenės pastangas mokinių individualybei atsiskleisti, pasiekti maksimalių jų galias atitinkančių ugdymosi rezultatų ir asmenybės brandos; suformuoti prielaidas sėkmingai profesinei karjerai, atsakingai visuomeninei veiklai ir saviraiškai, civilinei saugai ir pilietiniam veikimui, ekologinio švietimo ir sveikatinimo programų įgyvendinimui, jaunimo sąmoningumui aplinkos apsaugos svarbos klausimais didinti.
✔ Lankstumas ir inovacijos: švietimo politika turi skatinti inovacijas ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių visuomenės ir darbo rinkos poreikių. Tai turi apimti naujų technologijų integravimą, nuotolinio mokymosi galimybes ir mokymo programų atnaujinimą.
✔ Socialinė įtrauktis: švietimo sistemos turi būti pritaikytos visiems mokiniams, įskaitant tuos, kurie turi specialiųjų poreikių. Tai apima įvairių pagalbos priemonių ir programų teikimą, lankstų mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičiaus klasėje įvertinimą.
✔ Tvarumas ir ilgalaikis planavimas: švietimo politika turi būti orientuota į ilgalaikius tikslus ir užtikrinti tvarų švietimo sistemos vystymąsi, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir globalias tendencijas.
✔ Bendradarbiavimas ir partnerystė: efektyvi švietimo politika reikalauja bendradarbiavimo tarp vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, tėvų ir tarptautinių institucijų.
✔ Atvirumas ir atsakomybė: švietimo politika turi būti atvira visuomenei, o jos formavimas ir įgyvendinimas turi būti skaidrus ir atsakingas. Tai apima reguliarų švietimo politikos vertinimą ir tobulinimą, remiantis duomenimis ir moksliniais tyrimais.
● Ankstyvasis vaikų ugdymas (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas):
✔ Vaikų raidą suderinsime su jų socialine ir kultūrine aplinka, laikydamiesi 2023 metais patvirtintų ikimokyklinio ugdymo gairių;
✔ Didinsime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų skaičių, gerinsime jų prieinamumą;
✔ Plėsime ikimokyklinio ugdymo prieinamumą vaikams nuo 2 metų amžiaus, rūpinsimės, kad valstybė ar savivaldybė užtikrintų vietas ikimokyklinio ugdymo įstaigose;
✔ Sieksime, kad ikimokyklinio ugdymo programos būtų suderintos su priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programomis, užtikrinant sklandų perėjimą tarp šių švietimo etapų;
✔ Rūpinsimės, kad ikimokyklinio ugdymo programos atitiktų kiekvieno vaiko individualius poreikius ir užtikrintų visapusišką jų ugdymą, apimantį emocinį, socialinį, kognityvinį ir fizinį vystymąsi;
✔ Skatinsime kokybiškų ikimokyklinio ugdymo programų kūrimą, kad į ikimokyklinio ugdymo programas būtų diegiamos skaitmeninės technologijos;
✔ Skatinsime žaidimo ir patirtinio ugdymo metodus, kurie ugdo vaikų kūrybiškumą ir suteikia tyrinėjimo džiaugsmą;
✔ Skatinsime vaikų nuo 5 metų priešmokyklinio ugdymo praktiką.
● Bendrasis (pradinis, pagrindinis, vidurinis) ugdymas:
✔ Bendrojo ugdymo problemoms nagrinėti, ugdymo metodikoms rengti, rekomendacijoms teikti siekiant ugdymo pažangos įsteigsime mokslinį Ugdymo institutą;
✔ Peržiūrėsime nevalstybinių mokyklų finansavimo iš valstybės biudžeto sistemą;
✔ Užtikrinsime, kad viešieji finansai, skirti švietimo sistemai, neiškreiptų nevalstybinių ir valstybės bei savivaldybės švietimo įstaigų konkurencijos;
✔ Peržiūrėsime bendrojo ugdymo mokyklų tinklo taisykles; tardamiesi su švietimo bendruomene, nustatysime iš įvairių kiekybinių ir kokybinių rodiklių sudarytą mokyklos kokybės balą ir jį vienodai taikysime valstybinių ir nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų kokybei įvertinti;
✔ Mokyklos kokybės balą tenkinanti mokykla bus finansuojama taikant klasės krepšelio metodiką ir nustačius lanksčias slenksčio ribas;
✔ Atsakomybė už mokyklos kokybės balo laikymąsi ir jos ugdymo kokybės didinimą teks valstybinių, savivaldybės ir nevalstybinių mokyklų steigėjams; nepatenkinamas mokyklos kokybės balo rodiklis sudarys teisines prielaidas už švietimo politiką atsakančioms įstaigoms imtis kokybės pasiekti įgalinančių veiksmų;
✔ Skatinsime programas, kurios stiprins mokyklas ir jų savarankiškumą, mažins biurokratinę naštą, užtikrins mokyklų vadovų įgalinimą bei pagalbą mokytojams;
✔ Sudarysime sąlygas, kad mokyklos galėtų įsigyti šiuolaikiškų ir ergonomiškų išmaniųjų įrenginių, kurie atitiktų mokymo erdvių reikalavimus ir padėtų geriau įsisavinti ugdymo turinį;
✔ Įsteigsime švietimo inovacijų fondą, skirtą mokykloms, mokytojams ar nevyriausybinėms organizacijoms diegti inovacijas ugdymo procese ir stiprinti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimą;
✔ Užtikrinsime lygiavertes ugdymo(si) galimybes vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, patiriantiems socialinę-ekonominę-kultūrinę atskirtį ir iš užsienio sugrįžusiems/atvykusiems mokiniams;
✔ Sukursime palankias finansines sąlygas regionų mokykloms, gimnazijoms ir kolegijoms; didinsime neformaliojo ugdymo programų finansavimą;
✔ Įteisinsime visos dienos mokyklos modelį, grindžiamą pradinio ugdymo programos ir neformaliojo vaikų švietimo derinimu; sudarysime sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje;
✔ Plėtosime STEAM ekosistemas, įtraukiant verslo, nevyriausybines organizacijas, neformalaus švietimo tiekėjus, aukštojo mokslo institucijas bei laboratorijas;
✔ Kiekvienam šalies pirmokui skirsime 300 eurų išmoką mokslo pradžios reikmėms tenkinti;
✔ Tobulinsime etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, sudarydami didesnes galimybes kiekvieno dalyko mokytojui artėti prie etato, plėsime esamas teisines sąlygas mokytojui turėti galimybę mokyti gretutinių dalykų;
✔ Gerinsime mokytojų darbo sąlygas, didinsime jų atlyginimus ir plėsime jų socialines garantijas;
✔ Mažinsime mokytojų administracinę naštą, kad jie galėtų daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui su mokiniais;
✔ Sudarysime teisines sąlygas, kad būtų sukurta aukštą mokymosi kokybę motyvuojanti bendrojo ugdymo mokyklos baigimo sistema. Tardamiesi su švietimo bendruomene, sieksime, kad abituriento branda būtų vertinama taikant kaupiamojo balo modelį, kurį sudarytų brandos egzaminų, metinių vidurkių, baigiamojo darbo įvertinimai ir neformaliojo švietimo pasiekimai, įrašyti į brandos atestatą.
● Lietuvos mokytojų trūkumas tapo nacionalinio masto problema, kuri gali visas švietimo pastangas paversti niekais. Todėl būtina didinti mokytojo profesijos patrauklumą:
✔ Tardamiesi su mokytojų profsąjungomis, parengsime mokytojų poreikius atitinkančią ir valstybės galimybes tenkinančią darbo užmokesčio sistemą; plėsime socialinių garantijų ratą;
✔ Sudarysime teisines sąlygas išankstinei mokytojų pensijai;
✔ Sudarysime teisines sąlygas, kad į regionus vykstantys jauni mokytojai gautų persikėlimo pinigus, būtų aprūpinti būstu ir jiems būtų mokamas papildomas koeficientas už darbą regiono mokykloje;
✔ Sudarysime teisines sąlygas, kad būtų reformuotas mokytojų rengimas; vystysime visus mokytojų rengimo modelius – lygiagretųjį, nuoseklųjį, gretutinį;
✔ Nustatysime valstybinį mokytojų rengimo standartą ypatingą dėmesį kreipdami į pedagoginę-psichologinę, metodinę ir praktinę jos dalį;
✔ Mokytojų kvalifikaciją ir pareigybes siesime su aukštojo mokslo kvalifikaciniais ir mokslo laipsniais;
✔ Sudarysime sąlygas, kad kiekvieno dalyko mokytojas būtų įsisavinęs ir mokėtų taikyti: 1) mokomųjų dalykų bendrąją didaktiką; 2) dirbtinio intelekto didaktiką; 3) daugiaterpių mokomųjų programų didaktiką; 4) skaitmeninių technologijų palaikymo didaktiką;
✔ Skirsime finansavimą, kad mokytojai būtų įtraukti į pedagogų rengimo programų kūrimą ir įgyvendinimą;
✔ Tobulinsime mokytojų kvalifikacijos sistemą, aktyviai į šią veiklą įtrauksime pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas ir regioninius švietimo centrus, sudarysime sąlygas stažuotėms šalies ir užsienio universitetinėse aukštosiose mokyklose;
✔ Patikslinsime Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrojo ugdymo prioritetus, atsižvelgdami į jų atitiktį ir numatomą poveikį įgyvendinant aktualius bendrojo ugdymo politikos uždavinius.
Profesinis mokymas
● LVŽS profesinio mokymo politika siekia kelti šio sektoriaus prestižą, gerinti profesinio mokymo kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, padėti jauniems žmonėms lengviau integruotis į darbo rinką ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.
● Įgyvendindami profesinio mokymo politiką, dėmesį skirsime šioms sritims:
✔ Finansavimas ir investicijos: palaikysime didesnes investicijas į profesinio mokymo įstaigas, sieksime pagerinti mokymosi sąlygas, atnaujinti įrangą ir infrastruktūrą.
✔ Bendradarbiavimas su verslu: skatinsime glaudesnę profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo praktiką, sieksime užtikrinti, kad mokymo programos atitiktų realius darbo rinkos poreikius ir studentai įgytų aktualių praktinių žinių, ypač skatinsime praktikas realiose darbo vietose.
✔ Dualinis mokymas: remsime ir stiprinsime dvigubo mokymo sistemos plėtrą, sieksime socialinių partnerių sutarimo, didinsime valstybės paramos priemones, pašalinsime teisinius ir administracinius trukdžius, kad prireikus būtų galima įdarbinti pameistrius, kaip reikalingą darbo jėgą, plėsime įmonių atstovų galimybes gauti specialių žinių dualiniam mokymui.
✔ Mokytojų kvalifikacija: skirsime dėmesio ir lėšų kelti profesinio mokymo mokytojų kvalifikaciją, siūlysime daugiau mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo galimybių.
✔ Mokinių įtraukimas: didinsime profesinio mokymo patrauklumą tarp mokinių ir jų tėvų, kad šis švietimo kelias būtų laikomas lygiaverčiu akademiniam mokymui, sudarysime sąlygas bendrojo ugdymo mokykloms prisidėti ir dalyvauti keliant bendrojo ugdymo programų kokybišką įsisavinimą.
