Bronius Markauskas. Lietuvos keliams būtina Europos Sąjungos parama

2024 05 04

Apie prastėjančią Lietuvos kelių būklę kalbama jau ne vienerius metus. „Via Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad net 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. buvo blogos būklės. Tai reiškia, kad net kas ketvirtas kelias iš dešimties nebeatitinka bendrųjų kokybės reikalavimų.

Tą mato ir šalies gyventojai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakytas tyrimas parodė, kad vos 40 proc. šalies gyventojų kelių būklę vertina tik palankiai, o net 15 proc. – neigiamai. Gyventojų teigimu, kelių būklė prastėja dėl per mažo valstybės finansavimo, kuris jau kelis metus išlieka panašaus lygmens. O ekspertų teigimu, keliams skiriamas lėšas lyginant su išaugusiu darbo užmokesčiu, darbų kainomis, infliacija ir kitais faktoriais, finansavimas keliams šiuo metu net mažesnis nei prieš 15 metų.

Panašu, kad valstybė bent kol kas nėra pasiruošusi didinti lėšas infrastruktūrai gerinti, nors mes privalome imtis priemonių, kad šalies kelių tinklo kokybė neatsiliktų nuo Europos Sąjungos vidurkio. Turime suprasti, kad kokybiškas kelių tinklas būtinas ne tik mūsų gyventojų patogumui, bet ir mūsų, kaip šalies, investiciniam patrauklumui. Tranzitiniai srautai, kurie eina ir per mūsų šalį, yra svarbūs kalbant ir apie tvariąją ES ekonomiką, todėl nenuostabu, kad senosios Vakarų šalys daug metų investuoja į savo kelius, kuria patogią ir modernią infrastruktūrą.

Tačiau geri keliai turi būti ne tik skirtingų šalių viduje, jie turi apsijungti ir visos ES mastu, būti vientisi ir kokybiški, tačiau to be bendro Senojo žemyno matymo ir sutarimo nelabai įmanoma pasiekti. Europos Sąjunga turi pradėti galvoti apie galimybę finansuoti ir šalių narių kelių rekonstrukciją. Panašų pavyzdį jau turime, kai siekiant gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, yra finansuojami dvigubos paskirties – civilinės ir karinės infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, „Via Baltica“.

Tad Europos Sąjunga galėtų žengti dar toliau ir siekdama tvaresnės ekonomikos bei efektyvesnių tranzitinių srautų, pradėti finansuoti ir kitų kelių rekonstrukciją. Europos Sąjunga galėtų nueiti dviem kryptimis, kurios padėtų tai padaryti. Pirmasis – kelių rekonstrukciją finansuoti iš Sanglaudos fondo, didinant jo lėšas. Antrasis – naujam finansiniam periodui sukurti atskirą fondą, panašiu principu kaip Sanglaudos, iš kurio šalys narės galėtų gauti finansavimą priklausomai nuo savo kelių būklės.

Skandinavai jau investuoja į magistralinių kelių apšvietimą, šildymą ir kitas naujoves, tačiau Lietuva, kurios kelių būklė tik prastėja, apie panašius dalykus gali pasvajoti. Be ES pagalbos mes ne tik artimiausius 20 metų nelabai galime galvoti apie tokio lygio infrastruktūrą, be finansinės pagalbos mes net dabartinės kelių būklės neišlaikysime, nes ji nuolat prastės ir taps vis mažiau patogi mūsų gyventojams ir patraukli investuotojams.