✔ Regioninė plėtra: palaikysime profesinio mokymo įstaigų stiprinimą regionuose, siekdami užtikrinti tolygesnį švietimo ir mokymosi galimybių pasiskirstymą visoje Lietuvoje.
✔ Technologijų ir inovacijų integracija: skatinsime naujų technologijų ir inovacijų įtraukimą į profesinio mokymo programas, siekdami, kad mokiniai įgytų šiuolaikinių darbo rinkos reikalavimus atitinkančių įgūdžių.
Aukštojo mokslo studijos ir mokslas
● LVŽS aukštojo mokslo politika nukreipta gerinti studijų prieinamumą ir sąlygas, studijų kokybę, aukštųjų mokyklų valdymą ir finansavimą, o ypač – plėtoti mokslą.
● Sėkmingai studijų prieinamumo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės vertybinę nuostatą: „kiekvienas besimokantysis turės lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir bus visapusiškai remiamas, kad galėtų studijas pabaigti“;
✔ Užtikrinti valstybės finansavimą visiems pirmos pakopos (bakalauro) studijų studentams ir įgyvendinti principą „Jaunimas negali susidurti su jokiais barjerais, jei jie pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje“;
✔ Universitetams ir kolegijoms grąžinti teisę pačioms nustatyti priėmimo į aukštąjį mokslą tvarką;
✔ Sudaryti reikiamas sąlygas, kad jaunuoliai rinktųsi valstybei reikalingas profesijas, o baigę studijas, dirbtų pagal įgytą specialybę ir suteiktą kvalifikacinį laipsnį;
✔ Sudaryti sąlygas užsienio studentams studijuoti (ypač II ir III studijų pakopose), tobulinti ištęstinių studijų galimybes;
✔ Užtikrinti aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros nuoseklų finansavimą ir stebėseną, kad būtų užtikrinta studijuojančiųjų socialinės sudėties atitiktis visuomenės socialinei sudėčiai;
✔ Svarstyti galimybę skirti papildomas dotacijas aukštosioms mokykloms pagal negalią turinčių studentų skaičių.
● Sėkmingai studijų sąlygų gerinimo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Skirti valstybės biudžeto finansavimą kiekvienam abiturientui, pasirengusiam studijuoti aukštojoje mokykloje, tobulinti socialinių stipendijų, kitų išmokų ir vartojimo paskolų sistemą;
✔ Užtikrinti, kad studentai nepatirtų papildomų su studijomis susijusių išlaidų, tam skirdami papildomą, nuo studijų krepšelio atskirtą, finansavimą iš valstybės biudžeto, kuris būtų naudojamas ir praktikų išlaidoms kompensuoti;
✔ Skatinti ir finansuoti studentams su negalia skirtą infrastruktūrą.
● Sėkmingai studijų kokybės gerinimo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Sudaryti sąlygas studijų kokybei didėti, kad kiltų Lietuvos universitetų ir kolegijų reikšmė nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, stiprėtų aukštųjų mokyklų akademinė laisvė ir savarankiškumas;
✔ Nuosekliai didinti universitetų ir kolegijų finansavimą, modernizuoti studijų programas ir kelti akademinio personalo kvalifikaciją;
✔ Remti aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą su užsienio universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir dėstytojų, skatinti studentų mainų programas;
✔ Skatinti ekologijos ir tvarumo principų integravimą į aukštąjį mokslą, rengti ir vykdyti su klimato kaita susijusias studijų programas ir mokslinius tyrimus.
● Sėkmingai aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo gerinimo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Sudaryti teisines sąlygas, kad kuo didesnė akademinės bendruomenės dalis įsitrauktų į universitetų ir kolegijų valdymo organų formavimo procesus;
✔ Stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir valdžios sektorių;
✔ Nuosekliai didinti aukštųjų mokyklų infrastuktūros plėtros finansavimą, pedagogų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestį;
✔ Remti ir stiprinti aukštojo mokslo institucijų plėtrą regionuose, skatindami glaudesnį dvinario aukštojo mokslo – kolegijų ir universitetų – bendradarbiavimą;
✔ Sudaryti sąlygas, kad aukštosios mokyklos galėtų plėtoti bendrabučių infrastruktūrą, kuri atitiktų higienos bei saugumo standartus.
● Sėkmingai mokslo gerinimo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Stiprinti Lietuvos mokslų akademiją ir Lietuvos mokslo tarybą, kad šios veiksmingai prisidėtų prie Lietuvos mokslo pažangos;
✔ Įgyvendinti principą, kad mokslo finansavimas nebūtų priklausomas vien nuo publikavimo reitingų ir kurios nors ideologijos;
✔ Stiprinti įstatymų leidėjų, politikos formuotojų, mokslo bendruomenių ir visuomenės sąveiką, kad Lietuvos BVP dalies investicijos į aukštųjų technologijų kūrimą viršytų Europos Sąjungos vidurkį;
✔ Įgyvendinti patvirtintą Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodžio strategiją, grįstą abipusio viešojo ir privataus sektoriaus įsipareigojimais, siekdami strateginio tikslo – iki 2030 metų padidinti gyvybės mokslų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį BVP iki 5 procentų;
✔ Sudaryti sąlygas, kad mokslas, technologijos ir inovacijos taptų visų valstybės viešosios politikos sričių integralia dalimi, padedančia didinti Lietuvos konkurencingumą ir tenkinti visuomenės raidos poreikius;
✔ Sujungti mokslo centrų ir institutų tinklą į nacionalinę mokslo ir technologijų organizaciją, taip sutelkdami mokslo ir technologijų kūrimo galias;
✔ Tobulinti valstybės biudžeto lėšų skyrimo moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) principus, didindami finansavimą toms mokslinių tyrimų programoms, kurios spręs kompleksines Lietuvos problemas;
✔ Spartinti dirbtinio intelekto (DI) tyrimus, jo taikymą visose visuomenės gyvenimo srityse;
✔ Didinti finansavimą moksliniams tyrimams;
✔ Remti nacionalinę savimonę ir tautinę tapatybę vystančias humanitarinių ir socialinių mokslų programas, įdiegti baltistikos ir lituanistikos programų ilgalaikį finansavimą;
✔ Skatinti ir finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą bei diegimą atsinaujinančių energijos išteklių srityje;
✔ Pasitelkti šalies ir tarptautinį mokslinį potencialą kuriant inovatyvias, ypač dirbtinio intelekto ir ekologinėmis technologijomis pagrįstas transporto ir tranzito programas;
✔ Tobulinti mokslo projektinės veiklos ekspertų darbą, jų atsakomybę ir atskaitomybę už pateiktas ekspertines išvadas;
✔ Įgyvendinti būtinas priemones, kad išvykę aukštos kvalifikacijos specialistai – Lietuvos piliečiai – grįžtų į Lietuvą, sukurti ir finansuoti lietuvių tyrėjų grįžimo ir išlaikymo programą, parengti ir įgyvendinti talentų iš užsienio pritraukimo ir išlaikymo strategiją;
✔ Stiprinti doktorantūros studijas, ypatingą dėmesį skirdami studijų kokybei užtikrinti, išlyginti atotrūkį tarp doktoranto ir sėkmingai doktorantūrą baigusio mokslų daktaro atlyginimo;
✔ Peržiūrėti pramoninės doktorantūros organizavimo modelį, siekdami atliepti pramonės ir mokslinių tyrimų institucijų vykdomų doktorantūrų interesus;
✔ Sukurti mokytojų doktorantūros darbo vietose sistemą;
✔ Didinti doktorantų stipendijas, pirmuosius trejus metus po disertacijos apgynimo finansiškai remti mokslininkus;
✔ Taikyti mokestines lengvatas prie mokslo centrų įsisteigusioms jaunoms inovatyvioms įmonėms.
Sportas
● LVŽS sporto politika atspindi mūsų požiūrį į sportą, kaip į svarbų visuomenės sveikatos, socialinės sanglaudos ir nacionalinio prestižo elementą. Todėl siekiame skatinti sveiką gyvenimo būdą, plėtoti sporto infrastruktūrą ir užtikrinti, kad sportas būtų prieinamas visiems visuomenės nariams. Įgyvendindami LVŽS sporto politiką, matome kelias mūsų veiklos kryptis:
✔ Sporto infrastruktūros plėtra: sieksime gerinti sporto infrastruktūrą visoje Lietuvoje, ypač regionuose. Tai apima sporto aikštynų, stadionų, sporto salių, kitų sporto objektų statybą ir atnaujinimą bei infrastruktūros prieinamumą skirtingos galios sportininkams.
✔ Sporto finansavimas: skatinsime tinkamą sporto finansavimą tiek profesionaliam, tiek mėgėjiškam sportui, užtikrinsime, kad sporto klubai ir organizacijos gautų reikiamą paramą veiklai vykdyti.
✔ Sveikos gyvensenos skatinimas: aiškinsime sveikos gyvensenos svarbą, skatinsime visuomenę įsitraukti į sportinę veiklą, remsime programas, kurios skatina fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną nuo mažens iki gilios senatvės.
✔ Sporto prieinamumo didinimas: remsime iniciatyvas, kurios palaiko sveikatingumo programas, padeda integruoti įvairias visuomenės grupes į sportinę veiklą, didina galimybę sveikos gyvensenos programų fizinio aktyvumo dalį pasiekti iki senatvės. Sieksime, kad švietimo įstaigose fizinis lavinimas, panaudojant įvairias judėjimo formas, vaikams užtikrintų pagal amžių būtiną judumą ir fizinį krūvį. Ikimokykliniam fiziniam ugdymui skatinti įkursime Vaikų žaidynes.
✔ Sportininkų rengimas ir tobulinimas: didinsime valstybės pagalbą aukšto meistriškumo sportui; tobulinsime aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo tvarką, olimpinės pamainos rengimo sistemą, sudarysime sąlygas sporto mokslo plėtrai, skatinsime kitos profesijos rinkimąsi tarp sportininkų. Sukursime sąlygas, kurios leistų talentingiems sportininkams siekti aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose. Parengsime sporto specialistų ir fizinio aktyvumo instruktorių rengimo tvarką.
✔ Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas: sieksime skatinti tarptautinį bendradarbiavimą sporto srityje, dalyvauti tarptautinėse sporto organizacijose ir rengti tarptautinius sporto renginius Lietuvoje.
✔ Sporto valdymo tobulinimas: sieksime plėtoti skaidrią ir efektyvią sporto administravimo sistemą, užtikrinti, kad sporto federacijos ir organizacijos veiktų pagal aukščiausius valdymo standartus, rūpinsimės sporto paveldo išsaugojimu.
10. Sveikatos apsauga
Teisė į sveiką, ilgą ir aktyvų gyvenimą yra esminė žmogaus teisė. Todėl LVŽS sveikatos apsaugos ir sveikatinimo politika siekia išsaugoti žmonių sveikatą, kurti tvarią, prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje. Mūsų tikslas yra ne tik gydyti ligas, bet ir skatinti visuomenę gyventi sveikiau, taip mažinant bendrą ligų naštą šalyje. Mes suvokiame, kad ligos išvengti yra pigiau ir lengviau, negu ją gydyti, kad su ligomis susijusios išlaidos nesuvaržytų vis didesnės ekonomikos dalies, o gyvenimo kokybė ir produktyvumas nemažėtų dėl prastos sveikatos. Gyventojų sveikatos stiprinimas, žalingų įpročių atsisakymas, fizinio aktyvumo didinimas, sveikos mitybos skatinimas, psichologinio atsparumo didinimas, higienos taisyklių išmanymas ir laikymasis, sąmoningumas ir dėmesys savo sveikatai turi didelę reikšmę šalies gerovei. Sveikata – tai ne vien tai, kad žmogus gyvena be ligų. Sveikata apima fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, kasdienio gyvenimo poreikiams būtinų jėgų perteklių. Jai svarbi ne tik sveikatos priežiūra, bet ir kompleksinis požiūris į sveikatos politiką – būtinas ugdymo, švietimo, darbo rinkos, transporto, aplinkos apsaugos ir kitų sektorių bendradarbiavimas sveikatos stiprinimo sistemoje.
Sveikatos politikoje mes vadovaujamės šiais principais:
✔ Universali prieiga prie sveikatos priežiūros. Ji užtikrintų, jog visi Lietuvos gyventojai turėtų vienodą prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, socialinės ir ekonominės padėties.
✔ Solidarumas ir lygybė. Užtikrina, kad visiems būtų suteiktos lygios galimybės gauti sveikatos priežiūros ir sveikatinimo paslaugas.
✔ Prevencija ir sveikatinimas. Užtikrina ligų prevenciją ir sveikos gyvensenos propagavimą, įtraukiant visuomenę į įvairias sveikatinimo programas bei iniciatyvas, kurios skatina sveiką gyvenimo būdą ir mažina ligų riziką.
✔ Sveikatos priežiūros kokybė. Užtikrina aukštą medicinos personalo kvalifikaciją, šiuolaikinių technologijų ir įrangos naudojimą bei efektyvų išteklių valdymą.
✔ Nepriklausoma sveikatos apsaugos stebėsena ir nuolatinis tobulėjimas. Užtikrina galimybę pasitikrinti sveikatos politikos rezultatą ir sukuria pagrindą būsimiems politiniams sprendimams pasitelkiant Nacionalinę sveikatos tarybą ir sveikatos specialistus rengiančius universitetus.
✔ Paciento teisių apsauga. Įtraukia pacientų nuomonę į sveikatos priežiūros paslaugų planavimą ir teikimą bei garantuoja informacijos apie jų sveikatą prieinamumą ir gydymo galimybes.
✔ Medicinos personalo darbo apsauga. Gerina medicinos personalo darbo sąlygas didinant jų atlyginimus, tobulinimosi galimybes ir darbo aplinkos sąlygas.
✔ Įsitikinimų ir etikos paisymas. Siekia, kad medikai nebūtų verčiami praktikuoti veiklų, prasilenkiančių su jų įsitikinimais ir etika.
✔ Pagarba žmogaus gyvybei nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. Užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos kiekvienos gyvybės išsaugojimui nuo jos prasidėjimo iki mirties, o žmogus turėtų teisę į orią gyvenimo pabaigą.
Svarbiausios sveikatos politikos sritys
● Visuomenės sveikata:
✔ Iš esmės atnaujinsime Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, sutelkdami dėmesį į sveiką gyvenseną. Skatinsime sveikatos priežiūros specialistus ir visuomenę rūpintis sveikata. Su sveikata susijusius įstatymus prieš priimant vertinsime ne tik pagal poveikį ekonomikai ar antikorupciniu požiūriu, bet ir pagal poveikį sveikatai;
✔ Peržiūrėsime SAM funkcijas, atsisakysime perteklinio reguliavimo;
✔ Sieksime gydomosios medicinos ir sveikatos tausojimo bei stiprinimo vienovės, skirdami abiem sritims reikiamą finansavimą;
✔ Sieksime parengti Augalinės mitybos prieinamumo bei plėtros skatinimo kelrodį;
✔ Sieksime grąžinti tinkamą visuomenės sveikatos biurų ir visuomenės sveikatos iniciatyvų, didinsime Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansavimą;
✔ Sieksime užauginti sveiką jaunąją kartą, sudarydami sąlygas fizinio lavinimo mokytojams kelti kvalifikaciją, užtikrindami reikiamą atlygį ir tinkamas darbo sąlygas;
✔ Skatinsime sveiką gyvenseną, įdiegsime ekologijos ir sveikos gyvensenos principus į švietimo programas;
✔ Plėsime nemokamo maitinimo ugdymo įstaigose sistemą ir sieksime įdiegti „švediško stalo“ maitinimo principą visose ugdymo įstaigose, užtikrindami, kad maistas būtų perkamas iš vietinių Lietuvos ūkių;
✔ Plėtosime mokslu pagrįstas tabako ir alkoholio kontrolės priemones. Atsisakysime prekybos elektroninėmis cigaretėmis ir jų papildomosiomis talpyklomis;
✔ Visais įmanomais būdais stiprinsime narkotikų kontrolę, uždrausime iniciatyvas, kuriomis siekiama ne vartojimo prevencijos, bet mokoma, kaip neva saugiai vartoti narkotikus, ar kuriama infrastruktūra neva saugiam vartojimui;
✔ Narkotikų vartotojams sukursime atsakomybės už narkotikų laikymą ar įsigijimą alternatyvą – galimybę išvengti atsakomybės, jei apsisprendžiama gydytis ar kreipiamasi kvalifikuotos pagalbos, jei priklausomybė dar nėra išsivysčiusi;
✔ Nepritarsime narkotikų normalizavimo priemonėms, narkotikų legalizavimui;
✔ Sieksime sukurti narkotikų platinimo stebėsenos sistemą, plėsime priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos įstaigų tinklą;
✔ Ribosime alkoholio, tabako vartojimą, informuosime apie azartinių lošimų žalą, rūpinsimės savižudybių prevencija.
● Farmacija:
✔ Atkursime bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis dėl bendrų brangių vaistų pirkimų;
✔ Sieksime, kad vaistų kainos Lietuvoje būtų konkurencingos su kaimyninėmis valstybėmis;
✔ Plėsime vaistų be priemokos sistemą, greičiau įtraukdami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujus vaistus ir plėsdami retų ligų gydymo galimybes;
✔ Sieksime, kad kuo greičiau ir daugiau atsirastų pažangių etinių arba aukščiausios kokybės generinių vaistų;
✔ Sieksime, kad vyresniems nei 65 metų asmenims vaistai būtų be priemokų;
✔ Kursime ligoninių vaistines ir sieksime, kad jos taptų alternatyva privačių vaistinių tinklams;
✔ Išanalizuosime galimybes ir kitų šalių patirtį siekdami, kad būtiniausi vaistai būtų pasigaminami Lietuvoje;
✔ Stabdysime dirbtinį farmacijos specialistų trūkumą ir vaistų brangimą, kuris vyksta dėl nevaldomos vaistinių tinklų plėtros miestuose ir vaistinių uždarymo regionuose;
✔ Skatinsime vaistų prieinamumą regionuose;
✔ Sieksime racionalaus vaistų vartojimo;
✔ Ribosime vaistų ir vaistinių reklamą, kad pelno siekimas nebūtų svarbesnis už sveikatą;
✔ Apsaugosime vaistininkus nuo vaistinių tinklų spaudimo vykdyti jų verslo planus ir pažeisti vaistininko profesinę etiką.
● Sveikatos ir sveikatinimo sistemos specialistų rengimas:
✔ Skirsime didelį dėmesį gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų rengimo sistemai, teikdami jai būtiną finansavimą;
✔ Stiprinsime universitetinę mediciną, kuri užtikrins, kad Lietuva būtų vienodo lygio su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, skirsime papildomą finansavimą rezidentūros studijoms stiprinti, kad visos rezidentūros vietos būtų valstybės apmokamos;
✔ Didinsime slaugytojų rengimo apimtis ir profesijos patrauklumą, sukurdami tam reikiamas finansines paskatas (per kadenciją slaugytojų darbo užmokestis turi būti padidintas mažiausiai dvigubai);
✔ Sieksime, kad kiekvienas Lietuvos medikas būtų apmokytas teikti reikiamą pagalbą masinių nelaimių, karinių konfliktų metu, aiškiai suprastų savo vaidmenį, o sveikatos pajėgumų valdymo sistema būtų efektyvi.
● Pirminė sveikatos priežiūra:
✔ Sustabdysime nemokšišką ir į sovietmečio laikus grąžinančią valdančiųjų sveikatos sistemos reformą, kuomet jungiama pirminė sveikatos priežiūra ir stacionarai, panaikinsime su tuo susijusią finansinę diskriminaciją;
✔ Decentralizuosime sveikatos priežiūros paslaugas, kad jos labiau atitiktų vietos poreikius. Pripažinsime šeimos gydytojų trūkumo rajonuose problemą prioritetine, stiprinsime pirminę sveikatos priežiūros grandį regionuose;
✔ Išsaugosime pediatrų pareigybes, sudarysime sąlygas į juos kreiptis tiesiai;
✔ Didinsime pirminei sveikatos priežiūrai tenkančią finansavimo proporciją. Ji turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visai sistemai skirto finansavimo;
✔ Įgyvendinsime tyrimams skirto finansinio krepšelio atskyrimą (sekdami Estijos bei kitų šalių pavyzdžiu). Tai leis aktyviau tirti pacientus ir geriau vertinti jų sveikatos būklę;
✔ Pirminė sveikatos priežiūra turi būti maksimaliai arti paciento. Todėl sukursime paskatas šioms paslaugoms išlikti regionuose;
✔ Plėsime ambulatorinės slaugos paslaugas;
✔ Numatysime didesnį finansavimą psichikos sveikatos priežiūros centrams, kurie yra reikšminga pirminės sveikatos priežiūros institucija, esanti arti gyventojo;
✔ Mažinsime šeimos gydytojo komandai primestą biurokratiją – naikinsime jokios vertės pacientui nekuriantį darbą (pavyzdžiui, sveikatos duomenų pildymas siekiant pateisinti mokykloje praleistas pamokas ir pan.), atsisakysime perteklinio reguliavimo (atvejų vadybininkų, apylinkės administratorių ir pan.);
✔ Sumažinsime dalį pirminei sveikatos priežiūros grandžiai tenkančio krūvio, plėtodami nuotolinių konsultacijų platformą ribotais atvejais, kai pakanka nesudėtingos nuotolinės pagalbos ar patarimo;
✔ Valstybės lygiu skatinsime, kad gyventojai atvyktų į sveikatos patikras (pagal širdies ir kraujagyslių ligų, krūties, prostatos, storosios žarnos, plaučių vėžio ir kt. prevencines programas), prieš tai įvertinę šių programų naudą išsaugant sveikatą;
✔ Didinsime medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą vaikams su negalia;
✔ Didinsime klinikinio logopedo, ergoterapeuto paslaugų prieinamumą vaikams su raidos sutrikimais virš 7 metų;
✔ Plėsime vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos prieinamumą, tam panaudodami buvusių gydymo įstaigų patalpas.
● Specializuota ir stacionarinė sveikatos priežiūra:
✔ Sieksime gaivinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, nes tinklo išsaugojimas įgyja nacionalinio saugumo aspektą;
✔ Stabdysime regioninių gydymo įstaigų naikinimą, siekdami išsaugoti visas įmanomas gydymo įstaigas; atsisakysime rajoninių ligoninių reorganizavimo į centrus, apribosime SAM teisę naikinti ar pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigas regionuose, sprendimus dėl regioninių ligoninių paliksime savivaldybėms;
✔ Sieksime atkurti visų lygių medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę;
✔ Sieksime teisės aktais užtikrinti, kad viešieji finansai, skirti sveikatos apsaugai, neiškreiptų privačių, valstybinių ir savivaldybės sveikatos įstaigų konkurencijos, stabdysime viešosios sveikatos sistemos privatizavimo procesus;
✔ Užtikrinsime sąžiningą ir skaidrią viešojo ir privačiojo sveikatos priežiūros sektorių partnerystę, adekvatų PSDF lėšomis apmokamų sveikatos paslaugų įkainį, labiau jį diferencijuosime pagal suteiktos paslaugos sudėtingumą. Užtikrinsime, kad įstaigos, teikiančios PSDF lėšomis finansuojamas sveikatos paslaugas, už tą pačią paslaugą neimtų papildomo mokesčio iš paciento, sumažinsime atotrūkį tarp valstybės įmokos PSDF už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir dirbančiųjų įmokų, tokiu būdu didindami sveikatos apsaugos finansavimą bei sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį;
✔ Sieksime, kad mūsų pacientams būtų prieinami naujausi gydymo metodai ir technologijos;
✔ Plėsime profilaktikos ir ankstyvo diagnozavimo programas, ypač didelį dėmesį skirsime lėtinėms ligoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir diabetas;
✔ Mažinsime sveikatos netolygumus tarp skirtingų socialinių grupių ir regionų, užtikrinsime vienodą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų visiems gyventojams;
✔ Didinsime sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą, optimizuodami išteklių panaudojimą, mažindami atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir kaimiškų vietovių, plėsdami paslaugas per e. sveikatos sistemas, diegdami inovacijas ir gerindami sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
✔ Skatinsime gerbti gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos;
✔ Plėsime paliatyviąją pagalbą;
✔ Sieksime, kad kiekvienai besilaukiančiai moteriai ir kiekvienai krizinį nėštumą patiriančiai šeimai būtų užtikrinta priežiūra ir pagalba;
✔ Sieksime, kad visi gimdymo skyriai realiai, o ne formaliai atitiktų naujagimiui palankios ligoninės statusą;
✔ Mažinsime biurokratinius reikalavimus medikams, kad jie galėtų skirti laiką darbui su pacientais;
✔ Visomis priemonėmis spręsime sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą.
● Finansinių interesų įtaka sprendimams dėl sveikatos intervencijų
✔ Finansiniai interesai vis labiau įtakoja sveikatos intervencijas, įskaitant vaistų skyrimą, vaistinių veiklą, profilaktikos programas ir gydomąsias procedūras. Todėl įgyvendinsime griežtas farmacijos lobizmo ir interesų konfliktų atskleidimo taisykles. Užtikrinsime medicinos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo nepriklausomumą nuo farmacijos pramonės. Skatinsime nepriklausomus mokslinius tyrimus bei medicinos darbuotojų ir jų organizacijų įtraukimą į sprendimų priėmimą. Įgyvendinsime kruopštų informuoto sutikimo principo laikymąsi, suteikiant pacientui visą palankią ir nepalankią informaciją apie laukiamą naudą ir galimą žalą. Praktiškai įgyvendinsime juridinę atsakomybę už laisvo apsisprendimo teisės pažeidimus. Ieškosime sprendimų, kurie skatintų gerinti gydymo rezultatus.
● Sveikatos priežiūros technologijos ir inovacijos:
✔ Skatinsime naujų sveikatos priežiūros technologijų ir inovacijų diegimą, siekdami pagerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą;
✔ Peržiūrėsime Europos Sąjungos lėšų planavimą ir panaudojimą, numatydami lėšas itin svarbiai infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti;
✔ Skirsime lėšų įrangai, kuri skirta onkologiniams ligoniams, infarktą ir insultą, sunkias traumas patyrusiems pacientams gydyti.
11. Valstybės saugumas ir gynyba
● LVŽS valstybės saugumo ir gynybos politikos tikslas yra realiai įgyvendinti visuotinio pasirengimo gynybai koncepciją, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas būtų pasirengęs galimoms grėsmėms ir motyvuotas jas atremti, saugoti Lietuvos suverenitetą ir užtikrinti saugią aplinką jos piliečiams. Lietuvos nacionalinio saugumo siekiama stiprinant integraciją į tarptautines organizacijas, didinant gynybos biudžetą, plečiant regioninį bendradarbiavimą, didinant atsparumą hibridinėms grėsmėms ir užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą.
✔ Narystė NATO aljanse: plėsime teisines prielaidas, kad Lietuva galėtų laikytis ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų NATO aljansui stiprinti. Palaikysime politinius susitarimus, kurie įgalins Lietuvą skirti reikiamas lėšas narystės NATO aljanse įsipareigojimams įvykdyti ir Lietuvos gynybai stiprinti.
✔ Gynybos infrastruktūros plėtra: sieksime užtikrinti šalies gynybinį pajėgumą ir modernizuoti kariuomenę, sudarysime palankią teisinę aplinką Lietuvos karinės sistemos ir infrastruktūros plėtrai ir griežtai kontroliuosime gynybai skirtas lėšas. Palaikysime profesionalios ir šauktinių kariuomenės plėtros modelį, kuris, mūsų nuomone, geriausiai atitinka šalies saugumo poreikius ir užtikrina subalansuotą karinės galios augimą. Skatinsime sukurti rotacinę oro gynybos sistemą, sieksime oro policiją keisti į oro gynybos karinį vienetą, didinsime divizijos pajėgumus ir gynybos pramonės pajėgumus. Sieksime sukurti modernių dronų ir antidronų bei lazerinių technologijų vystymo ir gamybos centrą. Nuolat rūpinsimės Lietuvos karių profesinėmis kompetencijomis: gilinsime ir atnaujinsime aktyvaus ir parengtojo rezervo įgūdžius. Stiprinsime ir plėsime puskarininkių ir karininkų rengimą. Užtikrinsime tinkamą komendantūrų pasirengimą.
✔ Regioninis bendradarbiavimas: užtikrinsime sąlygas Vokietijos brigadai įsikurti Lietuvoje, stiprinsime bendradarbiavimą su Baltijos šalimis ir kitomis regiono valstybėmis saugumo srityje. Bendros pratybos, keitimasis informacija ir koordinuota gynybos politika yra svarbūs mūsų politikos elementai. Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įgalinsime ir toliau aktyviai dalyvauti tarptautinėse operacijose, įgyvendindami pagrindinį NATO aljanso solidarumo principą bei vykdydami tarptautines misijas.
✔ Hibridinės grėsmės ir kibernetinis saugumas: hibridinių grėsmių, įskaitant informacinį karą ir kibernetines atakas, poveikiui mažinti skirsime papildomą biudžetą kibernetinio saugumo infrastruktūrai plėsti ir visuomenės atsparumui didinti. Plėtosime žvalgybos pajėgumus, užtikrinsime nešališką žvalgybos kontrolę garantuodami pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.
✔ Pilietinis pasipriešinimas: skatinsime visuomenės įsitraukimą į gynybos klausimus, sudarysime teisines sąlygas, kurios įgalins finansuoti efektyvią civilinės saugos infrastruktūrą, saugančią žmonių gyvybes ir sveikatą karo ir kitų nelaimių atveju. Remsime visuomenės ir kiekvieno piliečio vaidmens šalies saugumui ir gynybai užtikrinti stiprinimo politiką – įgyvendinsime šalies gynybai pasiruošusių civilių asmenų – šaulių, savanorių, kitos aktyvios visuomenės dalies – integraciją į valstybės gynybos procesus. Užtikrinsime tęstinį ir nuoseklų NVO atstovų įtraukimą į rengimosi ekstremaliosioms situacijoms procesus. Skatinsime moksleivių patriotinį ugdymą ir karinio parengimo kursų atsiradimą universitetuose ir kolegijose, karinio parengimo kursus pripažinsime alternatyva šaukimui į karinę tarnybą.
12. Tarptautiniai santykiai
● Užsienio politiką orientuosime į Lietuvos interesų gynimą, vengsime tokių tarptautinių susitarimų, kurie galėtų mažinti Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių savarankiškumą, remsime demokratines jėgas visame pasaulyje, prisidėsime vystant demokratinius procesus ir teisės viršenybės principus Europos Sąjungoje.
✔ Europos Sąjunga: stiprinsime santykius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Jungtine Karalyste, telksime bendraminčių koalicijas, sureikšminsime Europos Sąjungos svarbą ekonominiam ir politiniam stabilumui bei Lietuvos saugumui ir priešinsimės tiems Europos Sąjungos politikos aspektams, kurie gali būti nenaudingi Lietuvai.
✔ Saugumas ir NATO: tvirtai remsime Lietuvos narystę NATO kaip pagrindinį šalies saugumo garantą. Saugosime šalies gynybinius interesus NATO aljanse ir išlaikysime strateginę partnerystę su JAV.
✔ Santykiai su kaimyninėmis ir kitomis šalimis: plėtosime santykius su istoriškai Lietuvai artimomis Lenkijos, Latvijos, Estijos valstybėmis ir su Šiaurės šalimis. Sieksime glaudesnio bendradarbiavimo ir skatinsime ryšius tarp Vidurio ir Šiaurės Europos valstybių. Remsime demokratines jėgas Rytų kaimynystės regione. Visokeriopai padėsime su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, remsime Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą, Armėniją ir Azerbaidžaną Europos integracijos kelyje. Palaikysime Baltarusijos opoziciją kovoje dėl laisvės ir demokratijos. Atkursime konstruktyvius santykius su Kinija remdamiesi tarptautinės teisės, valstybių suvereniteto ir abipusės pagarbos principais.
✔ Diplomatijos plėtra: stiprinsime diplomatinę tarnybą, įsteigsime Diplomatų akademiją, tardamiesi su Lietuvos verslo, kultūros ir mokslo bendruomene plėtosime specializuotų Lietuvos atašė Pasaulyje tinklą. Stiprinsime Lietuvos ekonominę ir kultūrinę diplomatiją, aktyviai plėtosime santykius su pagrindiniais pasaulio mokslo centrais, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), su pasauliniais DI centrais. Bendradarbiaudami su Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir verslo atstovais, aktyviai didinsime Lietuvos žinomumą ir gerinsime Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
✔ Diplomatija ir išeivija: bendradarbiaudami su Užsienio, Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis įsteigsime diasporos ir reemigracijos specialistų etatus tose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, kur gyvena gausios išeivių iš Lietuvos bendruomenės.
✔ Energetikos politika: ypatingą dėmesį skirsime energetikos politikai, sieksime mažinti Lietuvos priklausomybę nuo užsienio energijos išteklių. Diplomatinėmis priemonėmis remsime atsinaujinančios energijos plėtrą ir energijos tiekimo telkimą Europos Sąjungos šalyse.
✔ Globalios problemos: pasisakysime už aktyvų Lietuvos dalyvavimą sprendžiant globalias problemas, tokias kaip klimato kaita, tarptautinis terorizmas, migracija ir kitos tarptautinės krizės, sieksime, kad Lietuva būtų aktyvi ir atsakinga tarptautinės bendruomenės narė.
13. Valstybės valdymas ir vidaus reikalai
● Mūsų valdymo filosofija grindžiama siekiu kurti tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę. Mes siekiame tokios visuomenės, kuri subalansuotų ekonominę plėtrą su socialiniu teisingumu ir aplinkosauga. Daug dėmesio skiriame kaimams ir regionams stiprinti vadovaudamiesi naujomis technologijomis, duomenų analize, dalyvaujamuoju valdymu ir kitomis moderniomis praktikomis.
● Siekdami inovatyvių sprendimų viešajame valdyme, tobulinsime šias sritis:
✔ E. valdymas: plėsime elektroninių technologijų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti ir skatinsime optimizuoti administracinius procesus (elektroninis deklaravimas, viešųjų duomenų bazės, elektroninės sveikatos sistemos ir kita).
✔ Atviroji valdžia: skatinsime skaidrumą, atvirumą ir piliečių dalyvavimą priimant sprendimus (viešųjų duomenų prieinamumas, viešųjų pirkimų skaidrumas, piliečių įtraukimo platformos ir kita).
✔ Duomenimis grįstas valdymas: siekdami priimti pagrįstus sprendimus ir pagerinti viešųjų paslaugų teikimą, remsimės didžiųjų duomenų ir analitikos teikiamomis galimybėmis (duomenų rinkimas ir analizė sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir kitose srityse).
✔ Išmanieji miestai: sieksime pagerinti miestų gyvenimo kokybę, optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai (išmanusis transportas, energijos valdymo sistemos, aplinkos stebėjimas ir kita).
✔ Piliečių dalyvavimas ir bendradarbiavimas: skatinsime aktyvų piliečių dalyvavimą priimant sprendimus ir sprendžiant problemas (piliečių apklausos, bendradarbiavimo platformos ir kita).
✔ Efektyvumas ir lankstumas: sieksime greito prisitaikymo prie kintančių sąlygų, mažinsime švaistymą ir gerinsime procesų efektyvumą.
✔ Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė: sieksime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo, kad būtų įgyvendinti viešųjų paslaugų projektai (infrastruktūros projektai, technologijų sprendimai ar socialinės iniciatyvos).
✔ Migracijos politika ir valstybės valdymas: stabdysime ydingą imigracijos politiką. Lietuvos migracijos kontrolė susiduria su migrantų integracijos ir socialinės įtraukties, nelegalios migracijos, pabėgėlių iš karo zonų srautų ir kitais iššūkiais, kuriuos įveikdami tobulinsime šias sritis:
✔ Leidimai gyventi: plėsime teisines garantijas ir didinsime finansavimą atsakingoms valstybės institucijoms, kad jos užtikrintų, jog leidimo legaliai gyventi Lietuvoje negautų nei vienas asmuo, kuris galėtų būti laikomas grėsme šalies nacionaliniam saugumui. Nepritarsime imigrantų kvotų mechanizmo įteisinimui Europos Sąjungos lygmeniu. Panaikinsime išduotus leidimus asmenims, kurių buvimas Lietuvoje nesuderinamas su nacionaliniu saugumu.
✔ Pabėgėlių priėmimas ir integracija: sieksime, kad imigracijos lygis Lietuvoje būtų griežtai kontroliuojamas atsižvelgiant į imigracijos tempą, imigracijos poveikį atskirų profesijų atlyginimų dydžiui, imigrantų integracijos lygį bei Lietuvos piliečių ir imigrantų populiacijos santykį. Sustiprinsime integracijos programas, kalbos mokymą, švietimą, profesinį mokymą ir kitą paramą.
✔ Imigracija ir darbas: užtikrinsime, kad darbo ieškantys Lietuvos piliečiai nebūtų diskriminuojami atsižvelgiant į jiems ir darbo imigrantams siūlomas valstybės paskatas bei paramą dėl įsidarbinimo Lietuvoje.
● Valstybė ir savivalda: tobulindami valstybės valdymą, su suinteresuotomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis tarsimės dėl naujo Lietuvos ministerijų modelio sukūrimo. Savivaldybėms perduosime valstybei nebūdingas funkcijas. Į valstybės valdymo sistemą grąžinsime Konstitucijoje minimus aukštesniuosius administracinius vienetus.
Vidaus reikalai
●Sudėtingos tarptautinės politikos akivaizdoje mes suprantame ir vertiname viešojo saugumo, efektyvios valstybės tarnybos, regioninės politikos stiprinimo ir atsparumo krizėms svarbą, todėl teisinėmis priemonėmis sieksime Vietos savivaldos įstatymo ir kitų savivaldos teisės aktų stabilumo ir tęstinumo.
● Numatome darbus stiprinant šalį šiose vidaus politikos srityse:
✔ Viešojo saugumo stiprinimas: sieksime stiprinti viešąjį saugumą, didindami policijos, sienų apsaugos, priešgaisrinės tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų pajėgumus. Didelį dėmesį skirsime nusikalstamumo prevencijai, kovai su organizuotu nusikalstamumu ir smurtu artimoje aplinkoje. Paruošime svarbiausius statutinių pareigūnų parengimo karo atvejui principus.
✔ Valstybės tarnybos efektyvumo gerinimas: įvertinę valstybės tarnybos reformą, skatinsime valstybės tarnautojų karjeros galimybes, siekdami didesnio vidaus tarnybos pajėgumo ir skaidrumo; sieksime, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys turėtų sąlygas ir paskatas efektyviai dirbti, užtikrinsime pareigūnams orias darbo sąlygas ir saugumą, sugrąžinsime bendruomenės pareigūnus į miestus ir miestelius.
✔Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijoms pavaldžių įstaigų 2025 metų darbo užmokesčio fondo asignavimus padidinsime ne mažiau nei 30 procentų, palyginus su 2024 metais.
✔ Gražinsime 30 procentų priedą už darbo stažą valstybės tarnyboje, kuris buvo panaikintas įgyvendinus valstybės tarnybos reformą.
✔ Bazinį darbo užmokesčio dydį peržiūrėsime kiekvienais metais, o ne kas 2 metus.
✔ Išspręsime statutinių pareigūnų pensijos klausimus, nustatant, kad minimali mėnesinė pareigūno pensija būtų ne mažesnė nei 370 eurų, taip pat ji būtų indeksuojama tuo pat dydžiu, kaip senatvės pensijos.
✔ Susitarsime dėl nusavintų pareigūnų pensijų grąžinimo.
✔ Decentralizacija ir regioninė politika: sieksime užtikrinti tolygesnę regionų plėtrą ir mažinti socialinę bei ekonominę atskirtį tarp regionų ir didžiųjų miestų. Įsteigsime Regionų reikalų departamentą Vidaus reikalų ministerijoje ir drauge su savivaldybėmis svarstysime Regionų ministerijos steigimo galimybę. Užtikrinsime lygiavertę valstybinio sektoriaus ir savivaldos partnerystę. Užtikrinsime savivaldybėms pakankamą finansavimą iš nacionalinio biudžeto, plėsime savivaldybių finansinį savarankiškumą – suteiksime daugiau įgaliojimų rinkti mokesčius ir laisviau nustatyti jų dydžius, laisviau skolintis užtikrindami valstybinio banko paramą. Stiprinsime regionų plėtros tarybas, suteikdami asocijuotoms verslo struktūroms ir bendruomenių organizacijoms visateisę narystę. Vystysime regionų specializaciją, atitinkamai nukreipdami Europos Sąjungos ir valstybės investicijų lėšas, peržiūrėsime Europos Sąjungos investicijų regionuose modelį, sudarydami galimybes Regionų plėtros taryboms turėti didesnę sprendimų galią paskirstant Europos Sąjungos investicijas, mažinsime biurokratiją. Įgyvendinsime Kokybiškų paslaugų pasiekiamumo standartą, neleisdami uždaryti ugdymo, sveikatos paslaugų ir kitų biudžetinių įstaigų, jeigu dėl to atokiau gyvenantiems žmonėms kiltų sunkumų pasiekti viešąsias paslaugas. Skatinsime verslo ir darbo vietų kūrimą regionuose – atleisime nuo nekilnojamojo turto mokesčio asmenis, turinčius ar įsigijusius nekomercinės paskirties statinių kaimo vietovėse, panaikinsime apribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nenašiose žemėse. Plėsime darbo vietų kūrimą regionuose, įveiklinsime savivaldybėse veikiančias bendruomeninių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų tarybas, remsime savivaldybių pastangas vystant savitą regiono kultūrą, turizmo infrastruktūrą.
✔ Migracijos politika: sieksime įgyvendinti tokią darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracijos politiką, kuri būtų sąžininga darbuotojų atžvilgiu ir nekeltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
✔ Siekdami didinti šalies saugumą, griežčiau kontroliuosime migraciją, kad atvykę į Lietuvą gyventi, dirbti ir studijuoti asmenys nekurtų Lietuvoje kultūrinių salų, o tinkamai integruotųsi į Lietuvos visuomenę. Aktyvinsime lietuvių grįžimo į Tėvynę politiką.
✔ Krizių valdymas: sieksime įdiegti veiksmingas krizių valdymo sistemas ir užtikrinti, kad valstybė būtų pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir iššūkius. Kursime ir plėtosime civilinės saugos infrastruktūrą. Užtikrinsime, kad visi šalies gyventojai turėtų realias galimybes pasinaudoti slėptuvėmis karo ir kitų ekstremalių situacijų atveju.
14. Žemės ūkis
● LVŽS politika žemės ūkio srityje yra orientuota į socialiai tvarų ūkininkavimą, vietinės gamybos skatinimą, žemės ūkio produktų konkurencingumo didinimą bei kaimo vietovių gyventojų gerovės kėlimą. Mes įsitikinę, kad žemės ūkis yra strategiškai svarbi Lietuvos ūkio dalis ir su juo susijusi veikla tvarkant ir prižiūrint didžiąją šalies teritorijos dalį yra ypatingai aktuali šalies saugumui užtikrinti, vidaus ir tarptautinei prekybai plėsti ir daryti poveikį tarptautinei politikai. Suvokiame ir pripažįstame ūkininkų svarbą, užsitikrinant valstybės apsirūpinimą maistu, palaikant gyvybingumą, kultūrinį ir socialinį gyvenimą kaimiškose vietovėse. Gerbiame žemės ūkio gamyba užsiimančių asmenų teisę oriai pragyventi iš savo veiklos ir suvokiame, kaip svarbu, kad žemdirbys, kaip silpniausia maisto tiekimo grandinės dalis, būtų apsaugotas nuo nesąžiningų verslo praktikų, politinių sprendimų ir nestabilumo. Pagrindiniai LVŽS politikos žemės ūkyje aspektai apima šias sritis:
✔ Valstybės politika ir žemdirbių savivaldos plėtra: skatinsime ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio strategiją, bendradarbiaudami su žemdirbių savivaldos organizacijomis nustatysime žemės ūkio strategines kryptis ir jų santykį, projektuosime atskirų žemės ūkio krypčių gamybos apimtis ir jų vystymo ypatumus. Tobulinsime centrinės valdžios ir žemdirbių savivaldos santykį, didinsime jos savarankiškumą. Įtrauksime žemdirbių savivaldą į visus su žemės ūkio sektoriumi susijusius procesus. Palaikysime žemdirbių savivaldos siekį užsitikrinti finansavimą ne iš valstybės biudžeto, o iš nario mokesčio, pavyzdžiui, grąžinant savanoriško 1 eur/ha mokesčio, paskiriamo pildant pasėlių deklaracijas, principą. Esame įsitikinę, kad iš nario mokesčio išsilaikanti žemdirbių savivalda yra stipri, savarankiška ir nepriklausoma, todėl turi visas galimybes geriausiai ir nešališkai atstovauti savo narių interesams.
✔ Tvarus ūkininkavimas: skatinsime tvarų ūkininkavimą visų pirma socialine prasme – sieksime, kad žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys galėtų oriai pragyventi, sudarinėti ilgalaikius ūkių veiklos ir plėtros planus bei planuoti investicijas.
✔ Vietinės gamybos skatinimas: sieksime stiprinti vietos ūkininkus ir gamintojus, skatinsime vietinės produkcijos vartojimą didindami jos prieinamumą vidaus rinkoje. Skatinsime paramą iniciatyvoms, stiprinančioms bendradarbiavimą tarp ūkininkų ir vietos verslininkų.
✔ Žemės ūkio produktų konkurencingumo didinimas: sieksime, kad augtų Lietuvos žemės ūkio produktų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, skatinsime investicijas į modernias, tiksliąsias technologijas, tyrimus ir plėtrą.
✔Kaimo vietovių plėtra ir gyventojų gerovė: sieksime plėsti kaimo vietovių infrastruktūrą, gerinti gyvenimo sąlygas kaime ir užtikrinti, kad kaimo gyventojai turėtų prieigą prie kokybiškų viešųjų švietimo, sveikatos apsaugos, transporto infrastruktūros ir kitų svarbių paslaugų.
✔ Parama ir subsidijos: paramą ir subsidijas skirsime efektyviai ir teisingai, remsime tuos ūkininkus, kurie laikosi tvarumo principų ir prisideda prie vietos ekonomikos plėtros.
✔ Jaunųjų ūkininkų skatinimas: sieksime, kad jauni žmonės imtųsi ūkininkavimo, teiksime finansinę ir konsultacinę paramą. Panaikinsime perteklinius biurokratinius apribojimus, apsunkinančius jauniesiems ūkininkams galimybes perimti ūkius iš tėvų.
● Sėkmingai valstybės politikos ir žemdirbių savivaldos plėtrai įgyvendinti sieksime:
✔ Parengti Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus kelrodį 2050;
✔ Sugrąžinti į Žemės ūko ministerijos pavaldumą Nacionalinę žemės tarnybą, Paskolų garantijų fondą ir kitas Žemės ūko ministerijos prarastas institucijas;
✔ Tęsti pradėtą Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną, kad žemės ūkio politikos, mokslinės ir asocijuotų institucijų kompetencijos koncentruotųsi ir stiprintų bendradarbiavimą, būdamos šalia viena kitos;
✔ Sudaryti teisines sąlygas, kad visos žemės ūkio organizacijos veiktų pagal Asociacijų įstatymą;
✔ Plėsti bendradarbiavimą tarp valstybės ir visuomeninių žemdirbių organizacijų, laikantis ES reglamentuose nurodytų gairių;
✔ Užtikrinti, kad esminiai sprendimai (įstatymai, įsakymai, nutarimai) nebūtų priimami nesuderinus su žemdirbių savivalda;
✔ Kad nebūtų įvesti nauji ir nebūtų didinami jau esami mokesčiai, raginsime taikyti nulinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems pastatams ir statiniams;
✔ Įkurti pirmą Baltijos šalyse įtraukios lyderystės, plataus ir profesionalaus socialinio dialogo, aukšto lygio komisiją – Žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumo platformą;
✔ Įsteigti Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovybę Briuselyje;
✔ Užtikrinti, kad valstybinės įstaigos atstovautų Lietuvos žemės ūkio interesams Europos Sąjungos institucijose, o ne būtų tik Europos Sąjungos reikalavimų besąlyginės vykdytojos;
✔ Peržiūrėti Žemės ūkio ministerijos ir pavaldžių įstaigų struktūrą, vadovų ir specialistų kompetencijas laikydamiesi principo, kad jie privalo turėti su veikla susijusį žemės ūkio išsilavinimą;
✔ Užtikrinti, kad visų dydžių žemdirbių ūkių veiklos vertinimo kriterijumi taptų šalies gerovei reikšmingi veiklos rezultatai, o valstybės institucijų pareigūnų darbo kriterijumi – žemės ūkio subjektų veiklai tinkamų sąlygų užtikrinimas;
✔ Mažinti žemdirbių veiklos biurokratinę naštą bent 25 procentais, atsisakius ataskaitų, žurnalų ir kitokių perteklinių reikalavimų.
● Sėkmingam tvariam ūkininkavimui plėsti sieksime:
✔ Užtikrinti, kad Žaliasis kursas virstų Žaliuoju susitarimu – susitarimu dėl žemdirbiams ir visuomenei priimtinų tvarių žemės ūkio gamybos metodų diegimo ir taikymo;
✔ Remti tvarų ūkininkavimą, žiedinę ekonomiką, bioekonomikos taikymą ir kooperaciją visuose lygmenyse;
✔ Plėsti tausojamąją / palaikomąją žemdirbystę ir ūkininkavimą nederlingose žemėse, miškų įveisimą;
✔ Skatinti ekologinę gamybą gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir sodininkystės sektoriuose;
✔ Finansinėmis priemonėmis skatinti žaliavinės produkcijos perdirbimą Lietuvoje į aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir remti jų eksportą;
✔ Mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai skatinant tiksliąją žemdirbystę, tam sudarydami finansines sąlygas kompensuoti reikiamus dirvožemio tyrimus;
✔ Atnaujinti melioracijos tinklus iš žemės mokesčio skirdami kasmet bent po 50 mln. eurų;
✔ Sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio procesams automatizuoti, kad jie būtų produktyvūs ir ekologiški, mažai taršūs ir tvarūs;
✔ Griežtai kontroliuoti iš trečiųjų šalių gaunamą žemės ūkio produkciją, kuriai nėra taikomi Europos Sąjungos aplinkosauginiai ir gyvūnų gerovės reikalavimai.
● Sėkmingai vietinės gamybos plėtrai įgyvendinti sieksime:
✔ Parengti priemonių planą, kad Lietuva pati apsirūpintų vidiniam vartojimui reikalingais maisto produktais, didindami paramą tiems sektoriams, kurių gamyba yra mažesnė nei suvartojimas;
✔ Plėsti žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo tinklą, stiprinti smulkųjį ir vidutinį žemės ūkį;
✔ Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją parengti pieno gamybos savikainos metodiką, peržiūrėti Lietuvos daugiamečių pievų referencinį plotą;
✔ Atnaujinti grynaveislių mėsinių galvijų įsigijimo kompensavimo tvarką ir sukaupti aukštos genetinės vertės mėsinių galvijų selekcinius branduolius;
✔ Priimti Pieno įstatymą, kuris visiems pieno gamintojams garantuos supirkimo kainą, ne mažesnę už pieno gamybos savikainą;
✔ Stiprinti pieno ūkius, dvigubinti kooperuoto pieno perdirbimą Lietuvoje, tam skirdami reikiamas lėšas.
● Sėkmingam žemės ūkio produktų konkurencingumui didinti sieksime:
✔ Skatinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje modernizuojant žemės ūkio sektorių – plėsti mokslinius tyrimus, diegti inovacijas, gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinti praktinį naujų technologijų taikymą;
✔ Remti modernizavimą, kad žemės ūkio produkcija, tenkanti vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, pasiektų Europos Sąjungos vidurkį.
● Sėkmingai kaimo vietovių plėtrai ir gyventojų gerovei įgyvendinti sieksime:
✔ Įgyvendinti Europos kaimo paktą, stiprinsime kaimo nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas;
✔ Užtikrinti, kad, savivaldybėms baigus žemės reformą, joms iš Nacionalinės žemės tarnybos būtų perduoti valdyti laisvos valstybinės žemės sklypai;
✔ Ypatingą dėmesį skirti kaimo turizmui, kaimo verslams, tautinio paveldo produktų ir gaminių gamybai;
✔ Skatinti kooperacijos principais paremtus šeimos verslus, sukuriant kaime jaunimui patrauklias sąlygas;
✔ Atleisti nuo nekilnojamo turto mokesčio asmenis, turinčius ar įsigijusius nekomercinės paskirties statinių kaimo vietovėse;
✔ Panaikinti apribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nenašiose žemėse.
● Sėkmingai paramos ir subsidijų politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Įsteigti valstybinį banką ir spręsti jaunųjų ūkininkų ir viso žemės ūkio kreditavimo klausimus;
✔ Per ateinantį BŽŪP laikotarpį pasiekti, kad tiesioginių išmokų dydis pasiektų Europos Sąjungos šalių vidurkį ir jos būtų naudojamos tik žemės ūkio regionams;
✔ Laikytis principo, kad ES Bendrosios žemės ūkio politikos parama žemės ūkiui būtų skiriama laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje iškeltų tikslų, o prireikus laikytis papildomų, pavyzdžiui, aplinkosauginių reikalavimų, jiems būtų skiriamas papildomas finansavimas;
✔ Skirti žemės ūkio prisitaikymo prie Europos žaliojo kurso programoms 200 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai;
✔ Atkurti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, įgalinančią laiku ir be papildomų valstybės pagalbos schemų paremti besitraukiantį gyvulininkystės sektorių.
● Sėkmingai jaunųjų ūkininkų skatinimo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Rūpintis regionų švietimo sistemos plėtra;
✔ Sudaryti jaunimui patrauklias sąlygas studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, skirti papildomas stipendijas gerai besimokantiems žemės ūkio ir veterinarijos studentams;
✔ Penkerius metus netaikyti pajamų mokesčio žemės ūkio specialybes įgijusiam jaunimui;
✔ Pasirinkusiems mokytojo darbą regioninėse mokyklose mokėti persikėlimo pinigus, aprūpinti būstu, mokėti papildomą koeficientą už darbą regione.
15. Aplinkosauga ir tvarumas
● Tvari plėtra ir aplinkos apsauga yra esminiai Lietuvos ilgalaikio vystymosi elementai, kurie turi būti integruoti į visų sričių politiką tobulinant teisės aktus, skirtus mažinti poveikį aplinkai ir gerinti visuomenės sveikatą.
✔ Aplinkos apsauga ir išteklių tausojimas: užtikrinsime aplinkos apsaugos pareigūnų aprūpinimą tinkamomis priemonėmis patikroms, sudarysime sąlygas aplinkos apsaugos pareigūnams nuolat tobulinti kvalifikaciją. Peržiūrėsime ir patikslinsime žalos aplinkai apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Užtikrinsime bausmių už aplinkosaugos pažeidimus ir sankcijų įmonėms už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus neišvengiamumą. Peržiūrėsime valstybės ir savivaldybių oro, vandens ir dirvožemio taršos stebėsenos metodiką, tobulinsime apsaugos nuo potvynių ir poplūdžių, hidrometeorologinių reiškinių stebėjimo sistemas. Remsime savivaldybių ir visuomenės siekius matuoti ir skelbti duomenis apie oro kokybę miestuose ir miesteliuose. Užtikrinsime vandentvarką ir jūros taršos prevenciją, tvarų Baltijos jūros išteklių naudojimą, skatinsime diegti naujas technologijas, padėsiančias sumažinti Lietuvos upių ir Baltijos jūros taršą. Skatinsime veiksmingą gamtos išteklių naudojimą, mažinsime taršą skatindami atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, apsaugosime vandens telkinius, miškus ir kitus natūralius kraštovaizdžius mažindami didelį Lietuvos miškų kirtimą.
✔ Tvari žemės ūkio praktika: remsime ir skatinsime tiksliosios žemdirbystės technologijas, leidžiančias tiksliai, tausiai ir efektyviai naudoti augalų apsaugos priemones.
✔ Klimato kaitos mažinimas: prisidėsime prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinsime atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą (saulės, vandenilio, vėjo, biomasės ir kt.), sieksime didinti energijos efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
✔ Tvari urbanizacija ir infrastruktūra: plėsime atsinaujinančios energetikos sektoriaus vystymo teisės aktus, kurie skatintų viešąjį sektorių naudoti klimatui neutralias žaliąsias technologijas, skatinsime ekologišką ir tvarų miestų planavimą, užtikrinsime lygiavertę sodininkų bendrijų infrastruktūrą, propaguosime viešojo transporto naudojimą ir raginsime mažinti automobilių eismą miestuose.
✔ Biologinės įvairovės apsauga: sudarysime teisines prielaidas įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją mažinant klimato kaitos sukeltų reiškinių riziką ir daromą žalą; skatinsime biologinės įvairovės svarbos suvokimą visuomenėje ir užtikrinsime priemonių jai saugoti įgyvendinimą.
✔ Visuomenės švietimas ir įsitraukimas: skatinsime visuomenės sąmoningumą aplinkosaugos problemų klausimais ir tvarius sprendimus, bendruomenių įsitraukimą į aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas.
✔ Bendradarbiavimas tarptautiniu lygiu: dalyvausime tarptautinėse aplinkosaugos iniciatyvose ir bendradarbiausime su kitomis šalimis sprendžiant globalias aplinkosaugos problemas.
16. Energetinė nepriklausomybė
Nepriklausoma ir tvari energetika – viena svarbesnių mūsų politikos sudedamųjų dalių. Atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetinis efektyvumas, energetinio saugumo užtikrinimas nurodo pagrindines šios politikos kryptis:
● Užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją 2050;
● Plėtoti Lietuvos energetikos nepriklausomybės politiką: siekti, kad 2030 metais Lietuva pagamintų ne mažiau nei 70 procentų jai reikalingos elektros energijos;
● Valstybei grąžinti energetikos kaštų kontrolę: AB „Ignitis grupė“ grąžinti valstybei ir riboti nepagrįstą energetikos kainų augimą;
● Teisinėmis priemonėmis sudaryti prielaidas vandenilio technologijų sisteminei integracijai, kad užtikrintume šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir energijos. Sieksime, kad Lietuvoje atsirastų vandenilio gamybos iš vandens bandomieji projektai;
● Spartinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos politiką su žemyninės Europos elektros energetikos tinklais, siekiant toliau stiprinti energetinę nepriklausomybę;
● Tobulinti integracijos į Europos Sąjungos energetines sistemas teisinę aplinką, užtikrinant darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą;
● Siekti, kad būtų priimti Lietuvos interesus atitinkantys Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų branduolinės saugos, aplinkosaugos sprendimai ir rekomendacijos dėl Baltarusijos Respublikos Astravo branduolinės elektrinės;
● Remti mažų elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), plėtrą, elektros energijos iš AEI gamybos ir vartojimo politiką;
● Teisinėmis priemonėmis plėsti finansinę pagalbą įsigyjant netaršias transporto priemones (elektromobilius, hibridinius automobilius ir pan.), plėsti jų infrastruktūrą;
● Sudaryti ekonomiškai pagrįstų teisinių ir ekonominių sąlygų visumą skystųjų pažangiųjų (II kartos) biodegalų gamybai.
● Energetikos vystymo uždaviniai:
✔ Energetikos ministeriją sujungti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija;
✔ Siekti, kad žalieji ir inovatyvūs pirkimai reikšmingai prisidėtų prie modernių technologijų kūrimo ir diegimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo;
✔ Plėtoti veiksmingą strateginę partnerystę su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis, įgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projektą;
✔ Remti iniciatyvas sujungti žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais vartojimo centrais Centrinėje Europoje;
✔ Plėtoti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių; skatinti biometano, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, gamybą;
✔ Užtikrinti energetikos sistemos darbo patikimumą ir stabilumą, saugią Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo eigą ir reaktorių išmontavimą;
✔ Užtikrinti strateginę momentinę elektros generaciją ir rezervą (papildomai įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių (200 MW)) esant avariniam prisijungimui prie Lenkijos tinklų;
✔ Plėsti energijos saugojimo pajėgumus, išnaudojant jau valdomą gamybinę infrastruktūrą bei pasitelkiant naujausias baterijų technologijas (taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėms balansuoti);
✔ Užtikrinti naujos povandeninės nuolatinės srovės (HVDC) jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimą;
✔ Neleisti importuoti elektros energijos iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės;
✔ Diegti atsinaujinančius energijos išteklius daugiabučiuose namuose, didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos ir vėsos gamybai, užtikrinant stabilią teisinę ir finansinę aplinką. Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose;
✔ Tęsti paramą piliečių biokuro katilams modernizuoti ir kieto bei dujų kuro katilams keisti kitomis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis ir energijos vartojimo efektyvumą didinančioms technologijoms;
✔ Didinti energetinį efektyvumą, remiant pramonės modernizavimo ir skaitmenizavimo projektus; organizuoti bendradarbiavimo su kitomis Europos Sąjungos narėmis, trečiosiomis šalimis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros AEI klausimais planavimą;
✔ Subsidijos forma remti kompleksinę (kvartalinę) renovaciją, sukurti paramos schemą negyvenamųjų pastatų renovacijai, kuri leistų 2050 metais turėti beveik nulinės energijos vartojimo pastatų fondą.
Ekonominė gerovė
LVŽS ekonominės gerovės politikos filosofija siekia suderinti ekonominį augimą su socialiniu teisingumu ir aplinkos apsauga. Esminius ekonominės gerovės pamatus matome užtikrindami socialinį teisingumą, mažindami skurdą bei socialinę atskirtį, keldami minimalų darbo užmokestį, plėsdami socialines paslaugas, skatindami darbo vietų kūrimą ir paramą šeimoms su vaikais. Mes pabrėžiame tvarų ir subalansuotą miesto ir ypač kaimo augimą, kuris nekenkia aplinkai ir užtikrina ilgalaikę ekonominę gerovę, suprasdami žaliųjų technologijų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir ekologiško transporto privalumus, būtinybę gerinti verslo aplinką, – remti mažas ir vidutines įmones, supaprastinti verslo reguliavimą, mažinti biurokratiją ir skatinti investicijas.
● Sieksime, kad Lietuva Pasaulio banko „Doing Business“ verslo sąlygų indekse taptų patrauklia Europos Sąjungos šalimi ir patektų į verslui palankiausių pasaulio ekonomikų dešimtuką;
● Skatinsime ekonominės integracijos į Europos Sąjungos vidaus rinką politiką, Lietuvos ekonominį konkurencingumą didinantį verslo augimą;
● Plėsime eksportui palankią teisinę aplinką, skatinančią Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją į tarptautines vertės grandines bei technologijų ir inovacijų tinklus;
● Kursime palankią teisinę aplinką, gerindami sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams;
● Sieksime įkurti valstybinį banką;
● Stiprinsime mažų ir vidutinių įmonių palaikymo bei inovacijų skatinimo politiką;
● Siūlysime svarstyti Socialinio verslo tarybos įkūrimo klausimą;
● Įtrauksime socialinį verslą į strateginius šalies dokumentus;
● Skatinsime finansines priemones socialinių startuolių vystymui;
● Sustiprinsime Lietuvos energijos poreikius patenkinančių žaliųjų technologijų politiką: plėtosime vėjo, saulės energijos, vandenilio, sintetinio kuro, žaliojo namo ir kitas technologijas;
● Sudarysime palankias teisines prielaidas inovacijų diplomatijai;
● Plėtosime „sidabrinės ekonomikos“ politiką, sudarydami galimybes priešpensinio ir pensinio amžiaus asmenims likti darbo rinkoje, kartu gaunant užtarnautą pensiją;
● Turizmo politikoje vadovausimės strateginiu požiūriu, kad jis svarbus visais lygmenimis – tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – atsižvelgdami į jo ekonominį, aplinkos, kultūrinį ir socialinį tvarumą. Įkursime turizmo pakomitetį LR Seime prie Ekonomijos komiteto, o LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje grąžinsime atskirą Turizmo politikos skyrių. Eksporto įstatymu įteisinsime Lietuvos atvykstamąjį turizmą, kaip generuojantį aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto srautus bei numatysime šiam sektoriui atitinkamas eksporto paskatas. Atstatysime 9 procentų PVM maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, galiojimą;
● Tobulinsime teisės aktus, ugdančius visuomenės nepakantumą šešėlinei ekonomikai.
● Siekdami šių tikslų, mes keliame ekonominės gerovės skatinimo uždavinius:
✔ Skatinti pramonės energinio efektyvumo iniciatyvas, investicijas į visai Europai ir Lietuvai svarbius kritinės infrastruktūros projektus;
✔ Parengti valstybės paskatų ir pagalbos sistemą, kuri užtikrintų kuo spartesnį įmonių skaitmenizavimą, technologinį atsinaujinimą ir transformaciją į aukštųjų ir vidutinių technologijų pramonę;
✔ Kurti konkurencingą, atvirą, inovatyvią ir aplinkai draugišką šalies ekonomiką, skatinant aukštą pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje kuriančių/transformuojančių ūkio sričių augimą, įkurti sumaniosios specializacijos krypčių technologijų ir žaliuosius centrus, kurie paskatintų spartesnę žaliąją ir skaitmeninę transformaciją;
✔ Vystyti įtraukią lyderystę, paremtą socialiniu dialogu su Pramonė 4.0 platforma, skatinant keitimąsi skaitmenizavimo ir žiedinės ekonomikos praktinėmis technologinėmis žiniomis ir sprendimais;
✔ Sudaryti sąlygas MTEPI įmonėms įsijungti į tarptautinius aljansus, technologinius tinklus, Europos Sąjungos strategines vertės grandines, EIT žinių ir inovacijų bendruomenes (KIC), skatinti užmegzti ryšius su pirmaujančiais užsienio technologijų ir inovacijų centrais bei technologinėmis įmonėmis, taikyti horizontalųjį inovatyvumo principą viešajame valdyme;
✔ Mažinti perteklinį valstybinį ekonomikos reguliavimą, gerinti valstybės valdymą ir skatinti verslumą;
✔ Sukurti administracinę ir mokestinę sistemas, kurios būtų palankios darbui ir antreprenerystei (visapusiškai ir sistemiškai verslo ir rinkos procesus įvertinantis požiūris). Pirmajai įsteigtai įmonei suteikti skatinamąsias 3 metų mokesčių atostogas;
✔ Neapmokestinti lėšų, skirtų investicijoms, suteikti lengvatas investuojantiems 30 mln. eurų ir sukuriantiems 50 ir daugiau naujų ar pertvarkytų esamų darbo vietų;
✔ Skatinti inovacijų kūrimą ir diegimą iki 20 % padidinant inovatyviųjų, ikiprekybinių ir žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis visose viešojo valdymo srityse;
✔ Skatinti inovacijų, aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų kūrimą ir diegimą;
✔ Sukurti veiksmingą, integruotą ir globaliai konkurencingą skaitmeninę ir žaliąją transformaciją skatinančių inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugų bei jų teikimo ekosistemą;
✔ Skleisti inovacijas tradicinėje pramonėje ir smulkiajame bei vidutiniame versle;
✔ Gerinti sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose, didinant finansines jo plėtros paskatas;
✔ Skatinti mikroįmonių plėtrą – už kiekvieną naujai sukurtą ir išlaikytą darbo vietą mažinti GPM;
✔ Iki 1000 gyventojų kaimiškose vietovėse taikyti pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams;
✔ Taikyti gerojo reglamentavimo principus, mažinti administracinę naštą ir įdiegti viešųjų duomenų skaitmenines duomenų valdymo sistemas;
✔ Stiprinti mokslo ir studijų institucijų bei inovatyvaus verslo sąveiką, užtikrinti integruotą ir veiksmingą jų vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą;
✔ Viešosios ir privačios partnerystės principu inicijuoti gyvybingų, reikšmingų privačių investicijų pritraukusių slėnių ir mokslo technologijų parkų plėtros programas;
✔ Gerinti finansų prieinamumo, investicijų ir eksporto skatinimo sąlygas;
✔ Užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto, gynybos ir saugumo ar pašto viešųjų pirkimų atvirumą Lietuvos verslui;
✔ Tobulinti verslo kreditavimą per nacionalinę plėtros įstaigą (NPĮ), per įstaigų investavimo ir paskatų priemones, lėšų reinvestavimą į Inovacijų skatinimo fondą ir per steigiamą valstybinį banką;
✔ Tobulinti konkurencingumo augimui, inovacijoms ir ūkio transformacijai palankią kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą, padedančią parengti darbuotojus ateities darbo vietoms;
✔ Plėtoti didžiausio poreikio specialybių tikslinių stipendijų sistemą;
✔ Plėsti suaugusiųjų bazinius socialinius įgūdžius ir orientuoti juos įgyti naujų technologinių kompetencijų;
✔ Skatinti socialinės rinkos ekonomiką ir socialinio verslo kūrimą, orientuojantis į vidutinį ir smulkų verslą;
✔ Skatinti įvairių formų vietinį ir atvykstamąjį turizmą, šalies kurortų ir kurortinių teritorijų pritaikymą turizmui, kurti ir diegti skaitmenines technologijas turizmo sektoriuje;
✔ Sukurti turizmo infrastruktūros ir kitų sąlygų gerinimo kelrodį, siekiant tvariai ir integruotai kurti darnaus turizmo produktus ir (arba) paslaugas, įtraukti vietos bendruomenes kurti socialines inovacijas turizmo srityje;
✔ Skatinti patrauklios turizmui šalies rinkodarą, aktyvinant darbą su tikslinėmis atvykstamojo turizmo rinkomis, diegiant pažangias turizmo technologijas, įgalinančias sukurti naujus turizmo produktus bei paslaugas.
18. Finansinis skaidrumas
Finansų politiką orientuosime į fiskalinę atsakomybę, viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir sąžiningą konkurenciją, kovosime su šešėline ekonomika. Tam tobulinsime mokesčių sistemą, stiprinsime viešojo sektoriaus išlaidų kontrolę ir sieksime efektyvaus Europos Sąjungos fondų panaudojimo.
● Plėtodami sąžiningos konkurencijos politiką, įsteigsime valstybinį komercinį banką;
● Mokesčių politikoje remsime konkurenciją, sieksime, kad mokesčiai ir rinkliavos Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, būtų patrauklūs Lietuvos ir užsienio investuotojams;
● Kovosime su „šešėliu“ – tobulinsime teisės aktus, kurie mažins administracinę ir biurokratinę naštą, plės mokesčių administravimo elektroninėje erdvėje galimybes;
● Sudarysime teisines sąlygas parengti ir įgyvendinti skaidrią ir ilgalaikiam planavimui draugišką mokesčių sistemą;
● Tobulinsime mokesčių administravimo teisę, spręsime pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio problemas, gerinsime investavimo sąlygas vidutiniams ir smulkiems investuotojams, savivaldybėms sudarysime sąlygas lanksčiau skolintis įgyvendinant Europos Sąjungos infrastruktūros projektus;
● Tobulinsime teisines sąlygas asmenims deklaruoti neapmokestinamas investicines sąskaitas ir mokesčių lengvatomis skatinsime ilgalaikį investavimą;
● Teisės aktais skatinsime Lietuvos piliečių finansinį raštingumą.
19. Susisiekimo prieinamumas
● LVŽS susisiekimo politika orientuota į visų rūšių susisiekimo infrastruktūros gerinimą, modernių pašto ir telekomunikacijų sistemų diegimą, tvarių ir ekologiškų transporto sprendimų skatinimą bei kaimo vietovių susisiekimo problemų sprendimą. Todėl nacionalinę teisinę bazę pildysime įstatymais, kurie atvertų galimybes susisiekimo ir tranzito plėtrai, o pasinaudodami Europos Sąjungos fondais ir pasaulio finansinių institutų teikiamomis galimybėmis didinsime investicijas visų rūšių transporto infrastruktūros plėtrai. Įkursime Vyriausybės Transporto ir tranzito komisiją, kuri koordinuos viešojo ir privataus sektoriaus galimybes, atstovaus Lietuvos transporto, tranzito ir logistikos sritims tarpvalstybinėse Europos Sąjungos ir pasaulio institucijose bei organizacijose, užtikrins vienodas, nediskriminacines konkurencines teises šalyje ir tarptautiniu mastu. Atnaujinsime Nacionalinę susisiekimo plėtros strategiją ir veiksmų planą, įkursime Transporto veiklos ir sąveikos analitikos skyrių, kurio pagrindiniai tikslai bus analizuoti šalies transporto veiklos ir sąveikos poreikius bei pokyčius.
● Paštas ir telekomunikacija:
✔ Sudarysime sąlygas pašto, telekomunikacijų sričių veiklos efektyvumui ir patogumui didinti;
✔ Diegsime moderniausius šių sričių modelius;
✔ Parengsime bendrą šalies informacinės elektroninės platformos sistemą ir pradėsime jos įgyvendinimą.
● Sausumos keliai:
✔ Didinsime Lietuvos pasienio punktų pralaidumą, šalies susisiekimui vystyti nustatysime ne mažesnį nei trijų procentų ROE (nuosavo kapitalo pelningumą);
✔ Kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti skirsime ne mažiau nei 65 procentus akcizo pajamų, gautų už parduotus degalus;
✔ Ypatingą dėmesį skirsime kelių kokybei, būklei ir saugumui, regionų ir kaimiškų rajonų keliams, kad gerėtų susisiekimas tarp miestų ir mažesnių gyvenviečių; atnaujinsime regionų kelius, ypatingą dėmesį skirdami žvyrkelių programai;
✔ Stiprinsime viešojo transporto sistemas, ypač didesniuose miestuose, siekdami sumažinti eismo spūstis ir oro taršą; sudarysime sąlygas toliau modernizuoti autobusų parkus ir viešojo transporto tinklą;
✔ Suteiksime mokestines lengvatas ir plėsime paramos programas, skirtas skatinti ekologiškų elektromobilių, elektrinių dviračių ir kitokių priemonių bei vandeniliu varomų susisiekimo sistemų naudojimą;
✔ Sudarysime sąlygas, kad šalies keliuose iki 2030 metų važinėtų ne mažiau kaip 260 tūkstančių elektra varomų transporto priemonių, kurios sudarytų apie 14 procentų viso Lietuvoje registruotų transporto priemonių parko;
✔ Sieksime, kad 2030 metais Lietuvoje būtų įrengta apie 54 tūkstančiai privačių ir ne mažiau nei 6 tūkstančiai viešųjų įkrovimo prieigos taškų;
✔ Skatinsime įvairias programas ir priemones, skirtas avarijų skaičiui mažinti ir eismo kultūrai gerinti; imsimės priemonių, kad judrios kelių ir gatvių sankryžos būtų valdomos inovatyviomis informacinėmis sistemomis;
✔ Stiprinsime geležinkelių infrastruktūrą, jos kokybę bei ilgalaikį finansavimą; valstybės nuosavybėje išlaikysime šalies teritorijoje esančią „Rail Baltica“ dalį;
✔ Pradėsime rengti Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, kad atvertume galimybę Klaipėdos uosto krovinius vežti ne tik iš šiaurinės, bet ir iš pietinės uosto pusės;
✔ Rengsime transeuropinio IX B transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Šiauliai–Klaipėda ir transeuropinio I A transporto koridoriaus geležinkelių linijos Vilnius–Kaišiadorys–Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
● Jūrų ir upių keliai:
✔ Siekdami išlaikyti jūrų ir upių kelių infrastruktūros konkurencingumą, sudarysime sąlygas gerinti susisiekimą ir logistiką jūrų bei vidaus vandenų keliais;
✔ Sudarysime teisines ir finansines sąlygas, kad Nemuno upė būtų pritaikyta turizmui ir ūkio reikmėms kaip veiksminga ir ekonomiška galimybė kroviniams gabenti;
✔ Tęsime Klaipėdos uosto modernizavimą pagal parengtą ir patvirtintą Uosto bendrąjį planą;
✔ Sudarysime sąlygas rekonstruoti Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, jį pritaikant „Baltmax“ tipo laivams;
✔ Skatinsime Klaipėdos uosto infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą, skirtą inžinerinės pramonės ir laivų statybos veiklai;
✔ Sudarysime sąlygas statyti Klaipėdos mažųjų laivų prieplauką su pramoginiams laivams tinkančia infrastruktūra, buriavimo ir kitoms vandens sporto bazėms atsirasti;
✔ Sieksime, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas taptų integralia Lietuvos transporto ir turizmo infrastruktūros dalimi, sukuriančia sąlygas priekrantės žvejybai;
✔ Atstatysime Šventosios uosto pietinį ir šiaurinį molus, pagilinsime uosto akvatoriją;
✔ Tyrinėsime naujų vidaus vandenų uostelių statybos ar esamų uostelių plėtros Nidoje, Juodkrantėje, Mingės kaime ir kitose laivybos vietose galimybes;
✔ Sudarysime sąlygas, kad Lietuvos švietimo sistema rengtų tinkamus jūrinio ir uosto sektorių specialistus.
● Oro keliai:
✔ Sieksime išlaikyti ir modernizuoti šalies aerodromų tinklą, peržiūrėsime susisiekimo oru galimybes ir strategines kryptis, sudarysime sąlygas gerinti oro navigacijos saugumą;
✔ Išnagrinėsime nacionalinių avialinijų steigimo galimybę;
✔ Skatinsime sportinę ir pramoginę aviaciją pagal galimybes ją pritaikant ir šalies gynybos reikmėms;
✔ Imsimės priemonių sumažinti naujai įsigyjamų orlaivių ir orlaivių priežiūros paslaugų apmokestinimą;
✔ Plėsime turimas ir kursime naujas galimybes projektuoti ir gaminti įvairios paskirties dronus;
✔ Sudarysime palankias sąlygas rengti oro transporto srities specialistus, skatinsime su aviacija ir kitomis inžinerijos šakomis susijusių profesijų populiarinimą.